){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
2 tipo cukrinio diabeto atsiradimą lemia, kaip jau minėta, genetinis polinkis (predispozicija), insulino receptorių nejautrumas insulino poveikiui (rezistentiškumas), insulino sekrecijos pokyčiai. Vieningos nuomonės, koks mechanizmas vystosi pirmiausia – ar atsiranda ląstelių rezistentiškumas insulinui, dėl ko daugiau išsiskiria insulino, ar kai dėl nuolatinio persivalgymo kasa nuolat skiria daug insulino ir dėl to sumažėja ląstelių jautrumas jo poveikiui, – nėra aišku, tačiau žinoma, kad dėl receptorių jautrumo insulinui sumažėjimo ląstelės nereaguoja į insuliną ir negali pasisavinti gliukozės, todėl ir susidaro per didelė gliukozės koncentracija kraujyje, ir insulino būna per daug. Abi šios būklės kenksmingos. Kuo ilgiau sergama, tuo labiau senka kasos rezervas, ir tuomet padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (hiperglikemija) jau būna nulemtas insulino trūkumo.
Žmogus gali sirgti kelerius metus nieko nežinodamas, nes nejaučia jokių simptomų arba nekreipia dėmesio į tokius simptomus, kaip, pavyzdžiui, kūno niežulys, troškulys, dažnesnės odos pūlinės ligos (tai ir yra pirmieji ligos simptomai).
Kai kada liga diagnozuojama pagal jau atsiradusias cukrinio diabeto komplikacijas, tokias kaip diabetinės polineuropatijos nulemti kojų skausmai, kojų “deginimo” jausmas; atsiradus kojų opoms, kartojantis šlapimo takų infekcijoms.
Tam reikia naudoti tinkamą diagnostikos metodą, t.y. atlikti gliukozės tolerancijos mėginį (tiriama veninio kraujo plazma). Gana dažnai kaip profilaktinės patikros priemonė diagnozuojant cukrinį diabetą atliekamas paprastas gliukozės kiekio kapiliariniame ar veniniame kraujyje tyrimas. Deja, tokiu atveju liga gali likti nediagnozuota.
Gliukozės tolerancijos mėginio metu gliukozės kiekis nustatomas kraujyje nevalgiusiam, paskutines kelias dienas specialios dietos nesilaikiusiam žmogui. Tada duodama išgerti 75 g gliukozės ir tyrimas kartojamas po 2 val. Ypač svarbu neužmiršti šio tyrimo atlikti žmonėms, kuriems rizika susirgti 2 tipo cukrinio diabetu yra padidėjusi.
Didesnė rizika sirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra:
• nutukusiems (kai KMI > 27 kg/m2);
• moterims, gimdžiusioms didesnius nei 4 kg naujagimius;
• kai yra CD sergančių pirmos eilės giminaičių;
• moterims, patyrusioms savaiminį persileidimą, gimdžiusioms negyvagimius.
• moterims, kurioms buvo diagnozuotas gestacinis diabetas (įvairaus laipsnio angliavandenių apykaitos sutrikimas, pirmą kartą nustatytas nėštumo metu).
Reiktų atkreipti dėmesį ir į tuos žmones, kuriems, atlikus gliukozės tolerancijos testą, diagnozuojamas gliukozės tolerancijos sutrikimas arba sutrikusi glikemija nevalgius, t.y. kai gliukozės kiekis kraujyje nevalgius nėra didelis, bet didesnis negu norma. Esant gliukozės tolerancijos sutrikimui, rizika susirgti diabetu didesnė. Sutrikusios glikemijos nevalgius reikšmė iki galo nėra aiški, bet tyrimų rezultatai rodo, kad jos atveju didėja diabeto išsivystymo rizika, nors ir mažiau negu asmenims, kurių gliukozės tolerancija sutrikusi. Taigi abiejų šių grupių asmenims reiktų ypač kreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą ir stengtis jį koreguoti, siekiant išvengti 2 tipo cukrinio diabeto.
Pagrindinis gydymo tikslas – gera angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimų kontrolė
Ji pasiekiama derinant tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą ir medikamentus. Mitybos korekcija ir fizinis aktyvumas – tai priemonės, kurios ne tik leidžia pačiam ligoniui aktyviai dalyvauti gydant jo ligą (o ne vien pasikliauti tabletėmis), pakeičia požiūrį į savo gyvenimo būdą bei ligą, bet ir padeda sureguliuoti svorį, angliavandenių, lipidų apykaitą. Labai svarbu skirti pakankamai dėmesio ir laiko ligonio mokymui. Reikia atsiminti, kad sergantieji yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems keisti gyvenimo įpročius nėra lengva, todėl kiekvieno apsilankymo metu reiktų su ligoniu, pagal jo užrašus, aptarti mitybą, įsitikinti, kad žmogus žino hipoglikemijos simptomus, žino ir tinkamai naudojasi savikontrolės priemonėmis, taisyklingai vartoja medikamentus. Būtina išmokyti ligonį, kaip reiktų keisti gydymą, jei keičiasi dienos režimas, vystosi gretutinės ligos.
Nutukusiems žmonėms svorio mažinimas – ypač svarbi gydymo dalis. Sumažinus kūno svorį, sumažėja rezistentiškumas insulinui, pagerėja insulino išskyrimas, sumažėja padidėjusi gliukoneogenezė kepenyse.
Kai pakeisti dietą ir gyvenimo būdą nepakanka, skiriama medikamentų
Šiuo metu Lietuvoje 2 tipo cukrinis diabetas gydomas kelių pagrindinių grupių (kitaip dar vadinamais gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančiais) geriamaisiais preparatais.
Vieni jų – sulfanilkarbamido dariniai ((gliklazidas (Diaprel, Diabrezide), glipizidas (Antidiab, Glucotrol XL), glikvidonas (Glurenorm), glibenklamidas (Maninil, Glyboral), glimepiridas (Amaryl)) – stimuliuoja insulino išsiskyrimą kasoje. Šios grupės vaistai taip pat padidina ląstelių receptorių jautrumą insulinui, kai kurie iš jų turi ir kitų teigiamų savybių, pvz., apsaugo kraujagysles nuo mikrotrombų.
Daugelis šios grupės vaistų šiuo metu jau yra išleisti ilgai veikiančios formos (pvz., Amaryl, Diaprel MR, Glucotrol XL ir kt.), tad tablečių užtenka išgerti vieną kartą per dieną valgant, prieš pat valgį ir iš karto po valgio.
Ilgo veikimo sulfanilkarbamido preparato glimepirido pradedant gydyti paprastai skiriama 1 mg per parą. Didžiausia rekomenduojama paros dozė – 4 mg, ypatingais atvejais – 6 mg. Skiriant dar didesnes dozes, papildomas naudingas poveikis nedidelis. Svarbu tai, kad glimepiridas gali būti taikomas kombinuotam gydymui – jo gali būti skiriama kartu su insulinu. Glimepiridas sparčiai absorbuojamas iš virškinamojo trakto, jo pasisavinimas – beveik 100 proc., jo savybėms nereikšmingas maisto poveikis. Preparatas stimuliuoja pirmą ir antrą insulino sekrecijos frazes, didina audinių jautrumą insulinui. Dėl pasišalinimo iš organizmo ypatybių glimepirido gali būti skiriama ir sergant inkstų, kepenų ligomis.
Priešingai nei anksčiau minėti vaistai, visame pasaulyje plačiai vartojamas biguanidų grupės vaistas metforminas tiesiogiai neveikia insulino sekrecijos. Vaistas slopina angliavandenių pasisavinimą žarnyne, veikia kepenyse, slopindamas gliukoneogenzę, mažina rezistentiškumą insulinui, t.y. organizme esantis insulinas geriau atlieka savo darbą. Metforminas mažina apetitą, gerina lipidų apykaitą.
Vartojant šio vaisto gali pasireikšti tokie nepageidaujami poveikiai: pykinimas, metalo skonis burnoje, viduriavimas. Nerekomenduojama skirti metformino ligoniams, sergantiems sunkiomis vidaus organų ligomis (širdies kraujagyslių, inkstų, kepenų ir kt.), nes tokiais atvejais gali išsivystyti koma. Metforminas gali būti derinamas su sulfanilkarbamido grupės vaistais, insulinu.
Dar viena nauja vaistų grupė – tiazolidineodionai (risiglitazonas (Avandia) bei pioglitazonas (Actos)). Šie vaistai didina daugelio organų jautrumą insulinui, nedidindami insulino sekrecijos kasoje. Vaistai gali būti vartojami su metforminu ar sulfanilkarbamido dariniais, kai pastarųjų poveikis nepakankamas.
Kita grupė vaistų – ne sulfanilkarbamido sekretagogai (metiglinido derivatai – repaglinidas (Novonorm), nateglinidas (Starlix)) – naujos cheminės grupės vaistai, skatinantys insulino sekreciją kasos ląstelėse tik tada, kai reikia – valgant. Šie vaistai veikia trumpiau nei sulfanilkarbamido dariniai, todėl jų reikia vartoti prieš pagrindinius valgymus.
Angliavandenių pasisavinimą žarnyne slopina fermento a gliukozidazės inhibitoriai – akarbozė (Acarbose, Glucobay). Šie vaistai nesukelia hipoglikemijos, gali būti derinami su kitų grupių vaistais nuo diabeto. Vartojant šių vaistų gali padidėti dujų susidarymas žarnyne, atsirasti vidurių pūtimas, viduriavimas. Paprastai pradedama skirti minimalias dozes ir dozė didinama kas 2-3 savaites, siekiant išvengti nepageidaujamų poveikių.
Kai skiriant maksimalias kelių cukraus kiekį kraujyje mažinančių vaistų dozes nepavyksta kontroliuoti cukraus kiekio kraujyje, skiriamas insulinas injekcijomis į poodį (viena arba kelios injekcijos per dieną, kartu su geriamaisiais gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančiais vaistais arba be jų). Tai atsiranda dėl to, kad išnyksta kasos rezervas, ir insulino organizme nepakanka.
Vaistai parenkami vadovaujantis daugelių veiksnių
• Pavyzdžiui, atsižvelgiama, ar pacientas yra nutukęs, ar normalaus kūno svorio.
• Atsižvelgiama, kiek yra padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Įvertinama, kokiomis ligomis ligonis yra sirgęs arba serga. Tai gali lemti, kad kai kurių iš vaistų negali būti skiriama. Normalaus kūno svorio ligoniai, kuriems gydymas dieta ir gyvenimo būdo korekcija nepadeda, paprastai pradedami gydyti sulfanilkarbamido grupės vaistais, tuo tarpu nutukusiems žmonėms skiriama biguanidų.
• Kai vienu medikamentu glikemijos koreguoti nepavyksta arba, atsižvelgiant į vaisto toleravimą, didinama to paties vaisto dozė, arba gydymas papildomas kitos grupės medikamentu.
• Kai ligonis serga sunkiomis kitų organų ligomis, pvz., kepenų, inkstų ar širdies nepakankamumu, kai kurių medikamentų negali būti skiriama.
• Netinkamai gydomas arba negydomas diabetas gresia komplikacijomis.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
