Adie sindromas (H 57.0)

Apibūdinimas. Skiriama A-D būdu paveldima ir įgyta Adie sindromo formos. Dažniausiai serga jaunos moterys.

Etiologija. Kartais Adie sindromas gali pasireikšti persirgus vėjaraupiais, taip pat jis būna susijęs su Sjögren’o sindromu ar autonomine neuropatija. 

Patofiziologinis sindromo pagrindas – poganglinė parasimpatinė vyzdžių denervacija. Adie tipo vyzdžių patologija dažniausiai atsiranda pažeidus ganglion ciliare ar trumpuosius ciliarinius nervus.

Klinika. Dažniausiai pažeidžiamas vienas vyzdys. Kai yra toninė vyzdžių patologija, vyzdys yra platus ir netaisyklingos formos, silpnai ir lėtai reaguoja į šviesą arba į ją nereaguoja. Fiksuojant žvilgsnį į tolį, vyzdys šiek tiek išsiplečia. Tiriant plyšine lempa, matomi regioniniai rainelės sfinkterio paralyžiai. Dėl padidėjusio jautrumo Adie sindromu sergančių asmenų vyzdžiai susitraukimu reaguoja net į mažos koncentracijos muskarininius agonistus (metilcholiną, pilokarpiną). Toniniai (platūs, lėtai reaguojantys į apšvietimo kitimą) šių ligonių vyzdžiai dažniausiai lydimi susilpnėjusių ar išnykusių sausgyslinių refleksų (ypač Achilo). Retkarčiais, sergant Adie sindromu, be vyzdžių patologijos, būna ortostatinė patologija, sutrikę kardiovaskuliniai refleksai, prakaitavimas, diarėja, lėtinis kosulys.

Gydymas. Pats Adie sindromas ligonio labai nevargina, neprogresuoja ir jo specialiai gydyti nereikia. Gali būti gydomos Adie sindromą sukėlusios priežastys, jei jos žinomos ir reaguoja į gydymą, bei šį sindromą lydintys reiškiniai.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.