){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ankstyva 2 tipo diabeto diagnostika bei intensyvus širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, susijusių su metaboliniu sindromu, gydymas yra labai svarbus tolimesnių su diabetu susijusių širdies ir kraujagyslių komplikacijų prevencijai. Todėl daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, rekomenduojama atlikti patikrą pacientų, kurie priklauso didelės rizikos susirgti diabetu grupėms: jei jie yra nutukę (KMI ³27 kg/m2); jei jų pirmos eilės giminės serga diabetu (tėvai, broliai, seserys, vaikai); jei moterys gimdė > 4 kg naujagimius ar sirgo gestaciniu cukriniu diabetu (GCD); jei yra padidėjęs AKS (³140/90 mmHg); jei sumažėjęs didelio tankio lipoproteidų (DTL) £0,9 mmol/l ir/ar padidėjęs trigliceridų kiekis (Tg) ³2,2 mmol/l; jei jau yra buvę gliukozės toleravimo sutrikimų (GTS) ar sutrikusi glikemija nevalgius (SGN); jei serga širdies kraujagyslių ligomis; jei yra diabetui būdingų simptomų. Tokiems pacientams rekomenduojami glikemijos tyrimai nors vieną kartą per metus, net esant geriems pradiniams glikemijos rodikliams. Įtarus gliukozės tolerancijos sutrikimą, turi būti atliekamas gliukozės tolerancijos testas tiriant veninę plazmą.
Diabeto kontrolė ir savikontrolė yra būtinas diabeto gydymo komponentas. Savikontrolės dažnis priklauso nuo to, kaip intensyviai gydomas pacientas. Jei paciento būklė stabili, jis vartoja geriamųjų vaistų nuo diabeto, glikemiją gali tirti keletą kartų per savaitę. Rekomenduojama glikemijos tyrimus atlikti ryte prieš valgį ir einant gulti, taip pat prieš pietus ir prieš vakarienę. Jei nepavyksta tinkamai kontroliuoti glikemijos, glikemija turi būti tiriama ir po valgio.
Glikuotas hemoglobinas HbA1c lieka „auksinis standartas“ ilgalaikei glikemijos kontrolei ir gydymo veiksmingumui vertinti. Glikuotą hemoglobiną rekomenduojama tirti, esant galimybei, 2–3 kartus per metus. UKPDS (United Kingdom Prospective Diabetes Study) tyrimų duomenimis, sumažinus 1 procentu HbA1c, 37 procentais sumažėja diabeto mikrokraujagyslinių komplikacijų rizika, 14 proc. – miokardo infarkto, 21 proc. – mirties nuo diabeto rizika.
Tarptautinė diabeto federacija (IDF) rekomenduoja gana griežtus glikemijos kontrolės tikslus: glikemija nevalgius iki 5,5 mmol/l, glikemija 2 val. po valgio iki 7,4 mmol/l, HbA1C iki 6,5 proc.
Yra dvi vaistų insulino rezistencijai gydyti klasės – tai metforminas ir tiazolidindionai.
Diabeto prevencijos programos dvigubai aklo klinikinio tyrimo metu metforminas neleido išsivystyti 2 tipo diabetui 31 proc. klinikinio tyrimo pacientų, kuriems buvo gliukozės tolerancijos sutrikimų, palyginti su placebu. Didžiausią poveikį vaistai turėjo jauniems ir antsvorio turintiems žmonėms.
UKPDS klinikinio tyrimo metu buvo įrodyta, kad 2550 mg metformino kur kas geriau koregavo glikemiją nei gyvenimo būdo korekcija, be to, neleido augti svoriui ir nesukėlė hipoglikemijų. UKPDS duomenimis, statistiškai ir kliniškai sumažėjo mirties rizika dėl bet kokių priežasčių (palyginti su gyvenimo būdo korekcija – 36 proc., p=0,011), mirštamumas nuo diabeto (- 42 proc., p=0,017), miokardo infarkto (- 39 proc., p=0,01). Šių rizikos veiksnių sumažėjimas buvo susijęs ne tik su geresne glikemijos kontrole, bet ir su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos sumažėjimu. Todėl Europos vaistų skyrimo (SPC) informaciniame biuletenyje metforminas nurodomas kaip apsaugantis nuo širdies ir kraujagyslių komplikacijų.
Tarptautinės diabeto federacijos (IDF) direktyvos, kurios tinka ir Europai, bei daugumos šalių 2 tipo diabeto gydymo algoritmai nurodo, kad metforminas yra pirmiausia pasirenkamas vaistas nutukusiems 2 tipo diabetu sergantiems pacientams, kai dieta ir fizinio krūvio korekcija neleidžia pasiekti gliukozės kontrolės tikslų ir kai leidžia kontraindikacijos ir toleravimas (2 lentelė). Nacionalinis Jungtinės Karalystės klinikinio meistriškumo institutas, įvertinęs klinikiniais tyrimais pagrįstus įrodymus, kaip pirmą vaistą pradedant gydyti diabetą rekomenduoja metforminą. UKPDS klinikinio tyrimo autoriai pažymi metformino širdį apsaugantį poveikį, nurodo panašų į kitų medikamentų metformino glikemiją mažinantį poveikį (metaanalizės metu) ir neutralų ar teigiamą metformino poveikį kūno masei bei lipidų profiliui.
Kitas gana naujas metformino statuso Europoje pakeitimas yra jo, kaip pediatrinės priemonės 2 tipo diabetui gydyti, pripažinimas.
Metformino, kaip pirmiausia pasirenkamo vaisto, skyrimas gydant 2 tipo diabetą turėtų būti rekomenduojamas, kai gyvenimo būdo korekcija negali pasiekti geros glikemijos kontrolės (HbA1C >6,5 proc.). Gydymas metforminu turi būti pradėtas iš karto, kai tik aptinkama, kad nepadeda dieta ir gyvenimo būdo korekcija, nes vėlyvųjų komplikacijų rizika priklauso nuo to, kaip ilgai ir kokio dydžio buvo hiperglikemija. Metformino veiksmingumas yra susijęs su skiriama doze, taigi kiekvienam turi būti parinkta tokia, kad būtų pasiekta gera glikemijos kontrolė, kartu ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Jei to nepavyksta padaryti, tik pasiekus maksimalią dozę, pridėti kito vaisto. Metforminą galima derinti su visais kitais medikamentais diabetui gydyti – sulfanilkarbamidais, tiazolidindionais, insulinu.
Moksliniai tyrimai įrodė, kad metforminas gerina ilgalaikę glikemijos kontrolę ir labai veiksmingai mažina tiek glikuotą hemoglobiną – 1,5–2 procento, tiek ir glikemiją nevalgius 2,8–3,9 mmol/l.
Šalutiniai poveikiai virškinamajam traktui gali būti pagrindinė kliūtis gydant metforminu. 95 proc. pacientų, vartojančių metformino, galima surasti tokią gerai toleruojamą dozę, kuri apsaugos tiek nuo šalutinių poveikių, tiek ir nuo vėlyvųjų komplikacijų. Jei nepavyksta rasti optimalios dozės, vaisto vartojimą reikėtų nutraukti. Anksčiau buvo manyta, kad, vartojant metformino, yra didelė laktatinės acidozės rizika, tačiau didelių imčių tyrimai įrodė, kad ji yra labai reta, o, vystantis inkstų nepakankamumui, tikslinga tirti inkstų funkciją ir tuoj pat jo vartojimą nutraukti, jei išryškėtų ūminiai inkstų funkcijos sutrikimai.
Metforminu rekomenduojama pradėti gydyti 500 mg, skiriant vakare, ir dozę didinti pamažu, pridedant po 500 mg ryte ir vakare, jei glikemija lieka > kaip 6,7 mmol/l nevalgius. Dozė koreguojama kas 2–4 savaites tol, kol bus pasiekta norima alkio glikemija. Optimali metformino dozė yra 2000 mg per parą, o maksimali Lietuvoje rekomenduojama metformino dozė yra 2550 mg (t.y. 850 mg – 3 kartus per dieną). Tik pasiekus maksimalią dozę ir ja gydant 3–4 mėnesius, reikėtų pagalvoti apie gydymo korekciją t.y. kombinuotą gydymą, o ne anksčiau. Dažnai atsitinka taip, kad pacientai vartoja po vieną skirtingų grupių vaistų tabletę ir, prireikus koreguoti gydymą, sunku suprasti, kurio vaisto dozę reikėtų didinti, kad gydymas būtų veiksmingesnis.
Metforminas išlieka vienintelis iš geriamųjų vaistų nuo diabeto, mažinantis širdies ir kraujagyslių komplikacijas ir pailginantis pacientų, sergančių 2 tipo diabetu, gyvenimą. Klinikinis efektyvumas yra didelis, kai gydyti padedama iš karto diagnozavus ligą. Kitų vaistų reikėtų pradėti skirti papildomai tuomet, kai pradeda mažėti kasos b ląstelių funkcija.
Kadangi įrodymais pagrįsta, kad metforminas mažina vėlyvąsias komplikacijas, todėl jis, kaip pirmiausia pasirenkamas vaistas gydant 2 tipo cukrinį diabetą, rekomenduojamas daugelio šalių algoritmuose.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
