Cisticerkozė

Apibrėžimas. Cisticerkozė – kiaulinio kaspinuočio (Taenia solium) lervų (Cysticercus cellulosae) sukelta helmintozė.

Patogenezė. Užsikrečiama alimentiniu būdu (kaspinuočio kiaušiniais) arba valgant cistomis užsikrėtusią termiškai nepakankamai apdorotą kiaulieną ar šernieną. Skrandyje kiaušinių dangalas ištirpsta, išsilaisvina lervos. Jos pro žarnos sieną migruoja į limfagysles, kraujagysles ir kraujo srove nunešamos į įvairius organus, taip pat į plaučius. Audiniuose susidaro cisticerkų (vyrių). Po 2–3 metų jie sukalkėja. Kai pažeidžiami plaučiai, atsiranda kvėpavimo takų sudirginimo požymių (kosulio, dusulio priepuoliai), rečiau – alveolito arba pleurito klinikinių simptomų. Vėlyvosiose stadijose vyrauja pneumofibrozės reiškiniai.
Diagnostika. Diagnozė patvirtinama aptikus kirmėlių kiaušinių arba įrodžius cisticerkų buvimą audiniuose. Plaučių rentgenogramose matoma atskirų, ribotų, iki 1,0 cm dydžio kalkėjimo židinių.
Gydymas. Cisticerkozė gydoma geriamuoju prazikvanteliu (po 50 mg/kg per parą per 3 kartus 2 savaites) arba geriamuoju albendazoliu (15 mg/kg per parą per 2–3 kartus 2 savaites). Kartu rekomenduojama skirti prednizolono po 1 mg/kg per dieną.

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.