Žvairumas – vienos akies nukrypimas nuo žiūrimo objekto: kai regėjimą reikia sukoncentruoti į vieną objektą, pavyzdžiui, į padėtą obuolį, žvairuojant viena akis žiūri tiesiai į jį, o kita – kažkur į šoną. Žvairuoja 3–4 proc. vaikų. Neišnešioti ir neurologinių problemų turintys vaikai žvairuoja dažniau. Pavyzdžiui, net kas antras sergantis cerebriniu paralyžiumi vaikas žvairuoja.
Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Nuo 5 mėnesių susiformuoja matymas abiem akimis. Apie 60–80 proc. atvejų žvairumas dažniausiai išsivysto ikimokykliniame 2,5–3 metų amžiuje, tačiau gali būti ir įgimtas ar atsirasti vėliau.
• Paveldimumas.
• Toliaregystė, bet žvairuoja toli gražu ne visi toliaregiai vaikai.
• Neteisingas raumenų ar jų raiščių prisitvirtinimas. Gali net visai nebūti raumens, arba jis gali būti dvigubas.
• Akį judinančių raumenų paralyžius.
• Aklumas viena akimi ar labai silpnas regėjimas dėl ligos (pvz., kataraktos, tinklainės ar gyslainės ligų, auglių ar įgimtų pakitimų). Toks žvairumas visada yra vienos pusės.
• Netaisyklinga raumenų inervacija. Nervas gali įaugti ne į tą raumenį.
• Nervų ar įgimtos ligos (cerebrinis paralyžius, hidrocefalija, Dauno sindromas, akis judinančių raumenų paralyžius).
Įgimtas
Įgimto žvairumo priežastys dar nėra tiksliai žinomos. Jis pasimato iki 6 mėnesių amžiaus. Galima įtarti, kai mažylio akytės stipriai krypsta į nosies pusę, žiūri kiekviena sau, o ne tiesiai. Gali atrodyti, kad kūdikis nepasuka akies į išorę lyg ji būtų paralyžiuota. Nustatant žvairumą į mažylį žiūrima iš priekio, o jo galvytė turi būti laikoma tiesiai.
Sveiki mažyliai gali žvairuoti iki trijų mėnesių, o paskui regėjimas sunormalėja. Kai pradeda žvairuoti tik po trijų mėnesių – tai jau liga, ir būtina parodyti vaikų akių gydytojui, kad pasižiūrėtų mažylio akių judesius, nustatytų žvairumo, jei jis yra, kampą. Vėliau gali reikėt išplėsti vyzdžius. Dėl to gali tekti vaikučiui sulašinti specialių lašelių, kad gydytojas galėtų ištirti akių dugną.
Labai svarbu žvairumą atskirti nuo pseudožvairumo. Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja, o gydytojai sako, kad ne. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies.
Įgytas
Juo dažniausiai suserga vaikai nuo 2 iki 4 metų. Šio amžiaus vaikai pradeda daugiau domėtis knygutėmis, piešti, o taip dirbant iš arti, reikia daugiau įtempti akių raumenis. Gali žvairuoti viena kuri nors akis arba abi pakaitomis. Žvairuojant viena akis žiūri tiesiai, o kita – nukrypusi. Dažniausiai akis nukrypsta į nosies pusę (konvergentinis žvairumas), į smilkinį (divergentinis žvairumas), rečiau – neproporcingai aukštyn arba žemyn. Bet, žvairuojant vienai akutei, blogėja regėjimas ja, nes žvairuojanti akis pradeda tinginiauti, o smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą, ir nukrypusi akis greitai visam laikui tampa silpnaregė.
Taip pat žvairumas gali būti vidinis – kai akys susieina ties nosimi, išorinis – kai jos išsiskiria į šalis, vertikalus – kai viena akis nukrypsta į viršų ar į apačią, vienpusis – kai tik viena akis žiūri netaisyklingai, pakaitinis – kai akys pakaitomis nukrypsta nuo regos ašies, ir paralyžinis – kai riboti akies judesiai pažeisto raumens link.
Žvairuojantieji vaikučiai skundžiasi greitu akių nuovargiu, galvos svaigimu, vaizdo dvejinimusi. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, vaikutis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi, gali būti platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.
Atvykus į oftalmologo kabinetą, pirmiausiai gydytojas apklaus tėvelius, kada vaikas pradėjo žvairuoti, gal jo žvairavimą nulėmė kokie nors veiksniai (liga, išgąstis, trauma), ar akytės nukrypsta daugiau antroje dienos pusėje, ar kas šeimoje žvairuoja ir pan. Toliau gydytojas įvertins regos aštrumą (rodydamas paveikslėlius), akių judesius, o kartais sulašins medikamentų, kurie praplėstų akių vyzdžius, kad gydytojas galėtų apžiūrėti akių dugną.
Žvairumo gydymo efektyvumas labai priklauso nuo ankstyvos diagnozavimo ir gydymo. Anksti pradėjus gydyti, galima ne tik atstatyti kosmetiką, bet ir akių funkcijas, kurios labai svarbios gyvenime mokantis, pasirenkant profesiją, dirbant.
Vaikų žvairumas pradedamas gydyti iš karto jį nustačius. Kuo anksčiau ši liga nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Dažniausiai žvairumą lemia didelio laipsnio trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas. Tuomet reikia nuolat nešioti akinukus.
Kartais vaikams sunku priprasti prie akinių. Čia svarbus vaidmuo tenka tėvams. Tėvai turi įsisąmoninti: gydant žvairumą, pirmas vaistas – akiniai. Okulistas paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių. Kūdikiams gaminami specialūs rėmeliai iš minkštos plastmasės, o kojelės sujungtos guma. Su tokiais akiniais kūdikis gali gulėti, vartytis.
Kartais geriau matanti mažylio akis uždengiama, kad žvairuojanti akytė po truputį stiprėtų ir pradėtų žiūrėti taisyklingai. Padedant akių gydytojui, būtina mažylį išmokyti kontroliuoti akių padėtį. Pirmiausia reikia uždengti akį – jeigu žvairuoja viena akis, reikia dengti sveikąją, jei pakaitomis – abidvi pakaitomis. Dengti reikia po kelias valandas kasdien. Tai gali trukti ir kelis mėnesius, ir metus. Gydyti reikia nuolat, nes, nenešiojant akinukų nors dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui.
Jei neužtenka akinių, gydoma chirurginiu būdu – operuojami akį judinantys raumenys. Jie pailginami arba sutrumpinami. Kartais prireikia kelių operacijų.
Įgimtą kūdikių žvairumą reikia operuoti kuo anksčiau, geriausia – iki dvejų metų. Operacijos tikslas – ištiesinti akis taip, kad susiformuotų abiejų akių regėjimas. Nesuskubus to padaryti laiku, vyresnio amžiaus mažylio akys gali vėl nukrypti (dažniau į išorę) ir reikės pakartotinai operuoti.
Žvairumo profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Ikimokyklinio amžiaus vaikams akis būtina patikrinti tris kartus (6 mėnesių, 3 metų ir prieš mokyklą). Laiku pradėjus gydyti, galima tikėtis greitesnio rezultato.
gyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sausų akių ligą, ir ne be reikalo. Viena vertus, tai gana dažnas negalavimas. Kita vertus, tinkamai ir laiku nepasirūpinus akių sveikata, galima smarkiai joms pakenkti ir sulaukti rimtų ir nemalonių pasekmių. Tad kaip išsaugoti akis sveikas?...
Skaityti daugiautikiu, kad mano pasakojimas bus naudingas ne vienam iš jūsų. noriu paraginti...
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauAkys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją. ...
Skaityti daugiauPirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims....
Skaityti daugiauPabandykite užsirišti akis ir pabūti dieną ar bent valandą visiškoje tamsoje. Galbūt tai padės suprasti, kad rūpintis akimis būtina, kol jos sveikos, kol neįsibėgėjo akis žeidžiantys procesai. Geras regėjimas – tikras turtas, o pastangų, kad jį turėtume kuo ilgiau, reikia tikrai nedidelių: bent kartą per metus pasikonsultuoti su gydytoju ir pasitikrinti regėjimą, saugoti akis nuo saulės šviesos ir stengtis, kad organizmas gautų visų gerai akių būklei palaikyti reikiamų medžiagų....
Skaityti daugiauAkių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis. Naivu manyti, kad ūminis voko krašto riebalinės liaukos, atsiveriančios į blakstienos maišelį, ir aplinkinių audinių uždegimas, vadinamasis miežis, būna tik vaikams. Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad ir suaugusiesiems jis dažnai pasitaiko. ...
Skaityti daugiauPaskutiniu metu vis daugėja pacientų, kurie skundžiasi akių sausumu. Nustatyta, kad vienas iš penkių asmenų, apsilankiusių pas akių gydytoją, kenčia dėl sausų akių. Per paskutinius penkerius metus šios patologijos ženkliai padaugėjo. Šiame straipsnyje rašoma apie šios akių ligos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes....
Skaityti daugiauPabandykite bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis ir tikrai įsitikinsite, kad akys – nepaprastai brangus žmogaus turtas. Tad, aišku, jas reikia saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Geras regėjimas daugeliui iš mūsų yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tik iki tol, kol suprastėjusi rega ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Yra dalykų, tokių kaip senėjimas, genetinės ligos ar traumos, kurių negalime pakeisti. Tačiau kitais atvejais akių sveikatą galima pagerinti ir ilgai džiaugtis geru regėjimu. ...
Skaityti daugiauKad vasarą kūnas prakaituodamas išgarina vandenį, žinome. Tačiau ar žinome, kad kaitri saulė išgarina ir mūsų akis, tiksliau, ašaras ir dėl to gali atsirasti diskomforto jausmas akyse arba paūmėti sausų akių sindromas. Todėl ne tik vykstant į kurortus, bet ir pasiliekant mieste vasarą būtina pagalvoti apie akių apsaugą – plačiabryles skrybėlaites ir akinius nuo saulės. Atminkite: ašarų plėvelė nuo akies paviršiaus išgaruoja greičiau nei vandens lašai išdžiūna ant jūsų kūno po maudynių. O dar pavojų akims nešančios dulkės, smėlis, sūrus jūros vanduo. Kaip užsitikrinti maksimalią akių apsaugą?...
Skaityti daugiauTeiginys, kad ašarų gali nepakakti arba kad jos gali būti netinkamos kokybės, nieko apie akių ligas neišmanančiam gali pasirodyti keistas. Užtat žinantieji atsakys, kad ašaros skirtos ne vien emocijoms išreikšti ar akims apsaugoti nuo dulkių ar svetimkūnių ir gaminasi jos nuolat (per dieną 1–1,5 ml ašarų), o ne tik kai žmogus verkia ar džiaugiasi. Sveikos akys nuolat padengtos ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama arba ašarų gaminama per mažai, vystosi sausų akių sindromas. Kam ši liga gresia ir kaip veiksmingai ją gydyti?...
Skaityti daugiauToks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. ...
Skaityti daugiauGeras regėjimas, atrodytų, savaime suprantamas dalykas, tad susirūpiname juo tik tada, kai suprastėjusi rega ima bloginti gyvenimo kokybę. Taisyklių, kaip padėti savo akims, esame girdėję devynias galybes, tačiau pamirštame jomis vadovautis, o, sulaukę vyresnio amžiaus, manome, kad jau per vėlu. Tad ar galime pasaulį matyti ryškiai kuo ilgiau?...
Skaityti daugiauVisi žinome, kas yra troškulys. Be vandens žmogus išgyvena vos septynias dienas. Tačiau gerdamas jūros vandenį žmogus mirtų dar greičiau. Kodėl? Didesnė druskų koncentracija žudo. Netekusios vandens, ląstelės miršta. Sausų akių sindromas – ne mirtina, bet smarkiai bloginanti gyvenimo kokybę liga. Kita vertus, visiškas ligos ignoravimas gali sukelti sunkias pasekmes, tokias kaip ragenos opos ir kt. Žinoma, kad išsivaduoti iš ligos gniaužtų įmanoma tik pašalinus jos priežastis. Deja, pagydomos ne visos ligos. Neretai vienintele pagalba sergančiajam tampa tik simptomų malšinimas. Todėl ypač svarbu žinoti, kad sergantiesiems sausų akių sindromu yra ligos priežastį įveikiantis gydymas....
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauSausų akių sindromas – tai būklė, kai dėl nepakankamos ašarų gamybos arba nekokybiškos ašarų plėvelės išsivysto akies sausumo simptomai. Kompiuteriai, kontaktiniai lęšiai, oro kondicionieriai, o ir senėjanti visuomenė lemia didėjantį šios ligos kamuojamų žmonių skaičių. Gera žinia, kad šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leido sukurti preparatą, kuris ne tik malšina simptomus, bet ir gydo sindromą iš esmės....
Skaityti daugiauGlaukoma pavojinga todėl, kad lėtas akipločio mažėjimas pačiam pacientui beveik nepastebimas iki pat kritiško jo susiaurėjimo – stadijos, kai gydymas jau nebeveiksmingas. Lietuvoje sergančiųjų glaukoma turėtų būti daugiau kaip 30 tūkstančių, tačiau dėl informacijos apie ligą stokos ir nepakankamos diagnostikos realiai jų gydosi daug mažiau. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnės diagnostikos, kad gydymas būtų suteiktas laiku?...
Skaityti daugiauKaip intensyviai kasdien naudojamės akimis, dažnai suprantame tik suprastėjus regėjimui. Pavyzdžiui, kai raidės skaitant tampa tarsi išplaukusios ir nebematome toli esančių objektų. Ligi šiol dažniausia tautiečių apakimo priežastis buvo glaukoma. Jau 3 metai ją aplenkė tinklainės ligos, iš esmės – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Iškraipytos linijos, „šokinėjančios“ raidės gali būti šios grėsmingos į aklumą vedančios ligos požymiai. ...
Skaityti daugiauMažylio akys – tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas....
Skaityti daugiauGlaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. ...
Skaityti daugiauKovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku....
Skaityti daugiauKokios yra atliekamos operacijos esant didelei trumparegystei? Apie akių operacijas lazeriu bei lęšiuko keitimą pasakoja KMUK akių klinikos gydytoja-oftalmologė med.dr. Loresa KRIAUČIŪNIENĖ ir gydytoja Gražina MARKAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 45 mln. aklų žmonių ir 135 mln. regos negalią turinčių asmenų. 80 proc. aklumo atvejų galima išvengti. Tai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos bei paciento sąmoningumo. ...
Skaityti daugiauSausomis akimis skundžiasi vis daugiau žmonių. Dar prieš keletą dešimčių metų šis sutrikimas buvo būdingas tik sergantiesiems tokiomis ligomis, kaip reumatas, nes dėl ligos jie rečiau mirksi. Dabartiniai žmonėms yra vienas itin didelis rizikos veiksnys – kompiuteris. Todėl sausų akių sindromas yra pažįstamas daugeliui....
Skaityti daugiau