){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Kas yra cukrinis diabetas?[/klausimas]
Tai liga, kai žmogaus organizmas nebesugeba įsisavinti maiste (bulvėse, vaisiuose, grūdų produktuose, meduje, cukruje) esančių angliavandenių.
[klausimas]Kodėl taip atsitinka?[/klausimas]
Virškinimo metu maiste esantys angliavandeniai skaidomi iki smulkiausių sudėtinių dalių - gliukozės, kuri pro žarnų sieneles patenka į kraują ir dalyvauja medžiagų bei energijos apykaitoje. Gliukozės kiekį kraujyje (glikemiją) reguliuoja kasos “uodegos” salelių gaminamas hormonas insulinas (lot. insula - sala). Susirgus imuniniu salelių uždegimu, ardomos insuliną gaminančios ląstelės ir pradeda trūkti insulino. Dėl to kraujyje didėja gliukozės koncentracija: ji gali siekti 10 - 20 milimolių litre, kai sveiko nevalgiusio žmogaus kraujyje šis kiekis paprastai neviršija 5,5 milimolių. Toks insulino trūkumas ar net visiškas išnykimas būdingas pirmojo tipo diabetui, kuris dėl to ir vadinamas nuo insulino priklausomu diabetu ir vienintelis jo gydymo būdas yra hormono injekcijos. Nuo insulino priklausomu diabetu serga vaikai ir jauni žmonės (iki 35-45 metų); ligos pradžia ūmi, dažniausiai su tipiška ketoacidoze. Ši atsiranda dėl to, kad sutrikus angliavandenių apykaitai, sutrinka ir riebalų apykaita: kaupiasi ne visiškai skilę produktai (ketoninės medžiagos), rūgštinantys kraują ir išsiskiriantys pro plaučius. Iš ligonio burnos sklinda acetono kvapas, kartais juntamas visame kambaryje. Ketoacidozė būdinga tik pirmo tipo diabetui. Tokių ligonių gydymui reikalingas insulinas pagamintas tik 1922 metais, o iki tol juo sirgę vaikai ir paaugliai gyvendavo labai neilgai.
[klausimas]Kuo skiriasi antro tipo cukrinis diabetas?[/klausimas]
Antro tipo diabeto priežastys kitos. Ligos pradžioje insulino gamyba nenutrūksta, tačiau jis neatlieka savo funkcijos. Taip gali būti todėl, kad gaminamas nekokybiškas (nepilnavertis) insulinas arba pagamintas per greitai suardomas. Tačiau dažniausia šio diabeto priežastis - insuliną atpažįstančių receptorių trūkumas ląstelėse. Normaliai insulinas, veikdamas per receptorius, skatina gliukozės patekimą į ląstelę iš kraujo. Kai receptorių trūksta, gliukozės į ląsteles patenka mažiau ir organizmas jos įsisavina mažiau. Insulino kraujyje vis daugėja, bet tai nesumažina gliukozės koncentracijos ir ji taip pat didėja. Tai vadinama rezistencija (atsparumas) insulinui. Dėl to antro tipo diabetas vadinamas nuo insulino nepriklausomu.
Paprastai juo serga vyresni nei 40 metų žmonės. Apie 80 proc. jų turi antsvorį: nutukimas yra viena iš šio diabeto priežasčių.
[klausimas]Kaip žmogus supranta, kad serga?[/klausimas]
Per didelis gliukozės kiekis iš organizmo pasišalina pro inkstus su šlapimu. Išsiskirdama gliukozė “traukia” paskui save vandenį, todėl dažniau ir gausiau šlapinamasi. Jei sveiko žmogaus šlapimo kiekis per parą yra apie 1,5 litro, tai susirgus diabetu gali padidėti iki 3-5 litrų per parą. Dėl gausaus skysčių netekimo subliūkšta ląstelės, kyla didelis troškulys, džiūsta burna, todėl ligonis daugiau geria - kartais po keletą litrų įvairių gėrimų, kuriuos dažnai, nežinodamas apie savo ligą, dar ir pasisaldina. Tai tai pat padidina gliukozės kiekį kraujyje, tačiau ji neįsisavinama. Žmogus nuolat jaučia nuovargį, didelį silpnumą, daugiau geria, gausiau šlapinasi, bet nieko neskauda, todėl dažnai į gydytoją net nesikreipia ir dėl to diabetas diagnozuojamas pavėluotai. Be to, antro tipo diabeto atveju visi šie požymiai vystosi labai lėtai, organizmas prisitaiko prie didelės glikemijos, nekrenta svoris ir nebūna ketoacidozės, kaip pirmojo tipo atveju, ir tik prisidėjusi kita liga (infekcija, trauma, miokardo infarktas, insultas) ar gausus persivalgymas išprovokuoja diabeto paūmėjimą.
[klausimas]Ar galima įvertinti rizikos faktorius sirgti šia liga ir kada jau galima įtarti ją esant?[/klausimas]
Svarbus genetinis faktorius: jeigu šeimoje vienas iš tėvų
serga ar sirgo diabetu, tai 10-15 proc. pirmos eilės giminaičių sirgs aiškių požymių diabetu, 20-30 proc. bus nustatomas gliukozės tolerancijos sutrikimas. Jei abu tėvai serga, rizika sirgti jų vaikams padidėja tris kartus. Vieno kiaušinėlio dvyniams rizika yra 100 proc.
Diabetą įtariame ir moterims po nesėkmingų nėštumų (persileidimų, pernešiojimų), pagimdžiusioms daugiau nei 4 kilogramus sveriantį kūdikį. Taip pat jei nėštumo metu šlapime rasta gliukozės ar nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas. Jeigu blogai gyja žaizdos (ypač pėdų), po pasišlapinimo niežti lyties organų srityje ar dažnai kartojasi furunkuliozė (šunvotės, spuogeliai) - taip pat reikėtų įtarti diabetą.
Kai yra labai padidėjęs troškulys ir dažnesnis gausus šlapinimasis, diagnozė beveik aiški, todėl reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ligą nustatyti nesunku, tačiau pacientui ši žinia gali sukelti psichologinių problemų, nes liga lieka visam gyvenimui. Tokiais atvejais labai padeda diabetu sergančių pacientų mokyklos, diabeto asociacija.
[klausimas]Minėjote, kad ir nutukimas skatina ligos pradžią. Kaip įvertinti savo svorį ir kada žmogų galima vadinti nutukusiu?[/klausimas]
Kiekvienas gali apskaičiuoti savo biologinį kūno masės indeksą (KMI): svorio kilogramus padaliname iš ūgio (metrais) kvadrato. Pvz., 160 cm ūgio pacientas sveria 90 kg: 90 : (1,6 x 1,6), reiškia KMI=35,9.
Kai KMI yra 20-25 - normalu,
25-30 - pirmojo laipsnio nutukimas,
30-40 - antrojo laipsnio nutukimas
daugiau nei 40 - trečiojo laipsnio nutukimas.
Svarbu ir tai, kur kaupiasi riebalai. Pagal tai skiriamas “obuolio” tipo nutukimas, būdingesnis vyrams, ir “kriaušės” nutukimas - moteriškasis. Jei liemens ir klubų apimties santykis didesnis nei 0,8-1,0 - nutukimas “obuolio” tipo (“kriaušei” būdingas daug mažesnis santykis) ir jis yra blogesnis, nes riebalai kaupiasi ne tik poodyje, bet ir pilvo ertmėje.
Nutukimas didina rezistenciją insulinui, kurio gaminama vis daugiau, ir taip skatinamas riebalų kaupimasis, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, arterinio kraujo spaudimas, greičiau vystosi aterosklerozė. Ryškėja kūno plaukuotumas, moterims netgi pagal vyriškąjį tipą.Visa tai vadinama metaboliniu, arba X sindromu.
[klausimas]Kaip gydomi antro tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai?[/klausimas]
Gydymas, ypač nutukusio žmogaus, pradedamas nuo svorio
reguliavimo - patariama kas mėnesį numesti po 1-2 kg, kol bus pasiektas teoriškai normalus svoris. Išnykus nutukimui, mažėja rezistencija insulinui ir esamas insulinas sugeba sureguliuoti gliukozės kiekį (glikemiją). Labai reikšmingas nuolatinis dietos laikymasis: atsisakoma lengvai įsisavinamų angliavandenių (medaus, cukraus, saldainių, uogienių) ir apribojami kiti angliavandeniai (duona, bulvės, kruopų ir miltiniai patiekalai). Jie paskirstomi mažesnėmis porcijomis keletą kartų per dieną. Stengiamasi prisiderinti prie įprasto pacientui gyvenimo būdo, jo stereotipų. Maisto produktų pasirinkimas yra pakankamai platus, tik žmogus turi suprasti palyginamąją vienų ir kitų produktų vertę.
Jei vien dietos ir didesnio fizinio krūvio diabeto kompensacijai nepakanka (glikemija nevalgius viršija 8 milimolius, o po valgio 10 milimolių litre ir paros šlapimo kiekis - daugiau 2,5 - 3 litrai), - tenka skirti gydymą. Vieni vaistai skatina insulino gamybą (nors jo galbūt ir taip yra per daug ir tik papildomai didės ligonio svoris); kiti mažina rezistenciją insulinui.Taigi pasirenkant gydymą būtina tartis su gydytoju. Vartojamas ir medikamentas akarbozė (gliukobai), mažinantis angliavandenių įsisavinimą žarnyne. Glikemiją kartais mažina įvairios vaistažolės.
Tačiau gali būti taip, kad diabetu sergančio žmogaus kasa, gamindama daug insulino, išsenka, ir taip antro tipo diabetas pasidaro panašus į pirmo tipo - t.y. tampa priklausomas nuo insulino. Tuomet tenka skirti gydymą insulinu.
[klausimas]Bet jei nieko neskauda, simptomai, ypač ligos pradžioje, nestiprūs, tai net ir sužinojus apie savo ligą galima pagalvoti: “O gal nesilaikyti dietos, nepradėti gydytis - paprasčiau? Juk vis tiek liga iki galo neišgydoma?..”[/klausimas]
Endokrinologe dirbu per 30 metų ir galiu paliudyti, kad laimi tie pacientai, kurie į savo ligą iš pat pradžių žiūri rimtai. Negydomas ir nekontroliuojamas antro tipo diabetas komplikuojasi. Pagrindinės diabeto komplikacijos paliečia akis, inkstus ir kojas (pėdas). Apie 30 proc. aklųjų serga diabetu, inkstų nepakankamumas yra viena dažniausių sergančių diabetu mirties priežasčių. Diabetas pažeidžia juntamuosius kojų nervus, todėl žmogus nejaučia skausmo, tačiau patekus infekcijai, greitai vystosi gangrena ir koją gali tekti amputuoti. Nekompensuotas antro tipo diabetas labai greitina aterosklerozės progresavimą. Dėl to dažnėja insultai, infarktai ir mirtys nuo jų, užanka stambiosios kojų arterijos, kurias tenka operuoti - ir po keletą kartų, ir ne visada sėkmingai…
Taigi, jei Jūs sužinojote, kad sergate antro tipo diabetu, teks nuspręsti - ar kruopščiai atlikti viską, kas nuo Jūsų valios priklauso, ir galbūt išvengti komplikacijų, ar tiesiog numoti ranka - nesitikrinti, nesilaikyti dietos ir…
Galbūt pirmasis kelias atrodo sunkus, bet gyvenimiška patirtis byloja - jis protingesnis.
[klausimas]Dėkoju už pokalbį.[/klausimas]
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
