){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Trumparegystė - tai akių gebėjimo laužti šviesos spindulius yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus.
Gal dėl modernių technologijų amžiaus, bet ši liga kasmet jaunėja - trumparegystė vis dažniau diagnozuojama 9-10 metų amžiaus paaugliams.
Pagrindinė trumparegystės priežastis - didelė akių įtampa žiūrint iš arti: skaitant, žiūrint TV, dirbant kompiuteriu, mezgant, piešiant. Akys jaučia nuovargį, kai nesilaikoma darbo ir poilsio higienos, dirbama blogai įrengtoje ar nepakankamai apšviestoje vietoje.
Kai silpsta akomodacinis akies raumuo, pritaikantis akies lęšiuką žiūrėti į tolį, prasideda akomodacijos spazmas - blogėja matymas į tolį. Labai svarbu laiku diagnozuoti spazmo pradžią. Jį galima išgydyti, tačiau tai ilgas ir ne visada veiksmingas gydymas - padeda 40-50 proc. sergančiųjų.
Trumparegyste greičiau suserga vaikai, kuriuos vargina įvairios lėtinės ligos, kai susilpnėjęs imunitetas, esant vitaminų stokai.
Kaip pastebėti trumparegystės pradžią? Pagrindinis ligos simptomas - pablogėja regėjimas į tolį. Iš arti vaikai mato gerai. Neretai vaikas skundžiasi akių, galvos skausmu smilkinio ar kaktos srityje, formuojasi jo įprotis žiūrėti į tolį prisimerkus. Trumparegių yra platesni akių vyzdžiai, ypač antrąją dienos pusę.
Nekabinkite kūdikiui žaislų arti akyčių - ne arčiau nei 0,5 metro.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų piešimo, rašymo, skaitymo pamokėlės turėtų trukti iki 4 valandų per savaitę.
Pradinių klasių mokiniai pamokas turėtų ruošti ne ilgiau kaip 1,5-2 val., o vyresni - 3,5-4 val.
Namuose geriausia mokytis prie stalinės lempos su gaubtu, pastatytos kairėje stalo pusėje.
Skaitant ar rašant būtina kas pusę valandos daryti trumpą pertraukėlę. Jos metu pravartu atlikti keletą pratimų: pažiūrėti į lubas, į grindis, į šonus, į tolumą ir į arti esantį tašką.
Žiūrint TV, atstumas iki televizoriaus turėtų būti 2,5-3 metrai. Per dieną vaikas gali žiūrėti televizorių ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos. Be to, akims sveikiau laidas žiūrėti apšviestame kambaryje, o ne tamsoje.
Dabar retuose namuose nėra kompiuterio. Jis vargina akis labiau nei televizorius. Labai kenkia akims judantys ir mirgantys spalvoti kompiuteriniai žaidimai. Be to, kompiuteris išskiria ozono, kuris esant uždaroje patalpoje sukelia ašarų plėvelės pakitimus, todėl ilgai dirbant patalpas būtina vėdinti.
Jei vaikui dar nėra 10-ties metų, jis turėtų žaisti ne ilgiau kaip 20 min., o vyresnieji - ne ilgiau nei 30-40 min. per dieną. Kodėl tai taip svarbu? Kai vaikas žaidžia kompiuterinius žaidimus, jis mirksi 10 kartų rečiau nei normaliai, todėl akys džiūsta, parausta, ašaroja. Jei tai kartojasi dažnai, persitempia akies akomodacinis raumuo ir vystosi trumparegystė.
Specialūs akiniai (skirti dirbti su kompiuteriu) su antirefleksine danga apsaugo akis nuo nuovargio. Bet būtina įsigyti geros kokybės monitorių ir dažnai daryti pertraukas. Reikia sėdėti tiesiai, ne arčiau nei 50-60 cm nuo ekrano, o monitorius turėtų būti žemiau akių lygio. Kompiuterio ekranas turėtų būti nugara į langą. Geriau, kad šviesa krinta iš viršaus, o ne atsispindi ekrane.
Ir nepamirškite: dirbant su kompiuteriu reikia kuo dažniau mirksėti!
Augantis vaikas turi racionaliai maitintis, vartoti vitaminų, ypač E. Kasdieniniame racione turi būti kuo daugiau žalių daržovių, ypač salierų, špinatų, morkų. Naudingos kepenėlės, mėsa, o ypač bifšteksas su krauju. Sveika valgyti žemuoges, mėlynes, vynuoges, bananus. Rekomenduojama gerti sultis, mineralinį vandenį, mažiau smaližiauti. Žiemą, ankstyvą pavasarį patariama vartoti žuvies taukų, geležies preparatų.
Vaikui, kuriam yra regėjimo sutrikimų, privalu laikytis dienos darbo ir poilsio režimo, atlikti grūdinimosi procedūras, fizinius pratimus. Visos sporto šakos teigiamai veikia organizmą, o akių raumenis ypač stiprina plaukimas ir nardymas švariame vandenyje atmerktomis akimis. Esant lengvo laipsnio trumparegystei, galima užsiimti visomis sporto šakomis, tačiau sergant didelio laipsnio trumparegyste ir esant akių dugno pakitimams, neleidžiama užsiimti sunkiąja atletika, sportine gimnastika, boksu, imtynėmis, karatė, šuoliais į vandenį nuo tramplyno.
Negalima trumparegių vaikų atleisti nuo kūno kultūros pamokų. Jie turi sportuoti savo malonumui, bet nesiekti aukštų sporto rezultatų. Visiškai neleidžiama sportuoti tik vaikams, sergantiems sunkia trumparegystės forma.
Trumparegystės profilaktikai labai svarbu reguliariai, du kartus per metus - rudenį ir pavasarį - tikrinti vaikų regėjimą.
Diagnozavus trumparegystę, reikia nešioti specialius regėjimą gerinančius akinius ar kontaktinius lęšius. Taip pat skiriami gydomieji akiniai darbui, sumažinantys akomodacinio raumens krūvį.
Su specialistu poliklinikoje atliekami specialūs akių pratimai.
Jei liga progresuoja, reikia nešioti akinius, kurie gerina regėjimą į tolį. Tačiau būtina atsiminti: skiriant pakankamą dėmesį ligos profilaktikai, ypač optimaliam darbo bei poilsio režimui, liga gali neprogresuoti.
Akių nuovargį mažinantys pratimai:
1. Stipriai užsimerkti 3-5 sek. ir atsimerkti.
2. Greitai mirksėti 1-2 minutes.
3. Žiūrėti tiesiai prieš save į vieną tašką pro langą 2-3 sekundes, tada į nosies galiuką 3-5 sekundes.
4. Užsimerkti ir 1 minutę lengvai pirštų galiukais (sukamaisiais judesiais) masažuoti vokus.
5. Sukti akių obuolius užsimerkus.
6. Pažiūrėti į dešinę, į kairę, į viršų ir apačią. Po to akimis “sukti” ratus į dešinę ir į kairę.
Kiekvieną pratimą daryti kasdien po 5-6 kartus, 5 minutes. Tai labai naudinga.
gyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sausų akių ligą, ir ne be reikalo. Viena vertus, tai gana dažnas negalavimas. Kita vertus, tinkamai ir laiku nepasirūpinus akių sveikata, galima smarkiai joms pakenkti ir sulaukti rimtų ir nemalonių pasekmių. Tad kaip išsaugoti akis sveikas?...
Skaityti daugiautikiu, kad mano pasakojimas bus naudingas ne vienam iš jūsų. noriu paraginti...
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauAkys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją. ...
Skaityti daugiauPirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims....
Skaityti daugiauPabandykite užsirišti akis ir pabūti dieną ar bent valandą visiškoje tamsoje. Galbūt tai padės suprasti, kad rūpintis akimis būtina, kol jos sveikos, kol neįsibėgėjo akis žeidžiantys procesai. Geras regėjimas – tikras turtas, o pastangų, kad jį turėtume kuo ilgiau, reikia tikrai nedidelių: bent kartą per metus pasikonsultuoti su gydytoju ir pasitikrinti regėjimą, saugoti akis nuo saulės šviesos ir stengtis, kad organizmas gautų visų gerai akių būklei palaikyti reikiamų medžiagų....
Skaityti daugiauAkių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis. Naivu manyti, kad ūminis voko krašto riebalinės liaukos, atsiveriančios į blakstienos maišelį, ir aplinkinių audinių uždegimas, vadinamasis miežis, būna tik vaikams. Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad ir suaugusiesiems jis dažnai pasitaiko. ...
Skaityti daugiauPaskutiniu metu vis daugėja pacientų, kurie skundžiasi akių sausumu. Nustatyta, kad vienas iš penkių asmenų, apsilankiusių pas akių gydytoją, kenčia dėl sausų akių. Per paskutinius penkerius metus šios patologijos ženkliai padaugėjo. Šiame straipsnyje rašoma apie šios akių ligos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes....
Skaityti daugiauPabandykite bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis ir tikrai įsitikinsite, kad akys – nepaprastai brangus žmogaus turtas. Tad, aišku, jas reikia saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Geras regėjimas daugeliui iš mūsų yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tik iki tol, kol suprastėjusi rega ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Yra dalykų, tokių kaip senėjimas, genetinės ligos ar traumos, kurių negalime pakeisti. Tačiau kitais atvejais akių sveikatą galima pagerinti ir ilgai džiaugtis geru regėjimu. ...
Skaityti daugiauKad vasarą kūnas prakaituodamas išgarina vandenį, žinome. Tačiau ar žinome, kad kaitri saulė išgarina ir mūsų akis, tiksliau, ašaras ir dėl to gali atsirasti diskomforto jausmas akyse arba paūmėti sausų akių sindromas. Todėl ne tik vykstant į kurortus, bet ir pasiliekant mieste vasarą būtina pagalvoti apie akių apsaugą – plačiabryles skrybėlaites ir akinius nuo saulės. Atminkite: ašarų plėvelė nuo akies paviršiaus išgaruoja greičiau nei vandens lašai išdžiūna ant jūsų kūno po maudynių. O dar pavojų akims nešančios dulkės, smėlis, sūrus jūros vanduo. Kaip užsitikrinti maksimalią akių apsaugą?...
Skaityti daugiauTeiginys, kad ašarų gali nepakakti arba kad jos gali būti netinkamos kokybės, nieko apie akių ligas neišmanančiam gali pasirodyti keistas. Užtat žinantieji atsakys, kad ašaros skirtos ne vien emocijoms išreikšti ar akims apsaugoti nuo dulkių ar svetimkūnių ir gaminasi jos nuolat (per dieną 1–1,5 ml ašarų), o ne tik kai žmogus verkia ar džiaugiasi. Sveikos akys nuolat padengtos ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama arba ašarų gaminama per mažai, vystosi sausų akių sindromas. Kam ši liga gresia ir kaip veiksmingai ją gydyti?...
Skaityti daugiauToks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. ...
Skaityti daugiauGeras regėjimas, atrodytų, savaime suprantamas dalykas, tad susirūpiname juo tik tada, kai suprastėjusi rega ima bloginti gyvenimo kokybę. Taisyklių, kaip padėti savo akims, esame girdėję devynias galybes, tačiau pamirštame jomis vadovautis, o, sulaukę vyresnio amžiaus, manome, kad jau per vėlu. Tad ar galime pasaulį matyti ryškiai kuo ilgiau?...
Skaityti daugiauVisi žinome, kas yra troškulys. Be vandens žmogus išgyvena vos septynias dienas. Tačiau gerdamas jūros vandenį žmogus mirtų dar greičiau. Kodėl? Didesnė druskų koncentracija žudo. Netekusios vandens, ląstelės miršta. Sausų akių sindromas – ne mirtina, bet smarkiai bloginanti gyvenimo kokybę liga. Kita vertus, visiškas ligos ignoravimas gali sukelti sunkias pasekmes, tokias kaip ragenos opos ir kt. Žinoma, kad išsivaduoti iš ligos gniaužtų įmanoma tik pašalinus jos priežastis. Deja, pagydomos ne visos ligos. Neretai vienintele pagalba sergančiajam tampa tik simptomų malšinimas. Todėl ypač svarbu žinoti, kad sergantiesiems sausų akių sindromu yra ligos priežastį įveikiantis gydymas....
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauSausų akių sindromas – tai būklė, kai dėl nepakankamos ašarų gamybos arba nekokybiškos ašarų plėvelės išsivysto akies sausumo simptomai. Kompiuteriai, kontaktiniai lęšiai, oro kondicionieriai, o ir senėjanti visuomenė lemia didėjantį šios ligos kamuojamų žmonių skaičių. Gera žinia, kad šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leido sukurti preparatą, kuris ne tik malšina simptomus, bet ir gydo sindromą iš esmės....
Skaityti daugiauGlaukoma pavojinga todėl, kad lėtas akipločio mažėjimas pačiam pacientui beveik nepastebimas iki pat kritiško jo susiaurėjimo – stadijos, kai gydymas jau nebeveiksmingas. Lietuvoje sergančiųjų glaukoma turėtų būti daugiau kaip 30 tūkstančių, tačiau dėl informacijos apie ligą stokos ir nepakankamos diagnostikos realiai jų gydosi daug mažiau. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnės diagnostikos, kad gydymas būtų suteiktas laiku?...
Skaityti daugiauKaip intensyviai kasdien naudojamės akimis, dažnai suprantame tik suprastėjus regėjimui. Pavyzdžiui, kai raidės skaitant tampa tarsi išplaukusios ir nebematome toli esančių objektų. Ligi šiol dažniausia tautiečių apakimo priežastis buvo glaukoma. Jau 3 metai ją aplenkė tinklainės ligos, iš esmės – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Iškraipytos linijos, „šokinėjančios“ raidės gali būti šios grėsmingos į aklumą vedančios ligos požymiai. ...
Skaityti daugiauMažylio akys – tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas....
Skaityti daugiauGlaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. ...
Skaityti daugiauKovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku....
Skaityti daugiauKokios yra atliekamos operacijos esant didelei trumparegystei? Apie akių operacijas lazeriu bei lęšiuko keitimą pasakoja KMUK akių klinikos gydytoja-oftalmologė med.dr. Loresa KRIAUČIŪNIENĖ ir gydytoja Gražina MARKAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 45 mln. aklų žmonių ir 135 mln. regos negalią turinčių asmenų. 80 proc. aklumo atvejų galima išvengti. Tai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos bei paciento sąmoningumo. ...
Skaityti daugiauSausomis akimis skundžiasi vis daugiau žmonių. Dar prieš keletą dešimčių metų šis sutrikimas buvo būdingas tik sergantiesiems tokiomis ligomis, kaip reumatas, nes dėl ligos jie rečiau mirksi. Dabartiniai žmonėms yra vienas itin didelis rizikos veiksnys – kompiuteris. Todėl sausų akių sindromas yra pažįstamas daugeliui....
Skaityti daugiau
