VAISTINĖ SVILAROŽĖ (lot. Althaea officinalis L.)

Lietuvoje gana reta. Auginama soduose, sodybų gėlynuose, vaistinių augalų kolekcijose. Vartojamos jos šaknys, lapai, žiedai. Žolėje ir šaknyse yra daug gleivių; šaknyse – ir krakmolo, cukrų, asparagino, pektininių medžiagų, riebalinio aliejaus; lapuose – flavonoidų. Tradicinės indikacijos: burnos ir ryklės gleivinės sudirginimas, su tuo susijęs sausas kosulys, skrandžio gleivinės sudirginimas, skrandžio kataras. Dozavimas ir vartojimas: apie 2 g lapų, 3–10 g žievės (arbatiniame šaukštelyje lapų yra apie 1,4 g, žievės – apie 3 g) žaliavos užpilti 150 ml šalto vandens, dažnai maišyti, po 1–2 val. perkošti. Truputį pašildytą arbatą gerti po puodelį kelis kartus per dieną. Žaliavos dienos dozė – 5 g. Žaliava (dažniau šaknys) įeina į vaistažolių mišinių sudėtį. Gaminamas svilarožės sirupas.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai