Nagų grybelis, arba kodėl vieno mažojo pirštelio skausmas gali atsiliepti visiems

Manoma, kad grybelinėmis infekcijomis serga maždaug 5-7 proc. bendros populiacijos, o iš šios dalies žmonių kas trečiam yra pažeisti rankų arba kojų pirštų nagai. Šie skaičiai - tik spėjami, nes sudėtinga įvertinti, kiek žmonių serga iš tiesų. Daug žmonių, kuriems derėtų, nesikreipia į medikus.
 


Grybelio simptomai
Dažniausi grybelinės infekcijos sukėlėjai yra dermatofitai. Pasak gydytojo dermatovenerologo O.Čeburkovo, dermatofitams priskiriama 80-90 proc. “kaltės” dėl visų grybelinių ligų, tarp jų - ir dėl nagų grybelio. Dažniausiai aptinkamas vadinamasis T.rubrum grybelis. Palyginti su kitais grybeliais, pelėsių ar mielių grupėmis, dermatofitai pasižymi tuo, kad jie turi keratolitinių fermentų ir gali skaidyti keratiną bei pažeisti nagą. Pirmiausia pakinta nago spalva - jis tampa balkšvas, žalsvas ar gelsvas. Po nagu atsiranda hiperkeratotinių (raginių) masių, nagas sustorėja, tampa trapus, o paviršius pasidaro nelygus. Šie simptomai būdingi ne tik nagų grybeliui. Jie gali byloti ir apie kitus nagų pažeidimus.
Rizika susirgti
Sergantieji cukriniu diabetu, padidėjusio kraujospūdžio liga, ateroskleroze, patyrusieji kojų pirštų traumų ar sumušimų yra lengviau pažeidžiami grybelinių infekcijų. Angliškai kalbančiose šalyse kojų grybelis dar vadinamas “Atleto pėda”, nes sportinė avalynė yra nebloga mikroorganizmų “užuovėja”. Kartais žmonės kreipiasi praėjus dešimčiai metų po nago sumušimo. Ilgainiui pažeidimas apima kitus pirštus. Neretai žmonės neapsižiūri tarpupirščių, kuriuose dažniausiai ir prasideda liga bei slypi pradinis infekcijos židinys. Grybelio prasiskverbimą į odą ir po nagu gali skatinti ir padidėjęs prakaitavimas.
Dažniausiai užsikrečiama nuo kito žmogaus ar jo užkrėstų daiktų: rankšluosčių, batų, šlepečių, kilimų, vonios kilimėlių, medinių grotelių pirtyse ir baseinuose.
Profilaktika – ne visada “svetinga”, bet reikalinga
Šeimininkai turėtų ne tik neįsižeisti, bet ir apsidžiaugti, jeigu svečiai atsinešė savo šlepetes. Siūlantys namų avalynę geranoriški šeimininkai ne tik patys rizikuoja užsikrėsti, bet gali nepageidaujamą “lauknešėlį” perduoti ir kitiems svečiams. Saugiausia svečiuose nenusiauti. Jeigu dėvimos sintetinės kojinės, kurios sulaiko prakaitą labiau nei medvilninės, arba pėdų prakaitavimas yra padidėjęs, reikia naudoti specialias priemones, o pastebėjus tarpupirščių pleiskanojimą - nagų grybelio profilaktikos priemones. Pats paprasčiausias būdas - patepti jodo tirpalu (netinka žmonėms, alergiškiems jodui). Tačiau svarbiausia - nešioti patogią avalynę. Pastebėta, kad dažniausiai nukenčia pirmas arba penktas kojų pirštai - juos labiausiai traumuoja nepatogi avalynė.
Nemalonumai – ne vien estetiniai
Žmonės, sergantys nagų grybeliu, patiria estetinių nepatogumų. Sergantiesiems rankų pirštų grybeliu keblu įsidarbinti ir dirbti, ypač - pardavėjams, žmonėms, dirbantiems su kompiuteriu. Kaip liudija gydytojo O.Čeburkovo praktika, kojų pirštų nagų estetikai kantrūs žmonės paprastai neskiria dėmesio, tačiau jie neįvertina kitų pasekmių: rizikos apkrėsti šeimos narius, vaikus. Sergantiesiems blogiau gyja žaizdos, dažniau atsinaujina vadinamosios diabetinės pėdos opos, jos sunkiau gyja. Infekcijos buvimas organizme gali sukelti kitas ligas: egzemą, dilgėlinę.
Kojų grybelio gydymas
Kai pažeidžiama ne tik distalinė nago dalis (kerpamasis kraštas), bet ir visas nagas, infekcija patenka po odos raukšle. Tuomet vietinių medikamentų (pavyzdžiui, lako) nepakanka, tenka vartoti geriamųjų preparatų arba, nuskausminus, šalinti nagus.
Jeigu ligos “stažas” - 1-2 metai ir pažeistas tik distalinis nago galas, o pažeidimas apima ne daugiau nei 3-4 nagus, galima gydyti specialiu laku.
Jeigu pažeistas visas nagas, gydoma geriamaisiais vaistais - lamiziliu (terbinafinu) ar orungaliu (itrakonazoliu).
Besigydantis itrakonazoliu pacientas vieną savaitę per mėnesį kasdien vartoja po 4 kapsules. Ši schema taikoma 3-4 mėnesius. Toks dozavimas apsaugo pacientą nuo vaisto toksinio poveikio kepenims, galima atsisakyti kepenų funkcijos testų, kurie būtini taikant ištisinę terapiją.
Naujausias vaistas nuo grybelio yra lamizilis. Net ir nedidelė jo koncentracija ne tik stabdo grybelio augimą, bet ir jį sunaikina. Rankų pirštų nagai visiškai atsinaujina per 3-4 mėnesius, kojų - per 4-6 mėnesius. Tad rankų pirštų nagams gydyti pakanka 1,5 mėn., kojų - 3-4 mėn. Vartojimas yra paprastesnis - 1 tabletė per dieną. Jei nagas šalinamas chirurginiu būdu, gydymas medikamentais sutrumpėja (ir atpinga) perpus.
Kai pradeda augti nepažeistas nagas, gydymas gali būti nutrauktas. Taikant nechirurginį gydymą lamiziliu, reikia būtinai įsitikinti, ar nagas gerai auga. Paprastai gydymo kurso pabaigoje būna ataugęs tik trečdalis nago plokštelės, tačiau gydymą galima nutraukti, nes vaisto koncentracija nago plokštelėje išlieka dar kelis mėnesius. Jeigu nagas dėl tam tikrų priežasčių neauga, reikalinga operacija.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pacientams, kuriems grybelinės nagų infekcijos diagnozė yra patvirtinta laboratorinių tyrimų rezultatų, kompensuojama 50 proc. vaistų kainos, o likusią dalį - apie 300-400 litų už visą gydymo kursą - moka pacientas.
Dažniausios pacientų klaidos
Vaistų skiria ir jų vartojimo ypatumus nurodo gydytojas. Didžiausia pacientų klaida - gydymo schemos nesilaikymas. Taikant ištisinį kursą, kelios dienos be medikamento gydymo proceso dar nesutrikdo, tačiau ilgesnės pertraukos anuliuoja visą prieš tai buvusį gydymą ir tenka viską pradėti iš pradžių.
Nerekomenduojama pirkti iš karto viso vaistų kiekio, nes vartojant gali išryškėti šalutinės vaistų reakcijos, alergiškumas.
Avalynės dezinfekavimas
Grybelio sporos avalynėje išnyksta nuo gydymo pradžios praėjus apie 20 savaičių. Todėl geriausia atsisakyti anksčiau nešiotos avalynės arba ją dezinfekuoti, pvz., formalino tirpalu. Apsimovus pirštines ir stengiantis neįkvėpti tirpalo garų, reikia tirpale suvilgytą vatos gabalėlį įdėti į batą, o šį į polietileno maišelį ir užrišus palaikyti dvi paras. Tuomet reikia gerai išvėdinti, o nešioti pradėti tik maždaug po savaitės.
Sergančiųjų “kompleksai”
Ligonius kartais trikdo tai, kad jiems tenka lankytis tose pačiose klinikose, kur gydosi ir sergantieji lytiškai plintančiomis ligomis. Gydytojo O.Čeburkovo nuomone, tai kalba apie ligonių, iš dalies - ir gydytojų, nepakankamą supratimą.
Gydytojas su šypsena prisimena atvejų, kai pacientai kabineto duris atidarydavo alkūne, bijodami liesti rankeną ir tokiu būdu užsikrėsti: “Tačiau visuomeniniame transporte visiems tenka laikytis už tų pačių turėklų, varstyti parduotuvių ir įstaigų duris. Kitas klausimas - dar pasitaikantis visuomenės požiūris į sergančiuosius odos ligomis kaip į “atstumtųjų kastą”. Juk sergančiųjų širdies ar virškinamosios sistemos ligomis organizmo būklės kaimynai ir praeiviai negali įvertinti, nors ji yra daug prastesnė nei, tarkim, sergančiojo nagų grybeliu. Kuo anksčiau kreipiamasi į specialistus, tuo lengviau pasveikstama. Graži, estetiška žmogaus išvaizda ir gera sveikata yra glaudžiai susieti dalykai. Nuo kiekvieno žmogaus ir jo pastangų priklauso, ar mūsų gyvenimas bus toks, kokį jį norėtume matyti ir turėti”.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai