Aspergiliozė

Aspergiliozės sukėlėjai yra Aspergillus fumigatus, Aspergillus niger ir Aspergillus flavus. Plaučius dažniausiai pažeidžia Aspergillus fumigatus ir Aspergillus flavus. Įvairių rūšių aspergilai labai paplitę gamtoje, jie auga praktiškai ant bet kurių paviršių. Aspergilų yra ligoninių ore, ant buities daiktų, maisto produktuose, alaus gamyklose, grūdų sandėliuose, medvilnės apdirbimo įmonėse, dirvožemyje. Taip pat jų aptinkama burnoje, ant odos, išmatose. Aspergilai įprastinėmis gyvenimo sąlygomis nežalingi. Jie tampa patogeniški tik nusilpus organizmo imunitetui ar sergant kitomis sunkiomis ligomis. Į plaučius aspergilų įkvepiama. Įkvėpus jų sporų, gali pasireikšti bet kuri aspergiliozės forma.

Pasireiškimas. Ligai prasidėti svarbu įkvėptų sporų kiekis ir organizmo imuninės sistemos būklė. Žmonėms, kurie yra jautrūs grybeliams, gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcijų. Aspergilinę infekciją paskatina neutropenija, lėtinės kvėpavimo takų ir plaučių ligos, ilgalaikis antibiotikų, gliukokortikosteroidų ir citostatikų vartojimas. Makrofagai yra pirmoji žmogaus organizmo gynybinė grandis nuo įkvėptų aspergilų, neutrofilai – svarbiausia gynybinė ląstelė nuo invazinės aspergiliozės. Kai žmogaus imuninis atsakas nepakankamas, aspergilų masės užpildo plaučių ertmes (susidaro aspergiloma) – kavernas, bronchektazes, plaučio pūsles (bulas), pūlinio ertmę. Grybelių patenka į kraujagysles. 

Klasifikacija. Vieningos aspergiliozės klasifikacijos ir vieningų diagnostikos kriterijų nėra. Plaučių aspergiliozė dažniausiai skirstoma taip:
alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė (alerginė aspergilinė bronchinė astma, alerginis aspergilinis bronchitas, nealerginis aspergilinis bronchitas, alerginis aspergilinis alveolitas); lėtinė plaučių aspergiliozė (lėtinė nekrozinė aspergiliozė, lėtinė ertminė aspergiliozė, aspergiloma); invazinė plaučių aspergiliozė (ūminė ir lėtinė).

Lėtinė plaučių aspergiliozė pasireiškia ligoniams, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis (dažniausiai lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchektazėmis), taip pat persirgusiems plaučių tuberkulioze, kurių imunitetas nėra sutrikęs arba sutrikęs nestipriai. Ligos klinikiniai ir radiologiniai požymiai trunka ne mažiau kaip 3 mėnesius. Išskiriamos trys jos formos: lėtinė nekrozinė, lėtinė ertminė aspergiliozė ir aspergiloma. Lėtinei nekrozinei plaučių aspergiliozei būdinga poūmė eiga. Dažniausiai serga asmenys, kurių imuninė būklė nėra stipriai pažeista, tačiau radiologiniai plaučių pažeidimo pokyčiai būna akivaizdūs. Lėtine ertmine aspergilioze gali sirgti asmenys, kurių imunitetas nesutrikęs.

Aspergiloma. Aspergiloma (micetoma) – tai monolitinis plaučio ertmėje augančio grybelio darinys. Aspergiloma susidaro plaučių ertmėse, atsiradusiose sergant tuberkulioze, esant plaučių pūliniui. Atliekant plaučių rentgeninį tyrimą, nustatomas ovalus nehomogeniškas šešėlis, virš kurio yra pusmėnulio formos oro juostelė, besikeičianti ligoniui keičiant kūno padėtį. Aspergiloma atskirtina nuo yrančio periferinio plaučių naviko, echinokokų cistos, tuberkuliozinės kavernos. Dauguma aspergilomų simptomų nesukelia, tačiau galimos dvi sunkios aspergilomos komplikacijos – kraujavimas iš plaučių ir invazija. Kraujavimas iš plaučių dažniausiai yra gausus ir grėsmingas gyvybei. Todėl komplikuotos aspergilomos gydomos chirurgiškai. Šiuo būdu gydoma ir tais atvejais, kai vaistai nuo grybelių yra neveiksmingi. Operacijos ir kraujavimo riziką sumažina ikioperacinė bronchų arterijų angiografija ir selektyvi jų embolizacija.

Lėtinė nekrozinė ir ertminė aspergiliozė. Tai retos lokalios invazinės aspergiliozės formos, kurios pasitaiko lėtinių plaučių ligų arba nedidelio laipsnio imunodeficito atveju. Aspergilai kolonizuoja apatinius kvėpavimo takus tų ligonių, kurie serga bronchektazėmis, turi plaučių struktūrinių pokyčių po buvusios tuberkuliozės ir pan. Lėtinės ertminės aspergiliozės atveju plaučiuose, dažniausiai viršūnėse, matomos ertmės su micetoma ar be jos, o lėtinės nekrozinės aspergiliozės atveju – yrantys infiltratai. Skirtingai negu invazinė plaučių aspergiliozė, lėtinė nekrozinė aspergiliozė progresuoja lėtai (savaitėmis ar mėnesiais), nepažeidžia kraujagyslių ir neišplinta į kitus organus. 

 

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.

Skaitomiausi straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai