Glaukoma – tai akių liga, kuria sergant negrįžtamai pažeidžiamos regos nervo skaidulos, atsiranda akipločio pakitimai. Šie pakitimai dažniausiai vystosi tiems žmonėms, kurių akispūdis yra didesnis, nei 21mmHg. Tačiau tai nereiškia, kad visi, kuriems akispūdis yra normalus, glaukoma negali susirgti. Retais atvejais glaukoma vystosi net ir tada, kai akispūdis yra normalus. Tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma.
Tam tikro dydžio akispūdis yra reikalingas akies formai ir normaliai funkcijai palaikyti. Normalus akispūdis kiekvienam žmogui yra individualus. Pvz., jei vienam žmogui 20mmHg akispūdis yra normalus, kitam su tokiu akispūdžiu jau gali vystytis glaukomai būdingi pakitimai ir atvirkščiai – kai kuriems žmonėms glaukominiai pakitimai nesivysto net ir kai akispūdis pakyla iki 22 ar 24mmHg. Tai yra vadinama akių hipertenzija.
Kai akispūdis yra akiai per didelis, vystosi tinklainės ganglinių ląstelių pažeidimas. Pačioje ligos pradžioje, kai pakitimai yra labai nedideli, jų negalima aptikti jokiais tyrimo metodais. Kada pažeidimas apima didesnes ląstelių grupes, jis gali būti aptinkamas atliekant skenuojančios lazerinės oftalmoskopijos, lazerinės poliarimetrijos ar optinės koherentinės tomografijos tyrimą. Šiais tyrimais galima nustatyti tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio pažeidimą ankstyvose stadijose, kai regėjimo sutrikimai dar neaptinkami.
Kai pažeidžiama daugiau nervinių skaidulų, atsiranda akipločio pakitimai. Nedidelius akipločio pakitimus, kurių pacientai nejaučia, galime nustayti atliekant kompiuterinius akipločio tyrimus. Specialiūs sudėtingi testai, kurių metu regėjimo laukas tiriamas mėlyna – geltona spalva, padeda nustatyti pačius ankstyviausius pakitimus.
Deja, Lietuvoje šiuolaikinės ankstyvos glaukomos diagnostikos galimybės dar yra labai ribotos, nes naujiems tyrimo metodams dažniausiai reikalinga ir sudėtinga, moderni, brangi aparatūra.
Dažniausiai paireiškia taip vadinama atviro kampo glaukoma (atviro kampo glaukoma – tai glaukomos forma, kai akies priekinės kameros kampe nėra anatominių kliūčių skysčiui iš akies ištekėti). Ankstyvose susirgimo stadijose pacientai blogai nesijaučia ir nusisikundimų dėl regėjimo neišsako. Glaukomai būdingi nusiskundimai atsiranda tik tuomet, kai jau prarasta daugiau kaip pusė regėjimo lauko ir nukenčia ryškus (centrinis) matymas.
Retesnė yra uždaro kampo glaukoma. Sergant uždaro kampo glaukoma rainelės šaknis uždaro priekinės kameros kampą ir neleidžia skysčiui nutekėti iš akies. Skystis akyje kaupiasi, akispūdis didėja, dėl to išsivysto glaukomos priepuolis. Esant glaukomos priepuoliui, pradeda labai skaudėti akį (arba abi akis), galvą arba vieną galvos pusę, gali atsirasti pykinimas, vėmimas. Akis parausta, matymas pablogėja. Glaukomos priepuolis savaime nepraeina ir turi būti nedelsiant gydomas. Priepuoliui užsitęsus, negrįžtamai prarandamas regėjimas.
Akies tinklainėje yra ląstelės, kurios šviesos impulsą paverčia nerviniu impulsu. Regos nervo skaidulomis nervinis impulsas keliauja į smegenyse esančias regėjimo suvokimo zonas. Sergant glaukoma pažeidžiamos regos nervo skaidulos – sutrikdomas akyje susidarančio vaizdo perdavimas į smegenis. Šis procesas yra negrįžtamas. Žuvusių nervinių skaidulų atstatyti gydant negalima. Todėl, gydant glaukomą, galima tik apsaugoti nuo tolimesnio regėjimo pablogėjimo (nervinių skaidulų praradimo). Kuo anksčiau glaukoma diagnozuojama, tuo yra daugiau galimybių gydant išsaugoti regėjimą.
Akių gydytojas visiems pacientams, vyresniems nei 40 metų amžiaus profilaktiškai pamatuoja akispūdį ir apžiūri akių dugną – regos nervo diską. Jei yra glaukomos įtarimas – atliekamas kompiuterinis akipločio tyrimas, kuris yra pakankamai jautrus ankstyviems glaukomai būdingiems pakitimams nustatyti. Jei reikia – atliekami sudėtingesni – tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio tyrimai lazeriniu poliarimetru ar optiniu koherentiniu tomografu.
Jei yra neaišku, ar yra glaukoma, šie tyrimai gali būti pakartojami po keleto mėnesių.
Glaukomą pradedama gydyti akių lašais, kuriuos reikia lašinti pagal gydytojo paskyrimą. Prostaglandinų lašai yra lašinami vieną kartą vakare. Geriausiai tai daryti prieš einant miegoti, tuo pačiu metu. Kiti vaistai – betablokatoriai, karboanhidrazės inhibitoriai – lašinami du kartus dienoje. Kai kurie vaistai yra sudėtiniai – t.y. viename tirpale yra dviejų rūšių vaistai. Jei akių spaudimas nemažėja, gali būti skiriami kelių rūšių lašai. Jei ir tuomet akispūdis pakankamai nesumažėja – kai kuriuos pacientus galima gydyti lazeriu. Jei šios priemonės nepadeda – atliekama operacija.
Reikia atsiminti, kad operacija glaukomos nepašalina, o tik sumažina aukštą spaudimą akyje. Po operacijų, net ir jei nereikia lašinti akispūdį mažinančių lašų, reikia toliau tikrintis pas akių gydytoją.
Glaukoma – klastinga liga. Ji nesukelia ryškių nusiskundimų, kol negrįžtamai prarandama didelė dalis regėjimo funkcijų, taigi pirmiausiai labai svarbu, kad sergantysis suprastų, kokia tai liga ir kaip ji pažeidžia regėjimą. Glaukoma neišgydoma, todėl nustačius glaukomos diagnozę, ji lieka visą gyvenimą. Glaukomos gydymo tikslas – išsaugoti sergančiojo regėjimo funkcijas visam likusiam gyvenimui, todėl kartais gydymo taktiką lemia ir tikėtina paciento gyvenimo trukmė –t.y. gydymo taktika 40 metų ir 90 metų pacientui gali skirtis.
Nustačius glaukomos diagnozę nukenčia paciento gyvenimo kokybė. Ji pasikeičia ne vien dėl to, kad nustatoma liga, kuri gali sukelti aklumą, tačiau ir gydymosi pobūdis. Paskyrus akių lašus, juos reikia pastoviai lašinti – kasdien, visą likusį gyvenimą.
Aktyvia kasdienine veikla užsiimantiems žmonėms kartais sunku suderinti pastovų lašų lašinimą ir savo gyvenimo būdą. Reikia suprasti, kad būtina vaistus lašinti kasdien tuo pačiu metu, nes būtina paros bėgyje palaikyti patovų sumažintą akispūdį, kuris apsaugotų nuo tolesnio regėjimo praradimo.
Vaistus vartojant nereguliariai, pamirštant įsilašinti ar vartojant ne tuo pačiu laiku, atsiranda akispūdžio pakilimo epizodai, kurie taip kaip ir padidintas akispūdis, skatina glaukomos progresavimą.
Todėl rekomenduojama naudoti garsinius priminimus (telefono, laikrodžio skambėjimas), susieti lašų įsilašinimą su kai kuriais pastoviais įpročiais – pvz. lašinti po vakarienės, prieš miegą ir t.t.
Vyresnio amžiaus, ypač vieni gyvenantys pacientai susiduria su sunkumais įsilašinant lašus. Kai kurių vaistų įlašinimą palengvina specialūs prietaisai – lašintuvai. Vaistų buteliukas yra įstatomas į lašintuvą, kuris nukreipiamas į akies paviršių, atremiant jį į akiduobės sieneles – taip lašinamą lašą lengviau užlašinti ten, kur jis turi patekti – ant akies paviršiaus.
Vaistų lašinimo dažnumas priklauso nuo to, kokiais vaistais yra gydoma, kiek rūšių ir kokios vaistų formos yra vartojamos. Patogiau yra pacientams, kurie gydymui naudoja vieną kartą vakare lašinamus lašus (prostaglandinus ar prostaglandinų – beta adrenoblokatorių mišinius). Tačiau kai šie vaistai nėra pakankamai efektyvūs, pacientai negali vartoti šių vaistų ar reikia didesnio akispūdį mažinančio poveikio – gydymas tampa nepatogus, nes vaistus reikia lašinti du kartus dienoje ir dviejų ar net trijų skirtingų buteliukų.
· Glaukomos nesukelia stresas ar įtempas darbas
· Glaukoma nesivysto dėl blogos mitybos ar vitaminų trūkumo
· Glaukoma nėra vėžys
· “Naudojant” akis – glaukoma nepablogėja
· Net jei labai gerai matai – gali sirgti glaukoma
Jeigu sergate glaukoma reikia:
· Reguliariai tikrintis akių būklę
· Nuolatos lašinti gydytojo paskirtus akių lašus
· Turėti lašų atsargą, jei planuojate išvykti
· Tiksliai laikytis gydytojo paskyrimų
Reikia prisiminti, kad gydant glaukomą vien gydytojo žinių ir pastangų nepakanka. Pacientas turi suprasti ligos sukeliamas pasekmes, tiksliai laikytis gydytojo rekomendacijų, nes tik bendromis – gydytojo ir paciento pastangomis galima išsaugoti regėjimą visam likusiam gyvenimui.
gyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sausų akių ligą, ir ne be reikalo. Viena vertus, tai gana dažnas negalavimas. Kita vertus, tinkamai ir laiku nepasirūpinus akių sveikata, galima smarkiai joms pakenkti ir sulaukti rimtų ir nemalonių pasekmių. Tad kaip išsaugoti akis sveikas?...
Skaityti daugiautikiu, kad mano pasakojimas bus naudingas ne vienam iš jūsų. noriu paraginti...
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauAkys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją. ...
Skaityti daugiauPirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims....
Skaityti daugiauPabandykite užsirišti akis ir pabūti dieną ar bent valandą visiškoje tamsoje. Galbūt tai padės suprasti, kad rūpintis akimis būtina, kol jos sveikos, kol neįsibėgėjo akis žeidžiantys procesai. Geras regėjimas – tikras turtas, o pastangų, kad jį turėtume kuo ilgiau, reikia tikrai nedidelių: bent kartą per metus pasikonsultuoti su gydytoju ir pasitikrinti regėjimą, saugoti akis nuo saulės šviesos ir stengtis, kad organizmas gautų visų gerai akių būklei palaikyti reikiamų medžiagų....
Skaityti daugiauAkių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis. Naivu manyti, kad ūminis voko krašto riebalinės liaukos, atsiveriančios į blakstienos maišelį, ir aplinkinių audinių uždegimas, vadinamasis miežis, būna tik vaikams. Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad ir suaugusiesiems jis dažnai pasitaiko. ...
Skaityti daugiauPaskutiniu metu vis daugėja pacientų, kurie skundžiasi akių sausumu. Nustatyta, kad vienas iš penkių asmenų, apsilankiusių pas akių gydytoją, kenčia dėl sausų akių. Per paskutinius penkerius metus šios patologijos ženkliai padaugėjo. Šiame straipsnyje rašoma apie šios akių ligos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes....
Skaityti daugiauPabandykite bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis ir tikrai įsitikinsite, kad akys – nepaprastai brangus žmogaus turtas. Tad, aišku, jas reikia saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Geras regėjimas daugeliui iš mūsų yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tik iki tol, kol suprastėjusi rega ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Yra dalykų, tokių kaip senėjimas, genetinės ligos ar traumos, kurių negalime pakeisti. Tačiau kitais atvejais akių sveikatą galima pagerinti ir ilgai džiaugtis geru regėjimu. ...
Skaityti daugiauKad vasarą kūnas prakaituodamas išgarina vandenį, žinome. Tačiau ar žinome, kad kaitri saulė išgarina ir mūsų akis, tiksliau, ašaras ir dėl to gali atsirasti diskomforto jausmas akyse arba paūmėti sausų akių sindromas. Todėl ne tik vykstant į kurortus, bet ir pasiliekant mieste vasarą būtina pagalvoti apie akių apsaugą – plačiabryles skrybėlaites ir akinius nuo saulės. Atminkite: ašarų plėvelė nuo akies paviršiaus išgaruoja greičiau nei vandens lašai išdžiūna ant jūsų kūno po maudynių. O dar pavojų akims nešančios dulkės, smėlis, sūrus jūros vanduo. Kaip užsitikrinti maksimalią akių apsaugą?...
Skaityti daugiauTeiginys, kad ašarų gali nepakakti arba kad jos gali būti netinkamos kokybės, nieko apie akių ligas neišmanančiam gali pasirodyti keistas. Užtat žinantieji atsakys, kad ašaros skirtos ne vien emocijoms išreikšti ar akims apsaugoti nuo dulkių ar svetimkūnių ir gaminasi jos nuolat (per dieną 1–1,5 ml ašarų), o ne tik kai žmogus verkia ar džiaugiasi. Sveikos akys nuolat padengtos ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama arba ašarų gaminama per mažai, vystosi sausų akių sindromas. Kam ši liga gresia ir kaip veiksmingai ją gydyti?...
Skaityti daugiauToks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. ...
Skaityti daugiauGeras regėjimas, atrodytų, savaime suprantamas dalykas, tad susirūpiname juo tik tada, kai suprastėjusi rega ima bloginti gyvenimo kokybę. Taisyklių, kaip padėti savo akims, esame girdėję devynias galybes, tačiau pamirštame jomis vadovautis, o, sulaukę vyresnio amžiaus, manome, kad jau per vėlu. Tad ar galime pasaulį matyti ryškiai kuo ilgiau?...
Skaityti daugiauVisi žinome, kas yra troškulys. Be vandens žmogus išgyvena vos septynias dienas. Tačiau gerdamas jūros vandenį žmogus mirtų dar greičiau. Kodėl? Didesnė druskų koncentracija žudo. Netekusios vandens, ląstelės miršta. Sausų akių sindromas – ne mirtina, bet smarkiai bloginanti gyvenimo kokybę liga. Kita vertus, visiškas ligos ignoravimas gali sukelti sunkias pasekmes, tokias kaip ragenos opos ir kt. Žinoma, kad išsivaduoti iš ligos gniaužtų įmanoma tik pašalinus jos priežastis. Deja, pagydomos ne visos ligos. Neretai vienintele pagalba sergančiajam tampa tik simptomų malšinimas. Todėl ypač svarbu žinoti, kad sergantiesiems sausų akių sindromu yra ligos priežastį įveikiantis gydymas....
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauSausų akių sindromas – tai būklė, kai dėl nepakankamos ašarų gamybos arba nekokybiškos ašarų plėvelės išsivysto akies sausumo simptomai. Kompiuteriai, kontaktiniai lęšiai, oro kondicionieriai, o ir senėjanti visuomenė lemia didėjantį šios ligos kamuojamų žmonių skaičių. Gera žinia, kad šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leido sukurti preparatą, kuris ne tik malšina simptomus, bet ir gydo sindromą iš esmės....
Skaityti daugiauGlaukoma pavojinga todėl, kad lėtas akipločio mažėjimas pačiam pacientui beveik nepastebimas iki pat kritiško jo susiaurėjimo – stadijos, kai gydymas jau nebeveiksmingas. Lietuvoje sergančiųjų glaukoma turėtų būti daugiau kaip 30 tūkstančių, tačiau dėl informacijos apie ligą stokos ir nepakankamos diagnostikos realiai jų gydosi daug mažiau. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnės diagnostikos, kad gydymas būtų suteiktas laiku?...
Skaityti daugiauKaip intensyviai kasdien naudojamės akimis, dažnai suprantame tik suprastėjus regėjimui. Pavyzdžiui, kai raidės skaitant tampa tarsi išplaukusios ir nebematome toli esančių objektų. Ligi šiol dažniausia tautiečių apakimo priežastis buvo glaukoma. Jau 3 metai ją aplenkė tinklainės ligos, iš esmės – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Iškraipytos linijos, „šokinėjančios“ raidės gali būti šios grėsmingos į aklumą vedančios ligos požymiai. ...
Skaityti daugiauMažylio akys – tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas....
Skaityti daugiauGlaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. ...
Skaityti daugiauKovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku....
Skaityti daugiauKokios yra atliekamos operacijos esant didelei trumparegystei? Apie akių operacijas lazeriu bei lęšiuko keitimą pasakoja KMUK akių klinikos gydytoja-oftalmologė med.dr. Loresa KRIAUČIŪNIENĖ ir gydytoja Gražina MARKAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 45 mln. aklų žmonių ir 135 mln. regos negalią turinčių asmenų. 80 proc. aklumo atvejų galima išvengti. Tai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos bei paciento sąmoningumo. ...
Skaityti daugiauSausomis akimis skundžiasi vis daugiau žmonių. Dar prieš keletą dešimčių metų šis sutrikimas buvo būdingas tik sergantiesiems tokiomis ligomis, kaip reumatas, nes dėl ligos jie rečiau mirksi. Dabartiniai žmonėms yra vienas itin didelis rizikos veiksnys – kompiuteris. Todėl sausų akių sindromas yra pažįstamas daugeliui....
Skaityti daugiau