Ką reikia žinoti apie slogą

JAV per metus užregistruojama 1 milijardas slogos atvejų. Ja dažniau serga vaikai ir paaugliai, matyt, dėl mažesnio atsparumo infekcijai ir dėl dažnesnio tarpusavio bendravimo vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigose. Vaikai sloga serga vidutiniškai 6-8 kartus per metus, mokyklinio amžiaus vaikai - net 8-12 kartų. Suaugusieji - vidutiniškai 2-4 kartus. Moterys, ypač 20-30 metų, serga dažniau negu vyrai galbūt dėl to, kad daugiau bendrauja su vaikais. Vyresni kaip 60 metų asmenys serga vidutiniškai vieną kartą per metus.
 

Ar dažnai slogos priežastis - peršalimas?
Nors dauguma žmonių mano, kad sloga susergama sušalus, nustatyta, kad ši priežastis slogai išsivystyti ar jos sunkumui turi menką reikšmę arba neturi jokios. Imlumas slogai, atrodo, susijęs su tokiais veiksniais kaip fizinis aktyvumas, mityba, padidėjusios tonzilės arba adenoidai. Antra, mokslininkai teigia, kad nosies ir ryklės gleivinę pažeidžia fiziologinė organizmo kova su kenksmingais veiksniais, alerginiai sutrikimai, o menstruacijų ciklas gali turėti poveikį individualiam imlumui.
Sezoniškumas
Sloga dažniausiai pasireiškia ankstyvą rudenį ir žiemą. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje ja sergančiųjų pamažu daugėja ir gana daug būna iki kovo-balandžio mėn., paskui - ima mažėti. Sezoniniai pokyčiai gali būti susiję ir su mokyklos lankymu, ir su šaltu oru, ir su tuo, kad žmonės daugiau būna patalpose ir todėl dažniau užsikrečia vienas nuo kito. Slogos sezoniškumas priklauso ir nuo oro drėgnumo. Dauguma slogą sukeliančių virusų geriau ištveria, kai sausa - šaltaisiais metų mėnesiais. Šaltas oras gerina nosies kanalų praeinamumą, sausina gleivinę, todėl ją lengviau pažeidžia virusinė infekcija.
Slogos simptomai
Slogos simptomai paprastai pasireiškia praėjus 2-3 dienoms nuo užsikrėtimo: užsikemša nosis, paburksta sinusų dangalai, atsiranda čiaudulys, perši gerklę, skauda galvą, pradedama kosėti. Temperatūra dažniausiai neaukšta, bet kūdikiams ir vaikams gali pakilti iki 38o C. Simptomai tęsiasi nuo 2 iki 14 dienų, bet du trečdaliai ligonių pasveiksta per savaitę. Jei liga trunka ilgiau kaip dvi savaites, reikia įtarti alerginį procesą.
Slogą dažnai lydi antrinės bakterinės infekcijos, kurios sukelia vidurinės ausies ar sinusų uždegimą, reikalaujantį gydymo antibiotikais. Aukšta temperatūra, patinusios migdolinės liaukos, sinusų srities skausmas ir skrepliavimas rodo esant komplikacijų, dėl kurių reikia kviesti gydytoją.
Atsakomoji organizmo reakcija
Manoma, kad ligos požymiai yra organizmo atsakomosios reakcijos į virusų invaziją rezultatas. Virusais užkrėstos nosies gleivinės ląstelės siunčia signalus baltiesiems kraujo kūneliams - leukocitams, kurių susikaupia pažeistoje gleivinės vietoje ir kurie išskiria imuninės sistemos mediatorių - kininų. Šios cheminės medžiagos sukelia paburkimą ir nosies gleivinės uždegimą, baltymų ir skysčių pratekėjimą pro kapiliarų ir limfagyslių sieneles, gleivių gaminimąsi. Kininai ir kiti mediatoriai, išsiskiriantys iš nosies gleivinės imuninės sistemos ląstelių, šiuo metu yra intensyviai tyrinėjami. Mokslininkai ieško vaistų, galinčių užblokuoti šiuos mediatorius arba ląstelių receptorius, kuriuos jie veikia, ir taip padėti sergantiesiems sloga.
Kaip sloga plinta?
Pagal tai, koks virusų tipas, liga gali plisti kuriuo nors vienu ar visais būdais:
» Užkrėstam virusais sekretui patekus ant odos ar ant paviršių, kuriuos palietus, paskui liečiamos akys ar nosis.
» Įkvėpus pakankamai didelį kiekį iškvepiamojo virusais užkrėsto sekreto dalelių.
» Įkvėpus smulkių infekuotų dalelių, esančių ore ilgą laiką.
Daugiausia tiriami rinovirusų perdavimo būdai. Lengviausiai jais užsikrečiama 2-4 ligos dieną, kai virusų koncentracija nosies sekrete yra didžiausia. Tyrimai parodė, kad vartojant aspirino nosies sekrete virusų padaugėja, sloga tampa sunkesnė ir pavojingesnė kitiems. Įrodyta, kad rinovirusais galima užsikrėsti ir sveikinantis su sergančiuoju ar palietus durų rankeną arba telefoną, kuriuos anksčiau lietė sergantysis. Liečiant akis ar nosį pirštais - taip daro dauguma žmonių daug kartų per dieną - jautrūs asmenys gali save iš naujo apkrėsti.
Profilaktika
Apsisaugoti nuo rinovirusų lengviausia plaunant rankas. Kitas būdas - neliesti akių ir nosies. Čiaudėti ir kosėti reikia prisidengus nosine, geriausia - vienkartine. Jei įmanoma, vengti artimai ir ilgai bendrauti su sergančiuoju.
Kadangi aplinkoje, ant įvairių daiktų ir odos rinovirusai gali būti gyvybingi tris valandas, būtina naudoti dezinfekuojamųjų medžiagų.
Ar yra vakcina nuo slogos?
Vakcinos nuo slogos kūrimas yra atsidūręs aklavietėje, nes ligą sukelia labai įvairūs virusai. Kiekviena virusų rūšis yra specifiniai antigenai, kuriems gaminasi specifiniai baltymai (antikūnai). Vienas iš būdų yra derinti keletą virusinių antigenų vienoje vakcinoje, bet iki šiol tokios vakcinos sukūrimo perspektyvos nėra geros.
Kaip gydytis nuo slogos?
Gerkite daug skysčių ir daugiau ilsėkitės. Jei turite daug karščio, išgerkite karščiavimą mažinančių vaistų. Jei smarkiai varva iš nosies ar nosis užburkusi, pamėginkite antihistamininių ar vaistų, mažinančių paburkimą, vadinamųjų dekongestantų.
Slogai gydyti skirti vaistai - lašai, aerozoliai, tepalai - vartojami išoriškai į nosį. Tai Tysin, Xymelin, Imidin, Coldargan, Pinosol, Otrivin ir kt. Jie sutraukia nosies gleivinę ir taip palengvina kvėpavimą. Iš geriamųjų vaistų galima paminėti Rhino pront caps, Coldact caps, Contact caps - jų poveikis ilgas, trunka 12-24 val. Jie palengvina kvėpavimą, slopina ir kitus slogos simptomus. Yra ir kompleksinių preparatų, kurie mažina slogą, - tai arbatos Thera Flu, Fervex, Coldrex, tabletės Tylenol, Coldrex ir kt. Norint išlikti darbingam, ypač rekomenduojama gerti Coldrex arbatos, kadangi ji nesukelia mieguistumo.
Sloga ar gripas?
Jeigu jūs kada nors esate sirgę gripu, tai mažai tikėtina, kad jo negalėsite atskirti nuo slogos. Nors sloga dažnai turi panašių į gripą požymių - perši gerklę ar kamuoja kosulys - temperatūra, raumenų ir galvos skausmas bei šaltkrėtis būdingi tik gripui.
Kvieskite gydytoją, jeigu yra rimtų kvėpavimo sutrikimų arba bet kuris iš šių požymių tęsiasi ilgiau kaip savaitę:
» nosies paburkimas ir gelsvos, tirštos gleivės;
» kosulys;
» gerklės skausmas;
» temperatūra;
» veido skausmas.
 

POŽYMIAI SLOGA GRIPAS
Karštis retai būdinga aukšta temperatūra (38-40° C), tęsiasi 3-4 dienas
Galvos skausmas retai būdingas
Bendra kūno gėla ir skausmas menkas įprastas, dažnai aštrus
Silpnumas, nuovargis visai menkas būdingas ir anksti
Užgulta nosis dažnai kartais
Čiaudulys paprastai būna kartais
Gerklės skausmas dažnai kartais
Krūtinės diskomfortas; dusulys silpnas arba vidutinis; sausas kosulys dažnai; gali būti stiprus
Komplikacijos sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas bronchitas, plaučių uždegimas
Profilaktika imunitetą stiprinantys, pvz., Imunnal. Interferonas - antivirusinis prep. kasmet skiepytis; antivirusiniai vaistai, veikiantys gripo sukėlėjus
Gydymas išoriniai - Tysin, Xymelin, Pinosol, Imidin ir kt. lašai į nosį amantadinas arba rimantadinas 24 - 48 val. nuo simptomų pradžios

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai