){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Trumparegystė – refrakcijos yda, kai akies ašies ilgis neatitinka akies optinės sistemos laužiamosios galios ir spinduliai, patekę į akį, susikerta prieš tinklainę. Trumparegystę galima pataisyti (koreguoti) uždedant abipus įgaubtus (minusinius) stiklus. Taip pat galima parinkti reikiamo stiprumo kontaktinius lęšius, kurie dedami tiesiai ant ragenos. Atliekamos ir refrakcinės mikrochirurginės operacijos, kurių tikslas – koreguoti trumparegystę, kad nereikėtų nešioti akinių, kad regėjimas būtų kuo geresnis.
Plačiausiai pasaulyje paplitusios refrakcinės operacijos lazeriu. Tai operacijos, kurių metu eksimeriniu lazeriu atliekama fotorefrakcinė keratektomija (pašalinamas ragenos sluoksnis).
Ragena – tai akies paviršinis sluoksnis, esantis akies obuolio priekinėje dalyje. Ji skaidri, be kraujagyslių, gerai praleidžia matomos šviesos spindulius į akies vidų - tinklainę. Ragena daugiausia iš visų akies struktūrų laužia spindulius: ragenos laužiamoji galia gali svyruoti nuo 37 iki 49 dioptrijų; vidutiniškai - 43 dioptrijos.
Mintis keisti ragenos laužiamąją galią ir taip koreguoti trumparegystę kilo jau seniai. Labiausiai paplito radialinės keratotomijos (išvertus iš lotynų kalbos– spindulinės ragenos įpjovos). Šios operacijos, kurias labai propagavo S. Fiodorovas, buvo plačiai atliekamos Rusijoje. Radialinės keratotomijos operacijos metu ragenoje daromos dalinės spindulių formos įpjovos, paliekant centrinę dalį nepaliestą (1 pav.). Ragena randėdama suplokštėja, ir taip sumažėja jos laužiamoji galia dioptrijomis. Akinius nešioję žmonės gali gerai matyti be akinių. Atsiradus eksimeriniams lazeriams, pirmiausia pradėta juos naudoti radialinėms keratotomijoms (tokiu pačiu principu du trečdalius storio ragenos įpjaunama lazerio spinduliu). Vėliau pastebėta, kad pašalinus dalį ragenos stromos sluoksnių pagerėja regėjimas, nes keičiasi ragenos laužiamoji galia. Tokiu būdu buvo sukurta fotorefrakcinės keratektomijos (ragenos sluoksnių pašalinimo) lazerinis metodas.
Šviesa arba fotonai gali veikti rageną trejopai:
1)ragenos audiniai sugeria (absorbuoja) fotonus;
2)ragenos audiniai atspindi fotonus;
3)ragenos audiniai laužia šviesos spindulius, t.y. spinduliai neveikia ragenos sluoksnių, o praeina į gilesnes akies struktūras, pasiekia tinklainę. Taip elgiasi matomo bangos ilgio šviesa.
Ragenos refrakcinių lazerinių operacijų metu galima naudoti tik tuos lazerinius šaltinius, kurių spindulius sugeria ragena ir jie negali pasiekti gilesnių akies sluoksnių. Spinduliai labai trumpi <300 nm ir labai ilgi >1300 nm (ultravioletiniai ir infraraudonieji), nepraeina pro rageną, t.y. sugeriami ragenos sluoksnių. Todėl refrakcinėje chirurgijoje galima naudoti tik ultravioletinius arba infraraudonuosius lazerinius šaltinius.
Ultravioletinius spindulius skleidžia eksimeriniai lazeriai (193-308 nm), o infraraudonuosius – erbium Yag (2940 nm), holmium Yag (2060 nm) lazeriai.
Eksimeriniai lazeriai spinduliuoja ultravioletinius spindulius, kurie ragenos audiniuose sukelia fotodekompoziciją (pakeičia struktūrą) arba fotoabliaciją (audinių pašalinimą, 2,3 pav.). Ultravioletinių spindulių fotonai (193 nm) dėl savo energijos nutraukia ryšius tarp molekulių, audiniai pašalinami. Temperatūra audiniuose nepakyla. Pašalinus dalį ragenos sluoksnių, pasikeičia ragenos laužiamoji galia. Kompiuterine sistema, kuri sujungta su šiuolaikiniais eksimeriniais lazeriais, tiksliai nustatoma, kiek reikia pašalinti ragenos sluoksnių, kad gautume norimą refrakciją.
Ragenos stromos sluoksniai pašalinami per keturis trumpus seansus, kurių metu vis daugiau atsidaro lazerio šviesos diafragma ir daugiausia suploninami ragenos centriniai sluoksniai (4 pav.).
Lazerinės refrakcinės operacijos dažniausiai atliekamos dėl kosmetinių priežasčių (nenorima nešioti akinių), kai kurių profesijų atstovams (aktoriams, diktoriams), jeigu trumparegė tik viena akis arba yra astigmatizmas (nevienodai laužiami spinduliai ragenoje).
Lazeriu galima panaikinti 1.0 - 12.0 dioptrijų trumparegystės ir 5.0 dioptrijas astigmatizmo.
NEGALIMA
• gydyti lazeriu, kai ragena yra išsigaubusi – keratokonusas (šios ligos metu progresuoja ragenos sluoksnių išsigaubimas, plonėja ragena, susidaro jos drumstys). Visi ligoniai yra patikrinami, išmatuojamas ragenos storis;
• atlikti lazerinių operacijų, kai progresuoja trumparegystė;
• gydyti, kai akys dar auga (vaikams, paaugliams);
• atlikti refrakcinių operacijų akyse, kurios buvo operuotos dėl kai kurių kitų akių ligų;
• operuoti nėščių moterų.
Kaip ir kiekvienos operacijos, taip ir lazerinių refrakcinių operacijų metu pasitaiko komplikacijų. Gali būti hiperkorekcija (per daug sumažėja ragenos laužiamoji galia, išsivysto žemažiūrystė) ar hipokorekcija (nepakankamai suplonėjusi ragena, likusi trumparegystė), ragena suplonėjusi ne centrinėje dalyje. Nakties metu matoma, aureolė apie šviečiančius objektus. Gali susidaryti ragenos randų ar vystytis uždegimai, gali padidėti ragenos jautrumas.
Filips akių instituto (JAV) duomenimis, po lazerinių refrakcinių operacijų regėjimo aštrumas 1.0 (100 proc.) būna 70 proc. pacientų, 0.5 ir daugiau – 98 proc. pacientų. Operacijos rezultatais lieka patenkinti 96–98 proc. pacientų.
Reikia suprasti, kad lazerinės refrakcinės chirurginės operacijos – tai tik vienas korekcijos metodų. Po šių lazerinių operacijų pagerės regėjimas į tolį, nereikės nešioti akinių trumparegiams. Tačiau pakeičiama tik ragenos laužiamoji galia, bet akies struktūrų, stiklakūnio, tinklainės pakitimai išlieka tie patys. Trumparegystė nepanaikinama, tik pagerėja regėjimas į tolį. Jeigu akinių ar kontaktinių lęšių galima nebenešioti arba pakeisti naujais, tai operacijos lazeriu atliekamos visam gyvenimui. Akinių į tolį nešioti nereikia, tačiau, jei pacientas vyresnis nei 40 metų, reikės akinių skaitymui.
gyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sausų akių ligą, ir ne be reikalo. Viena vertus, tai gana dažnas negalavimas. Kita vertus, tinkamai ir laiku nepasirūpinus akių sveikata, galima smarkiai joms pakenkti ir sulaukti rimtų ir nemalonių pasekmių. Tad kaip išsaugoti akis sveikas?...
Skaityti daugiautikiu, kad mano pasakojimas bus naudingas ne vienam iš jūsų. noriu paraginti...
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauAkys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją. ...
Skaityti daugiauPirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims....
Skaityti daugiauPabandykite užsirišti akis ir pabūti dieną ar bent valandą visiškoje tamsoje. Galbūt tai padės suprasti, kad rūpintis akimis būtina, kol jos sveikos, kol neįsibėgėjo akis žeidžiantys procesai. Geras regėjimas – tikras turtas, o pastangų, kad jį turėtume kuo ilgiau, reikia tikrai nedidelių: bent kartą per metus pasikonsultuoti su gydytoju ir pasitikrinti regėjimą, saugoti akis nuo saulės šviesos ir stengtis, kad organizmas gautų visų gerai akių būklei palaikyti reikiamų medžiagų....
Skaityti daugiauAkių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis. Naivu manyti, kad ūminis voko krašto riebalinės liaukos, atsiveriančios į blakstienos maišelį, ir aplinkinių audinių uždegimas, vadinamasis miežis, būna tik vaikams. Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad ir suaugusiesiems jis dažnai pasitaiko. ...
Skaityti daugiauPaskutiniu metu vis daugėja pacientų, kurie skundžiasi akių sausumu. Nustatyta, kad vienas iš penkių asmenų, apsilankiusių pas akių gydytoją, kenčia dėl sausų akių. Per paskutinius penkerius metus šios patologijos ženkliai padaugėjo. Šiame straipsnyje rašoma apie šios akių ligos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes....
Skaityti daugiauPabandykite bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis ir tikrai įsitikinsite, kad akys – nepaprastai brangus žmogaus turtas. Tad, aišku, jas reikia saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Geras regėjimas daugeliui iš mūsų yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tik iki tol, kol suprastėjusi rega ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Yra dalykų, tokių kaip senėjimas, genetinės ligos ar traumos, kurių negalime pakeisti. Tačiau kitais atvejais akių sveikatą galima pagerinti ir ilgai džiaugtis geru regėjimu. ...
Skaityti daugiauKad vasarą kūnas prakaituodamas išgarina vandenį, žinome. Tačiau ar žinome, kad kaitri saulė išgarina ir mūsų akis, tiksliau, ašaras ir dėl to gali atsirasti diskomforto jausmas akyse arba paūmėti sausų akių sindromas. Todėl ne tik vykstant į kurortus, bet ir pasiliekant mieste vasarą būtina pagalvoti apie akių apsaugą – plačiabryles skrybėlaites ir akinius nuo saulės. Atminkite: ašarų plėvelė nuo akies paviršiaus išgaruoja greičiau nei vandens lašai išdžiūna ant jūsų kūno po maudynių. O dar pavojų akims nešančios dulkės, smėlis, sūrus jūros vanduo. Kaip užsitikrinti maksimalią akių apsaugą?...
Skaityti daugiauTeiginys, kad ašarų gali nepakakti arba kad jos gali būti netinkamos kokybės, nieko apie akių ligas neišmanančiam gali pasirodyti keistas. Užtat žinantieji atsakys, kad ašaros skirtos ne vien emocijoms išreikšti ar akims apsaugoti nuo dulkių ar svetimkūnių ir gaminasi jos nuolat (per dieną 1–1,5 ml ašarų), o ne tik kai žmogus verkia ar džiaugiasi. Sveikos akys nuolat padengtos ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama arba ašarų gaminama per mažai, vystosi sausų akių sindromas. Kam ši liga gresia ir kaip veiksmingai ją gydyti?...
Skaityti daugiauToks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. ...
Skaityti daugiauGeras regėjimas, atrodytų, savaime suprantamas dalykas, tad susirūpiname juo tik tada, kai suprastėjusi rega ima bloginti gyvenimo kokybę. Taisyklių, kaip padėti savo akims, esame girdėję devynias galybes, tačiau pamirštame jomis vadovautis, o, sulaukę vyresnio amžiaus, manome, kad jau per vėlu. Tad ar galime pasaulį matyti ryškiai kuo ilgiau?...
Skaityti daugiauVisi žinome, kas yra troškulys. Be vandens žmogus išgyvena vos septynias dienas. Tačiau gerdamas jūros vandenį žmogus mirtų dar greičiau. Kodėl? Didesnė druskų koncentracija žudo. Netekusios vandens, ląstelės miršta. Sausų akių sindromas – ne mirtina, bet smarkiai bloginanti gyvenimo kokybę liga. Kita vertus, visiškas ligos ignoravimas gali sukelti sunkias pasekmes, tokias kaip ragenos opos ir kt. Žinoma, kad išsivaduoti iš ligos gniaužtų įmanoma tik pašalinus jos priežastis. Deja, pagydomos ne visos ligos. Neretai vienintele pagalba sergančiajam tampa tik simptomų malšinimas. Todėl ypač svarbu žinoti, kad sergantiesiems sausų akių sindromu yra ligos priežastį įveikiantis gydymas....
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauSausų akių sindromas – tai būklė, kai dėl nepakankamos ašarų gamybos arba nekokybiškos ašarų plėvelės išsivysto akies sausumo simptomai. Kompiuteriai, kontaktiniai lęšiai, oro kondicionieriai, o ir senėjanti visuomenė lemia didėjantį šios ligos kamuojamų žmonių skaičių. Gera žinia, kad šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leido sukurti preparatą, kuris ne tik malšina simptomus, bet ir gydo sindromą iš esmės....
Skaityti daugiauGlaukoma pavojinga todėl, kad lėtas akipločio mažėjimas pačiam pacientui beveik nepastebimas iki pat kritiško jo susiaurėjimo – stadijos, kai gydymas jau nebeveiksmingas. Lietuvoje sergančiųjų glaukoma turėtų būti daugiau kaip 30 tūkstančių, tačiau dėl informacijos apie ligą stokos ir nepakankamos diagnostikos realiai jų gydosi daug mažiau. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnės diagnostikos, kad gydymas būtų suteiktas laiku?...
Skaityti daugiauKaip intensyviai kasdien naudojamės akimis, dažnai suprantame tik suprastėjus regėjimui. Pavyzdžiui, kai raidės skaitant tampa tarsi išplaukusios ir nebematome toli esančių objektų. Ligi šiol dažniausia tautiečių apakimo priežastis buvo glaukoma. Jau 3 metai ją aplenkė tinklainės ligos, iš esmės – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Iškraipytos linijos, „šokinėjančios“ raidės gali būti šios grėsmingos į aklumą vedančios ligos požymiai. ...
Skaityti daugiauMažylio akys – tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas....
Skaityti daugiauGlaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. ...
Skaityti daugiauKovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku....
Skaityti daugiauKokios yra atliekamos operacijos esant didelei trumparegystei? Apie akių operacijas lazeriu bei lęšiuko keitimą pasakoja KMUK akių klinikos gydytoja-oftalmologė med.dr. Loresa KRIAUČIŪNIENĖ ir gydytoja Gražina MARKAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 45 mln. aklų žmonių ir 135 mln. regos negalią turinčių asmenų. 80 proc. aklumo atvejų galima išvengti. Tai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos bei paciento sąmoningumo. ...
Skaityti daugiauSausomis akimis skundžiasi vis daugiau žmonių. Dar prieš keletą dešimčių metų šis sutrikimas buvo būdingas tik sergantiesiems tokiomis ligomis, kaip reumatas, nes dėl ligos jie rečiau mirksi. Dabartiniai žmonėms yra vienas itin didelis rizikos veiksnys – kompiuteris. Todėl sausų akių sindromas yra pažįstamas daugeliui....
Skaityti daugiau
