Amenorėja

Antrinė amenorėja – būklė, kai mėnesinių nėra per laikotarpį, ilgesnį kaip 3 ankstesnieji (reguliarūs)

ciklai, arba per laikotarpį, ilgesnį kaip 6 mėn. (jei anksčiau ciklai buvo nereguliarūs, 60 dienų ir ilgesni).

Klasifikacija

• Fiziologinė amenorėja – prieš menarchę, nėštumo ir laktacijos laikotarpiu ir po menopauzės.

• Jatrogeninė amenorėja – farmakologinė (kai kurių hormoninių kontraceptinių preparatų,

hiperprolaktinemiją sukeliančių vaistų vartojimas), po radikalių ginekologinių operacijų.

• Patologinė amenorėja – anatominių, genetinių, biocheminių, funkcinių bei emocinių sutrikimų, ligų ir sindromų kompleksas

.Pagal gonadotropinų koncentraciją:
• eugonadotropinė (normali gonadotropinų koncentracija);
• hipergonadotropinė (padidėjusi gonadotropinų koncentracija);
• hipogonadotropinė (sumažėjusi gonadotropinų koncentracija).
Etiologija
Apie ⅔ pirminės amenorėjos priežastis yra perinatalinio laikotarpio sutrikimai (lytinių
liaukų (gonadų), Miulerio ir Volfo latakų, urogenitalinio ančio), apie ⅓ – kiaušidžių ligos,
pogumburio, hipofizės, retai endometriumo patologija. Manoma, kad apie 40 proc. merginų, kurioms yra pirminė amenorėja ir beveik visoms, kurioms nėra antrinių lyties požymių, būna chromosomų anomalijų.
Amenorėjos priežastys ir veiksniai skirstomi į keturis lygius:
Pirmojo lygio amenorėjos priežastys:
• anatominiai įgimti ar įgyti gimdos ar makšties sutrikimai: gimdos, makšties aplazija (Mayer-Rokitansky-Hauser sindromas), mergystės plėvės ir gimdos kaklelio kanalo užakimas, makšties pertvara;
• audinių visiško nejautrumo androgenams sindromas;
• Asherman sindromas (gimdos gleivinės pažeidimas su ertmės sąaugomis).
Antrojo lygio – amenorėja, sukelta kiaušidžių patologijos:
• genų kilmės kiaušidžių pažeidimas: Turner sindromas, gonadų disgenezija (46,XX, 46,XY), įgimtas steroidogenezės fermentų trūkumas;
• kiaušidžių atsparumo sindromas (sukeltas FSH, LH receptorių mutacijos);
• priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas: autoimuninės kilmės (apie 30 proc.), idiopatinės kilmės, jatrogeninės kilmės.
Trečiojo lygio – amenorėja dėl hipofizės priekinės dalies patologijos:
• hipofizės navikai (dažniausia prolaktinoma);
• pogimdyminė hipofizės nekrozė (Sheehan sindromas);
• autoimuninis hipofizitas;
• antrinis hipofizės pažeidimas (radioterapija, sarkoidozė ir kt.).
Ketvirtojo lygio – amenorėja, sukelta pogumburio srities ir aukštesniųjų CNS dalių sutrikimo:
• Kallmann sindromas;
• pogumburio srities navikai;
• funkcinio pobūdžio CNS ir pogumburio srities pokyčiai: nervinė anoreksija, svorio mažinimas (dieta, fiziniai krūviai), psichikos sutrikimai, piktnaudžiavimas vaistais (CNS stimuliatoriais).
Diagnostika
Anamnezė. Būtina atkreipti dėmesį į šiuos momentus:
• ar nėra CNS ligų, psichologinės įtampos, emocinio streso;
• ar nėra (nebuvo) amenorėjos kitoms šeimos narėms;
• ar nėra genetinių (chromosominių) anomalijų;
• ar nėra (nebuvo) augimo, raidos sutrikimo.
Būtina nustatyti lytiškai aktyvios pacientės nėštumo galimybę, vartojamos kontracepcijos pobūdį,
išsiaiškinti ankstesnes chirurgines gimdos ertmės procedūras, gimdymo patologiją.
Pirmojo lygio amenorėjai būdinga normali brendimo laikotarpio eiga.
Antrojo lygio amenorėjai būdinga jaunų merginų makšties sausmė, karščio bangos, naktinis prakaitavimas.
Trečiojo ir ketvirtojo lygio amenorėjoms būdinga:
• galaktorėja (išskyros iš krūtų);
• staigi kraujo netektis (pvz., po gimdymo);
• galvos skausmas, regos sutrikimai;
• uoslės sutrikimai;
• silpnumas, nuovargis, apetito stoka, kūno svorio mažėjimas, odos spalvos pokyčiai;
• neracionali dieta, patologinė apetito stoka;
• dideli fiziniai krūviai;
• sunkūs psichikos sutrikimai;
• piknaudžiavimas medikamentais;
• autoimuninis endokrininės sistemos pažeidimas;
• kitos sunkios somatinės ligos.
Apžiūra:
• bendros būklės įvertinimas (bendras kūno sudėjimas, kūno masės indeksas);
• lytinio subrendimo požymiai (lytinis plaukuotumas, krūtų forma, išoriniai lyties organai);
• oda ir gleivinės;
• išorinių lyties organų įvertinimas;
• vidinių lyties organų įvertinimas;
• pilvo organų vertinimas;
• neurologinis bei oftalmologinis tyrimas (jei reikia).
Laboratoriniai tyrimai:
• chorioninio gonadotropino nėštumo diferencinei diagnostikai;
•prolaktino;
• tirotropinio hormono (TTH) bei laisvojo• liuteinizuojančio hormono (LH);
• testosterono (T);
• androgenų kilmei išaiškinti – dehidroepiandrosterono sulfato (DHEA-S);.
Genetiniai tyrimai atliekami įtariant genų kilmės pirminę amenorėją. Kartais diferencinei amenorėjos kilmės diagnostikai gali būti atliekami diagnostiniai mėginiai (progesterono, estrogenų- progesterono).
Instrumentiniai tyrimai:
• vidinių lyties organų echoskopija (echografija);
• endoskopiniai tyrimai (histeroskopija, laparoskopija);
• kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas (galvos smegenų tyrimui).
Gydymas
Kai yra pirmojo lygio amenorėja, chirurgiškai pašalinama sutrikusio mėnesinių turinio nutekėjimo
priežastis (mergystės plėvė, makšties pertvara, gimdos kaklelio kanalas). Jei yra makšties aplazija, atliekamos plastinės makšties operacijos lytiniai funkcijai užtikrinti, jei gimdos ertmės sąaugos – histeroskopinė operacija. Nejautrumo androgenams sindromo atveju (kariotipas 46,XY) šalinamos lytinės liaukos ir skiriamas pakaitinis gydymas lytiniais hormonais.
Antrojo lygio amenorėjos atveju, norint išvengti hipoestremijos pasekmių, tikslingas pakaitinis
gydymas lytiniais hormonais.
Trečiojo lygio amenorėja dėl hiperprolaktinemijos gydoma dopamino agonistais, o esantys
hipofizės navikai gydomi neurochirurgine operacija arba taikomas spindulinis gydymas. Jei yra
visiškas hipofizės funkcijos nepakankamumas, skiriamas pakeičiamasis gydymas hormonais.
Ketvirtojo lygio funkcinės kilmės amenorėja gydoma psichoterapija, mitybos reguliavimu.
Pogumburio patologija gydoma gonadotropiniais arba lytiniais hormonais. Gydymo pasirinkimas
priklauso nuo moters reprodukcinių nuostatų.

"Akušerija ir ginekologia bendrosios praktikos gydytojams"