Kad pasibaigtų kančios dėl nuolat beriamos odos

Oda – ne tik didžiausias, bet ir daug problemų keliantis organas. Ją žaloja šaltis, ultravioletiniai spinduliai, įvairios cheminės medžiagos. Tačiau dažnai prie to prisidedame ir mes patys. Vis daugiau žmonių kreipiasi į medikus dėl neaiškių, niežtinčių, šlapiuojančių vis atsirandančių ir vėl išnykstančių odos bėrimų veido, rankų, ausų srityse. Dažniausia tokių bėrimų priežastis – alerginis kontaktinis dermatitas.
 

Trys tūkstančiai ligos priežasčių


Nors mes to ir nepastebime, tačiau mūsų odą nuo ryto iki vakaro veikia cheminės medžiagos, esančios muile, indų ploviklyje, blakstienų tuše ar net papuošaluose ir induose. Anksčiau ar vėliau oda pasiduoda, ir prasideda liga, vadinama alerginiu kontaktiniu dermatitu. Toje vietoje, kuri ilgą laiką sąveikavo su alergenu (laikrodžio, sagų, auskarų), atsiranda bėrimas, keliantis niežėjimą, perštėjimą ar kitus simptomus. Šiuo metu yra priskaičiuojama daugiau nei trys tūkstančiai cheminių medžiagų, galinčių išprovokuoti alerginį kontaktinį dermatitą. Vienas labiausiai mūsų gyvenamojoje aplinkoje paplitusių alergenų – nikelis. Nikelio ir chromo yra pigiuose papuošaluose, laikrodžių apyrankėse, sagose, užtrauktukuose. Įvairūs konservantai, kvapniosios medžiagos dažnai įeina į kosmetikos priemonių, šampūnų, muilų sudėtį.

 

Galvosūkis medikams


Kaip nei viena liga iš anksto mūsų neperspėja, taip ir alerginis kontaktinis dermatitas apie save praneša tik paskutinę minutę, kada jau būna per vėlu. Ilgą laiką gali nebūti jokių ligos simptomų, o vieną dieną imti ir atsirasti bėrimas, perštėjimas ar kitų alerginio kontaktinio dermatito simptomų. Medikai vis dar negali paaiškinti, kodėl vieni serga, o kiti ne. Manoma, jog tam svarbus genetinis polinkis ir dėl to padidėjęs jautrumas vienam ar kitam cheminiam junginiui.
Blogiausia, kai ilgai neišnykstantis bėrimas atsiranda veido ar kitose gerai matomose srityse. Pacientai, o ypač pacientės, nedrįsta rodytis viešumoje, išbertą vietą maskuoja. Tokiu atveju būtina kaip galima greičiau nustatyti alergeną, skatinantį alergiją, ir taip pažaboti tikrai nemalonią ligą.
 

Vienintelis patikimas gydymo būdas –vengti alergeno


Odos bėrimai ne tik kelia daugybę psichologinių problemų sergančiajam, bet ir gali baigtis gyvybei grėsmingomis komplikacijomis. Kai yra didelių odos pažeidimų, ligonis jaučiasi pavargęs, išsekęs. Esant sausai, sutrūkusiai ir šerpetojančiai odai, sutrinka barjerinė jos funkcija ir gali prasidėti antrinė bakterinė infekcija. Žaizda supūliuoja, sunkiai pagydoma. Tokios žaizdos gydomos antibiotikų tepalais, tačiau net jie gali būti dermatito priežastis.
Visų šių komplikacijų galima išvengti, tereikia laiku nutraukti kontaktą su alergenu. Dirbdami su cheminėmis medžiagomis, naudokite pirštines, apsauginius rankų kremus, vėdinkite darbo patalpas, po kontakto su cheminiais junginiais nusiplaukite rankas.
 

Išsigelbėjimas – TRUE testas


Alerginis kontaktinis dermatitas nustatomas išsiaiškinant ligonio gyvenimo ir darbo sąlygas, naudojamą kosmetiką, skalbimo priemones. Iš pokalbio duomenų, odos pažeidimo vietos gydytojas įtaria alergeną. Tačiau to nepakanka. Norint tiksliai nustatyti bėrimą sukėlusį alergeną, atliekami lopo mėginiai. Lopo mėginiui atlikti naudojami standartiniai alergenai. Dažniausiai Lietuvoje naudojamas standartinių alergenų rinkinys – TRUE testas. Ant dviejų vaistinių pleistrų sudėtos 24 cheminės medžiagos, kurios 70 proc. atvejų yra kontaktinio alerginio dermatito priežastis. Pleistrai užklijuojami ant sausos, nepažeistos odos ir laikomi dvi paras. Testo rezultatai vertinami po 72 ir 96 valandų. Testas teigiamas, jeigu odoje juostelių vietoje atsirado alerginė reakcija (bėrimas). Belieka pažiūrėti, koks tai alergenas, ir vengti kontakto su juo. Jei daugiau su šia medžiaga nesusidursite, tai ir jūsų odos niekada nebevargins alerginis kontaktinis dermatitas.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai