){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Oda – vienas svarbiausių mūsų organų. Galima gyventi be inksto, persodinus plaučius, kepenis, pusę metų išgyventi su širdies stimuliatoriumi ar mechanine širdimi, tačiau netekęs 50– 60 proc. odos žmogus miršta“,– sako dermatovenerologas Nauris Grušauskas.
Pasak jo, paprastai į odą atkreipiame dėmesį tik tada, kai jau susergame. Ir pacientas, nesvarbu, kokio amžiaus, – ar mama, atnešusi kūdikį, ar solidaus amžiaus moteriškė, atėję pas gydytoją dažniausiai sako, kad anksčiau taip nebuvo.“
Kokia tai liga?
„Mano požiūriu, atopinis dermatitas yra viena sunkiausių odos ligų, kuri, deja, yra apaugusi legendomis, – kalbėjo odos ligų gydytojas. – Jeigu kažkas atsitinka odai, kažkodėl manoma, kad tai nešvaru, negražu, stengiamasi pasiteisinti: gyvenu tvarkingai, o mane beria. ar darau ką ne taip? Daugeliui diagnozavus atopinį dermatitą, ligos diagnozė asocijuojasi su netinkama mityba ir prieš akis iškyla dietos, toleruojamų maisto produktų testas ir pan.“
Iš tikrųjų atopinis dermatitas yra ūminis, poūmis ar lėtinis odos uždegimas. „Ūminis – tai reiškia, kad liga atsirado staiga, poūmis – kad liga, miegodama organizme keletą metų, gali vėl pasikartoti. Lėtinis – tai reiškia ne tai, kad liga lėtai vystosi, o kad šia liga galima sirgti labai ilgai: kuriam laikui gali išnykti, o po kiek laiko (metų ar dviejų) vėl atsirasti“, – vaizdžiai pasakoja gydytojas N.Grušauskas.
Pagrindiniai atopinio dermatito simptomai – odos sausumas ir niežulys. Tai keičia ir prastina sergančiojo gyvenimo kokybę. Odos bėrimai, niežtinčios pleiskanojančios papulės dažniausiai būna veido, kaklo srityje, lenkiamuosiuose paviršiuose (pakinkliuose), alkūnėse, ant kelių, riešuose. Kasymosi priepuoliai neretai pasireiškia vakare, ypač sušilus.
Kūdikiams, mažiems vaikams būdingos pūslelės, šašai, odos pleiskanojimai, o vyresniems vaikams ir suaugusiems – odos sustorėjimas, sukietėjimas, įtrūkimai, mazgeliai, nukasymai.
„Jeigu jūsų oda yra sausa, joje yra rausvų dėmelių, bet jų nesikasote, vadinasi, tai nėra atopinis dermatitas. Tai gali būti tiesiog sausos odos simptomai ar kita odos liga – seborėjinis dermatitas“, – aiškina gydytojas, pridurdamas, kad šiais laikais yra priskaičiuojama apie du tūkstančiai odos ligų.
N. Grušausko teigimu, atopinį dermatitą lydi ir kitos atopinės ligos – šienligė ar bronchinė astma. Ir atvirkščiai – jeigu kažkas serga šienlige ar bronchine astma, tai didelė tikimybė, kad ateityje jis susirgs ir atopiniu dermatitu.
Susergama kūdikystėje
Mokslininkai pakankamai ilgai tyrinėja atopinio dermatito kilmę. Garsiausių dermatologų mokslinių pastebėjimų duomenimis, atopinis dermatitas dažniausiai prasideda jau kūdikystėje – net 60 proc. suserga nuo 2 mėnesių iki 1 -erių metų amžiaus. Tad didžioji dalis ligonių yra kūdikiai, kurie negali pasiskųsti negalavimu. Jie blogiau miega, tai suteikia diskomfortą ir artimiesiems. Net 30 proc. vaikų suserga 1–5 metų tarpsnyje, 10 proc. – 6–20 metų.
Suaugusieji serga retai, tačiau jiems ligos prognozė yra labai sunki. Beje, atopiniu dermatitu dažniau serga vyrai.
Kas provokuoja ligą?
Gydytojas Grušauskas teigia, kad svarbūs provokuojantys veiksniai yra įvairūs įkvėpiamieji alergenai: pelėsiai, grybeliai, erkutės mūsų namuose, dulkės, cigarečių dūmai ir pan. Šaltuoju metų periodu liga paprastai paūmėja, nes patalpose šylant radiatoriams sausėja oras.
„Kiekvienas save gerbiantis gydytojas pataria: drėkinkite namų orą. Ypač tai būtina daryti daugiabučiuose namuose, kuriuose įstatyti visiškai orui nelaidūs plastikiniai langai. O kaip atidaryti žiemą langus, kai namuose mažas vaikas? Be to, drėkinant, bet nevėdinant gyvenamųjų patalpų, dažnai ima pelyti palangės, sienos, ir tai vėl gi gali išprovokuoti ligos paūmėjimą“, – patirtimi dalijasi N. Grušauskas. – Ir dar. Vis dažniau butuose ir privačiuose namuose auginamos katės, šuneliai, papūgėlės ar panašūs gyvūnėliai. Jų plaukai, plunksnos gali sudirginti odą, sukelti bronchinės astmos ar alerginės slogos paūmėjimą, todėl, prieš nutariant namuose auginti gyvūnėlį, reikėtų būtinai pasitarti su gydytoju.“
Net 80 proc. sergančiųjų, vasarą nuvažiavę prie jūros, pasijunta kur kas geriau. „Beje, odos būklę pagerina ne sūrus vanduo, jodas ar klimatas, bet ultravioletinių spindulių poveikis, kuris paprastai yra intensyvesnis prie didelių vandens šaltinių, jūros ar vandenyno“, – atkreipia dėmesį dermatovenerologas.
Kaip sako amerikiečių dermatologai, sergant atopiniu dermatitu geriausia pakeisti klimatą į labiau šiltą ir drėgną. Deja, Lietuvos sąlygomis tai sunkiai įgyvendinamas dalykas.
Gana rimtas ligą provokuojantis veiksnys yra mūsų emocijos. Pervargimai, bemiegės naktys, stresai gali išprovokuoti ligą. Todėl vienareikšmiškai pasistenkite sutvarkyti savo gyvenimą ir buitį taip, kad jame būtų kuo mažiau išgyvenimų, pykčių, pavydo, barnių ir panašių neigiamų emocijų. Tuomet jūsų oda tikrai jausis geriau.
Maistas nėra ligos priežastis
„Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį: maistas nėra ligos priežastis, – sako gydytojas N.Grušauskas. – Maisto produktai gali paūminti ligą. Pavyzdžiui, ar matėte, kaip mažas vaikas valgo obuolį? Visa burna ir žandai ištepti obuolių sultimis, o jos rūgščios, todėl gali šiek tiek padirginti odą, tiesa? Norėčiau pabrėžti, kad maisto alergenai negali būti atopinio dermatito priežastis. Vaisiai (obuoliai, apelsinai, mandarinai, citrinos), pieno produktai gali tik paūminti ligą. Tiek aštrus maistas, tiek alkoholis plečia kraujagysles, todėl gali padidinti uždegimą.“
Genetinis polinkis – bene vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių ligos atsiradimą. Kuo daugiau artimųjų serga šia liga, tuo didesnė tikimybė, kad atopiniu dermatitu sirgs ir ateinančios kartos.
„Visų sergančių atominiu dermatitu oda visą gyvenimą sausa, nes yra sutrikusi barjerinė funkcija. Tačiau oda gali būti sausa ir ne dėl šios ligos, – patirtimi dalijasi specialistas. – Pavyzdžiui, penkiasdešimtmetė moteris visą laiką kasdien dėvi pėdkelnes, o vakarais jas nusimovusi pradeda intensyviai kasytis blauzdas, tačiau tai natūrali fiziologinė būsena, nes oda metams bėgant sausėja, tačiau tai nereiškia, kad ji serga atopiniu dermatitu“, – vaizdžiai iliustruoja pašnekovas.
Odos gydymas ir priežiūra
„Svarbiausia yra atkurti odos barjerinę funkciją, t.y. tepti odą minkštinamaisiais emolientais, kad sumažintumėte odos niežėjimą. Koks emolientas jums tiks labiausiai, nuspręsite tik juos išbandę. Tik reikėtų žinoti, kad minkštinamieji kremai yra skirti ne odai gydyti, bet kasdienei jos priežiūrai“, – akcentuoja gyd. N. Grušauskas.
Uždegimą ir niežulį mažina vietinio veikimo kortikosteroidai. Stipriam odos niežėjimui sumažinti galima vartoti antihistamininius vaistus. Nesikasykite, nes taip sudaroma galimybė atsirasti antrinei odos infekcijai. Jai gydyti jau būtini antibiotikai.
atopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauAlerginės ligos – viena didžiausių šiandienos problemų. Žinoma, kad įvairaus sunkumo alerginiai sutrikimai gali kamuoti net iki trečdalio išsivysčiusių šalių gyventojų. Vadinasi, mažiausiai kas trečias pacientas gali turėti vienokių ar kitokių alergijų. Pakalbėkime apie atopinį dermatitą – odos ligą, kuri kasdien diagnozuojama vis didesniam skaičiui pacientų. ...
Skaityti daugiauNuo nagų grybelio neapsaugotas niekas. Ir nepakanka jo paslėpti nagų laku – nagų grybelis pakeičia ne tik nago spalvą, bet ir nago struktūrą, elastingumą, formą. Nagų grybelis nėra tik estetinė problema. Tai grybelinės infekcijos šaltinis, kuris gali sukelti komplikacijų. Dėl jo gali pasireikšti įvairių organizmo reakcijų, alergijų, be to, grybelis gali išplisti į kitas kūno vietas ir sukelti sistemines grybelines infekcijas. Būtina pabrėžti, kad nagų grybelis yra užkrečiamas, tad rizikuojama ne tik savo, bet ir kitų asmenų (ypač artimųjų) sveikata bei išvaizda. ...
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori kuo ilgiau išlaikyti skaisčią ir lygią veido odą. Dažniausiai tam nepakanka kasdienės priežiūros ir net profesionalios kosmetikos. Su metais oda tampa ne tokia lygi ir elastinga. Todėl geriausia išeitis, Lietuvoje ypač populiarėjanti pastaraisiais metais – hialurono rūgšties injekcijos. Tai sprendimas toms, kurios svajoja pamiršti atsiradusias raukšleles ir mėgautis elastinga veido oda. Visgi, kaip ir daugelis estetinės dermatologijos procedūrų, hialurono injekcijos apipintos gandais ir legendomis. Todėl šį kartą pateikiame populiariausius klausimus, kuriuos specialistams tenka išgirsti apie šią procedūrą bei atsakymus į juos....
Skaityti daugiauĮvadas yra žinoma apie 40 rūšių grybelių, priklausančių epidermophyton,...
Skaityti daugiauTarptautinė vėžio tyrimų agentūra ultravioletinę spinduliuotę ir ją skleidžiančius soliariumus dar 2009 m. pripažino neabejotinais vėžio sukėlėjais ir priskyrė aukščiausios kategorijos vėžio rizikos veiksniams – I grupės kancerogenams, kurių ryšys su piktybiniais navikais yra patikimai įrodytas. Ypač šie spinduliai pavojingi jauname amžiuje. ...
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauStraipsnio pavadinimą reikia suprasti pažodžiui. Gydytojas, apie kurį kalbėsime, iš tiesų šaltakraujis, o su žvyneline jis kovoja neįprastai – tiesiog nuvalgo pažeistą odą....
Skaityti daugiauAtšalus orams, kojas ir rankas paslepiame kuo šilčiau. Tačiau tai nereiškia, kad turime pamiršti jomis rūpintis. Priešingai – neprižiūrėtas rankas, ankštos avalynės spaudžiamas kojas dažniausiai pažeidžia grybelis....
Skaityti daugiauKas yra pūlinys, kiekvienas mūsų žinome ne tik iš pasakojimų, bet ir iš savo patirties. Tik vieni mūsų galime pasidalinti skaudesniais patyrimais, o kiti – nekomplikuotais ir greitai pamirštais. Taigi odoje susiformuojantys pūliniai gali būti labai skirtingi ir apie juos vertėtų žinoti kiek daugiau, kad gydymo taktiką parinktume teisingai ir nepakenktume. Be to, pūliniai kartais gali byloti ir apie sudėtingesnes ligas, ką taip pat reikėtų prisiminti. Taigi – išsamiau apie šias skausmingas ir mūsų tobulumą darkančias bei ūmiai atsirandančias odos problemas....
Skaityti daugiauKodėl susidaro abscesai ir kaip juos išnaikinti? Kartais intensyvus gyvenimo ritmas, žalingi aplinkos veiksniai, nesaikingas alkoholio vartojimas, netinkama mityba ir kiti veiksniai nualina organizmą. Nusilpus imuninei sistemai, susirgus įvairiomis ligomis, atsiradus vitaminų trūkumui, susidaro palankios sąlygos patologiniams mikrobams daugintis....
Skaityti daugiauKontaktinis dermatitas - tai odos uždegimas, sukeltas cheminių ar biologinių dirgiklių. Pažeistose vietose dažniausiai pasireiškia šie simptomai: niežėjimas, paraudimas, odos paburkimas, pūslelės, odos šlapiavimas....
Skaityti daugiauar alergija šalčiui paveldima? kokie ligos požymiai ir gydymas? alergija...
Skaityti daugiauKaip gydyti baltligę? Mano 13-metė dukra jau pusantrų metų serga šia liga. Ant kojų atsirado baltų dėmių ir jos vis plinta....
Skaityti daugiauJei svečiuose mandagiai atsisakysite šeimininkų jums siūlomų šlepečių ar nuėję į baseiną atsispirsite pagundai pavaikščioti basomis, pasielgsite teisingai. Taip apsisaugosite nuo užkrečiamos ir labai nemalonios ligos – pėdų grybelio. Europoje atliktų epidemiologinių tyrimų rezultatai parodė, kad nuo jo kenčia 60–70 proc. visų Europos gyventojų. Lietuviai – ne išimtis....
Skaityti daugiauSergamumas alerginėmis odos ligomis įvairiose pasaulio šalyse labai įvairus. Pastebėta, kad kuo labiau ekonomiškai išsivysčiusi valstybė, tuo šių ligų užregistruojama daugiau. Tokios paradoksalios situacijos priežastis greičiausiai ne tai, kad tose šalyse iš tikrųjų sergama mažiau, o tai, kad jose kitokios profesinių ligų nustatymo, ištyrimo sąlygos bei jų registravimo sistema. Įtaką tam greičiausiai turi ir tai, kad gyvenamojoje aplinkoje daugiau naudojama cheminių medžiagų. ...
Skaityti daugiauAlerginės odos ligos (dermatozės) sudaro daugiau negu trečdalį visų dermatologinių ligų. Alerginėms dermatozėms priklauso alerginis kontaktinis ir atopinis dermatitai, urtikarija (dilgėlinė), alerginis vaskulitas ir purpura bei vaistų sukeltos reakcijos. ...
Skaityti daugiauCeliulitas - poodinio riebalinio audinio uždegimas, galintis išsivystyti hormonų pokyčių laikotarpiu, pvz., lytinio brendimo ar nėštumo metu, vartojant geriamųjų hormoninių kontraceptikų, taip pat menopauzės periodu. Dažniausiai šis sutrikimas būna moterims, turinčioms antsvorio. Polinkis sirgti celiulitu neretai paveldimas. Celiulitą gali išprovokuoti pakitusi skydliaukės veikla, šaltis, traumos ar vidaus ligos. ...
Skaityti daugiauPėdų grybelis dažniausiai paūmėja pavasarį ir vasarą. O gydyti geriausia pradėti dabar. Tada vasarą jau galėsime džiaugtis sveikais nagais ir gražiomis pėdomis....
Skaityti daugiaugrybelinė pėdų infekcija maždaug kas trečias žmogus, besikreipiantis į odos...
Skaityti daugiauĮ žurnalo “Sveikas žmogus“ klausimus atsako Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytoja dermatologė Felicija DANKŠIENĖ....
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauKai įsimeta grybelis, nagai tampa negražūs, stori, pakeičia spalvą, lūžinėja, trupa. Žmonės labai gėdijasi šios ligos, slepia ją, nieko nedaro ir taip tik dar labiau pablogina savo būklę ir sukelia pavojų ir savo artimiesiems. Mat nagų grybelis – ne vien estetinė problema, tai liga, kurios negydant užkratas plinta. Tradiciškai nagų grybelis gydomas medikamentais, tačiau ne visi žmonės nori ir gali jų vartoti. Todėl itin džiugu, kad šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti kitų būdų. Apie šiuolaikinį veiksmingą nagų grybelio gydymą lazeriu kalbamės su „Sugihara“ klinikos gydytoja dermatologe Egle Drukteiniene....
Skaityti daugiauNors žvynelinė nepagydoma, o tik valdoma liga, jos gydymas – ilgas ir dažnai lydimas psichosocialinių problemų ir darbe, ir asmeniniame gyvenime...
Skaityti daugiauVokietijos ir Skandinavijos šalių statistikos duomenimis, atopiniu dermatitu serga 7–15 proc. pasaulio gyventojų. Neretai ši liga prasideda jau pirmaisiais gyvenimo metais. Nepaisant ligos paplitimo ir, atrodytų, gausios informacijos apie ją, vis dėlto yra dalykų, kurių daugelis nėra girdėjęs, nors jie yra svarbūs sergantiems ir norintiems išvengti ligos. Apie tai, ko gal nežinome, pasakoja ilgametis VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės odos ligų skyriaus gydytojas dermatovenerologas Nauris Grušauskas....
Skaityti daugiau
