Trijų asmenų šeimoje - vienas alergiškas maistui. Galbūt tai - jūs?

Daugelis iš mūsų į gydytojo klausimą: “Ar jūs esate alergiškas kokiems nors maisto produktams?” atsako: “Ne”. Bet ar iš tikrųjų taip yra? Tyrimai parodė, kad 30 žmonių iš 100 kenčia nuo maisto alergijos. Tai beveik kas trečias iš mūsų! Galbūt mūsų blogos savijautos priežastis - maisto alergija?
 

Toks ilgas nusiskundimų sąrašas rodo, kad alergijos simptomai yra labai įvairūs ir gali paveikti beveik kiekvieną mūsų kūno sritį.
Mūsų maistas kartu su nuolat didėjančiu aplinkos užterštumu yra pagrindinis alerginių reakcijų kaltininkas. O nukentėjusiųjų nepaprastai greitai daugėja. Alerginių reakcijų įvairovė kinta priklausomai nuo mitybos įpročių pasikeitimo. Pavyzdžiui, šiuo metu vis populiaresni tampa sojos produktai, bet taip pat daugėja jiems alergiškų žmonių.
Jeigu mes pagaliau nusprendėme pradėti rūpintis savo sveikata, privalome rimtai pagalvoti: kas tai yra sveika, subalansuota mityba? Ar verta valgyti vien greitai paruošiamą ir patogų maistą ir kentėti dėl įvairių virškinimo sutrikimų bei alerginių reakcijų. Nėra maisto produkto, kuris sukeltų tik jam būdingą alerginę reakciją - kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tą patį maisto produktą. Tačiau jeigu jūs esate alergiški vienos rūšies maistui, didelė tikimybė, kad pasireikš alergija ir kitiems maisto produktams. Paprastai dažniausiai vartojami ir labiausiai mėgstami maisto produktai yra pagrindinė alerginių reakcijų priežastis.

Taigi jeigu jūs norite išsiaiškinti, kurie maisto produktai jums kelia alergiją, pirmiausia įtarkite tą maistą, be kurio negalėtumėte apsieiti bent keletą dienų. Dažniausiai alergines reakcijas sukelia šie įprasti maisto produktai:
Kaip atsiranda alergija maistui? Trumpai tariant, alerginę reakciją sukelia padidėjęs organizmo gynybinės sistemos jautrumas tam tikrai specifinei medžiagai. Akivaizdžioje alerginėje reakcijoje visada dalyvauja imuninė sistema. Vykstant tokio tipo reakcijai, organizmas reaguoja į tam tikrą maistą ar maisto derinį kaip į nuodus. Kiekvieną kartą, kai suvalgome šio maisto, imuninė sistema reaguoja lyg į pavojaus signalą, vyksta antikūnų gamyba ir tai sukelia nepalankią priešišką reakciją, kurios galimos išraiškos forma - nuo bronchinės astmos priepuolio iki vėmimo ar net mirties. Maisto netoleravimui reikšmingi ir kai kurie kiti svarbūs faktoriai, pavyzdžiui, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, stresas, hormonų disbalansas, nuovargis ir virškinimo sutrikimai. Jūs galite reaguoti į tam tikrą maistą kaip į alergeną, jeigu tuo metu išgyvenate stresinę situaciją. Kitu atveju tas pats maistas nesukels jokios reakcijos. Vienu atveju jums pakaks suvalgyti mažiausią kiekį alergeno turinčio maisto, o kitu - gana daug, kad pasireikštų alerginė reakcija. Lygiai taip pat vienu atveju reakcija pasireikš iš karto, o kitu - pavėluotai, galbūt praėjus net trims dienoms.
Taigi geriausias būdas išsiaiškinti, kokiam maistui jūs esate alergiškas - rašyti mitybos dienoraštį. Dienoraštyje nepamirškite pažymėti:
• Viską, ką valgėte ar gėrėte;
• Maitinimosi laiką;
• Svarbios detalės - maisto paruošimo būdai ir smulkus ingredientų sąrašas;
• Pažymėkite visus simptomus, jų atsiradimo laiką ir pasireiškimo trukmę bei intensyvumą 1-10 balų skalėje;
• Būtinai atsakykite į šiuos klausimus:
• ar aš blogai jaučiuosi suvalgęs tam tikro maisto?
• ar valgant būtent šį maistą taip atsitinka kiekvieną kartą, ar tik kartais?
Siekiant išsiaiškinti slaptas maisto alergijos formas, jums gali prireikti net keletą mėnesių rašyti kruopštų mitybos dienoraštį. Tad jeigu galvojate, kad viena iš nepatenkinamos savijautos priežasčių glūdi netinkamoje mityboje, neatidėliokite ir jau rytoj imkite save stebėti bei pasitarkite su specialistu. Belieka palinkėti jums ryžto, atkaklumo ir atidumo.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai