Dūmų ir toksinių garų inhaliacijos sukeltas plaučių pažeidimas

Apibrėžimas. Inhaliacinis plaučių pažeidimas – tai dūmų ir degant išsiskiriančių toksinių garų sukeltas kvėpavimo takų ir plaučių pažeidimas. Plaučiai pažeidžiami 20–30 proc. gaisro aukų.
Etiologija ir patogenezė. Inhaliacinį plaučių pažeidimą gali sukelti dūmai arba dūmai ir degimo metu išsiskyrę toksiniai garai (aldehidai, organinės rūgštys ir kt.). Didžiausi pažeidimai atsiranda, gaisruis kilus uždarose patalpose. Kvėpavimo takų ir plaučių pažeidimo apimtį ir sunkumą lemia įkvepiamos medžiagos tirpumas vandenyje. Geriausiai tirpios medžiagos (pvz., akroleinas, sieros dioksidas, amoniakas, vandenilio chloridas) labiausiai pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus. Vidutiniškai vandenyje tirpios medžiagos (pvz., chloras, izocianatas) pažeidžia viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus. Lipofilinės (vandenyje netirpios) medžiagos (pvz., fosgenas, azoto oksidas, aldehidai) difuziškai pažeidžia plaučių parenchimą. Plaučiai pažeidžiami tiesiogiai į juos patekusių medžiagų ir netiesiogiai – plaučių kraujagyslėse esančių uždegimo ląstelių ir mediatorių, susidarančių nudegus odai ir gleivinėms, esant sepsiui ir kt. Dėl tiesioginio terminio ir (ar) cheminio plaučių pažeidimo padidėja bronchų kraujagyslių ir alveolokapiliarinės membranos laidumas. Kvėpavimo takų gleivinė paburksta, plaučių parenchimoje ir kvėpavimo takuose susikaupia neutrofilų, fibrino, nusilupusio epitelio. Susidaro bronchų kamščiai, plaučių dalies atelektazė, sutrinka surfaktanto sintezė. Tai sukelia hipoksemiją ir ūminį kvėpavimo nepakankamumą.

Klinikiniai simptomai. Pirmąsias dvi ligos paras ligonio būklė gali būti santykinai nesunki. Tuo metu vyrauja viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo simptomai, taip pat kosulys, bronchorėja, atkosima kraujo, yra bronchų spazmas. Tačiau dažniausiai ligonio būklė palaipsniui ar sparčiai blogėja – atsiranda stabilios kvėpavimo takų obstrukcijos, plaučių atelektazės, kvėpavimo nepakankamumo ir respiracinio distreso simptomų. Dažniausiai po 5–7 dienų nuo dūmų ir toksinių medžiagų garų inhaliacijos prasideda plaučių uždegimas.

Tyrimo metodai. Pirmą ir antrą parą krūtinės ląstos rentgenogramose gali nebūti patologinių pokyčių, kraujo dujos gali būti normos ribose. Vėliau atsiranda hipoksemija, plaučiuose matoma infiltracija, oringumo sumažėjimas, atelektazė. Šiuos pokyčius lemia plaučių parenchimos infiltracija uždegimo ląstelėmis, kraujosruvos, bronchų užsikimšimas gleivėmis, nusilupusiu kvėpavimo takų epiteliu, krešuliais. Bronchoskopuojant matoma pažeista kvėpavimo takų gleivinė, kraujosruvų, opų, krešulių, fibrino ir epitelio kamščių, pūlingo sekreto.

Fibrobronchoskopija – labai svarbus diagnostikos ir gydymo metodas, kuriuo pašalinami kvėpavimo takuose susikaupę krešuliai, epitelio ir fibrino kamščiai bei sekretas. Sunkiais atvejais pirmieji klinikiniai simptomai yra kosulys, kvėpavimo takų obstrukcija ar stridoras, pakitęs balsas, ryklės skausmas.

Diagnostika. Inhaliacinis plaučių pažeidimas diagnozuojamas remiantis anamneze, klinikiniais simptomais, rentgeninio ir bronchologinio tyrimo duomenimis.
Gydymas. Gydoma intensyviosios terapijos skyriuje. Pirmomis paromis skiriama bronchus plečiančių vaistų, deguonies. Jei įmanoma (nėra didelio laipsnio veido nudegimo, išlikęs kosulio refleksas ir pan.), atliekama neinvazinė plaučių ventiliacija teigiamu slėgiu. Jei ligonio būklė blogėja, reikia kuo greičiau intubuoti (geriau pro nosį), nes dėl progresuojančio kvėpavimo takų gleivinės paburkimo vėliau tai atlikti gali būti neįmanoma. Rekomenduojama intubuoti be miorelaksantų, kurie labai pablogina tokių ligonių būklę. Nuolatos turi būti drėkinamas oras, gydoma burnaryklė. Kiek įmanoma dažniau (pagal poreikį) atliekama sanacinė fibrobronchoskopija ir bronchų lavažas (į intubacinį vamzdelį ir bronchus supilama nedaug sterilaus izotoninio natrio chlorido tirpalo). Būklei pagerėjus, ligonį reikia kuo greičiau aktyvinti.

Prognozė. Esant didelės apimties nudegimui ir inhaliaciniam plaučių pažeidimui, miršta daugiau kaip pusė visų ligonių. Pasveikus dažnai lieka šios ligos sukeltų komplikacijų – trachėjos ar bronchų stenozė, plaučių fibrozė ir kt. 

 

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.

Skaitomiausi straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai