){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Neuropatija pasireiškia jautrumo sutrikimais, dažnai susilpnėjimu, taip pat tirpimu, deginimo jausmu, dilgčiojimu. Jai taip pat būdingi sumažėję temperatūros, vibracijos, spaudimo jutimai, skausmas poilsio metu, sausa ir šilta oda, pėdos deformacijos, susilpnėję refleksai. Lengvai atsiranda nuospaudų, pūslių.
Kraujagyslių pažeidimas reiškia, kad pėdos blogiau aprūpinamos krauju. To požymiai – skausmas, ypač judinant, šaltos kojos, silpnai jaučiamas pulsas, blyški ar net melsva spalva. Išryškėjus šiems simptomams, gydytojų pagalbos būtina ieškoti skubiai.
Anksčiausiai neuropatiją šiuo metu galima nustatyti Neuropad testu. Diabetui būdinga autonominė neuropatija pasireiškia viršutinės kūno dalies prakaitavimu ir kojų odos sausumu. Šis testas, uždėtas ant odos, keičia spalvą ir, paprastai tariant, parodo odos kiek oda suprakaitavusi.
Žmonės, sergantys diabetu, 56 kartus dažniau gydosi ligoninėje dėl pėdų infekcijos, jiems 30 kartų dažniau amputuojamos galūnės nei nesergantiems diabetu.
Sergantiesiems dažnai būna pėdų negalavimų, dalis jų – dėl sumažėjusio jautrumo, taip pat ir skausmui. Skausmas – labai svarbus pavojaus signalas, bylojantis apie sužeidimą. Deja, sergantys žmonės net neįtaria, kad pažeidė pėdas (atsirado žaizdų, pūslių, nutrynimų), ir laiku nepradeda gydytis. Kadangi bet kuri žaizda atveria kelią užkratui į organizmą, atsiranda komplikacijų – žaizdos pūliuoja, ilgiau gyja, atsiranda opų (tai – labai rimtos, gilios žaizdos), neretai amputacijos neišvengiamos. Tačiau, rūpestingai prižiūrint savo pėdas, šių pasekmių galima išvengti.
Griežta glikemijos (gliukozės koncentracijos kraujyje) kontrolė padeda išvengti minėtų problemų. Būtina kiekvieną dieną (kelis kartus) stebėti savo glikemiją, naudojant specialų aparatą gliukozės kiekiui nustatyti – tai glikemijos savikontrolė. Patartina registruoti gliukozę dienyner ir rodyti jį gydančiam gydytojui.
Būtina kontroliuoti arterinį kraujospūdį, palaikyti normalią kūno masę, cholesterolio kiekį.
Dieta – viena svarbiausių gydymo dalių (venkite saldaus, riebaus, sūraus, rūkyto, kepto maisto, valgykite daugiau daržovių, rinkitės liesus pieno ir mėsos produktus.)
Labai svarbus fizinis aktyvumas (mankšta bent 30 minučių per dieną).
Be to, nerūkykite (tabake esančios medžiagos pažeidžia kraujagysles, sutrikdo kraujotaką), nevartokite alkoholio
Vaistus vartokite reguliariai ir tinkamomis dozėmis. Periodiškai tikrinkitės pas gydytojus.
Kiekvieną dieną patikrinkite pėdas, apžiūrėdami padą bei tarpupirščius, naudokite veidrodėlį sunkiai matomoms vietoms apžiūrėti. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote paraudimą, patinimą, šlapiavimą, išskyras, atsirado skausmas, tirpimas, dilgčiojimas bet kurioje pėdos dalyje.
Kiekvieną dieną plaukite pėdas šiltu (ne karštu) vandeniu ir švelniu muilu. Gerai nusausinkite minkštu rankšluosčiu, ypač tarpupirščius, šluostykite švelniai, netrinkite.
Kad pėdų oda būtų minkšta ir lygi, naudokite kremą ar losjoną su lanolinu, ypač kulnų srityje, mažiau tepalo naudokite tarpupirščiams.
Padų keratozei gydyti tinka preparatai su šlapalu, pvz., Kerasal (Spirig Pharma AG, Šveicarija). Tepalo sudėtis lemia, kad jis tirpdo ir drėkina odos raginį sluoksnį, naikina mikrobus, mažina niežulį. Be to, sausa oda pamaitinama ir suminkštinama.
Jeigu atsirado žaizdelė, nubrozdinimas ar pūslė, švelniai nuplaukite kojas muilu ir vandeniu, pūslių neplėškite. Patepkite pažeistą vietą antibiotikų tepalu keletą kartų per dieną. Jeigu žaizda neužgyja per keletą dienų, kreipkitės į gydytoją.
Nagus kirpkite tiesiai, neužapvalinkite kampų – taip išvengsite nago įaugimo.
Praneškite savo gydytojui, jei nago plokštelės storos, kitos spalvos (pageltusios), trupa ar lūžta jas trumpinant (galima įtarti nagų grybelį).
Miegodami nevyniokite pėdų į antklodę, kad pirštai, kulnas, pentinai (kaulinės išaugos), jei yra, nebūtų spaudžiami.
Gydytojas turi apžiūrėti jūsų pėdas profilaktiškai mažiausiai kasmet, geriau kiekvieno vizito metu, visada, jei pastebėjote kažką blogo.
· Nenaudokite jokių instrumentų pėdoms prižiūrėti, išskyrus žirkles.
· Neišpjaukite sukietėjimų, nuospaudų – joms naikinti kreipkitės į gydytoją.
· Nemirkykite pėdų.
· Neplaukite kojų karštame vandenyje, nenaudokite šildyklių (nudegimams išvengti), elektrinių paklodžių.
· Nemasažuokite pėdų.
· Nevaikščiokite basomis.
· Nenaudokite pleistro, venkite pėdų odos kontakto su cheminėmis medžiagomis (vandenilio peroksidu, jodo tirpalu, sutraukiančiomis kraujagysles (spiritu, alkoholiu)).
· Nenaudokite įvairių pėdos priežiūros gaminių (pagalvėlių, žiedo, tarpupirščio ir kt.) ar specialių vidpadžių be gydytojo patarimo.
· Nesušlapkite kojų apsiavę netinkama avalyne
· Venkite pėdų kontakto su karštais ar šaltais paviršiais
· Neavėkite batų be kojinaičių ar kojinių
· Rinkitės tik natūralios odos avalynę
· Netinka avalynė atvira „nosyte“ (sandalai ir kt.), t.p. aukštakulniai bateliai siaura „nosyte“.
· Rinkitės avalynę plačia nosimi, patogiu skliautu.
· Kojinės ar kojinaitės turi būti 1,25 cm ilgesnės nei jūsų ilgiausias pirštas.
· Nepatartinos aptemptos, nailoninės kojinės, su elastanu, vidine siūle, siaura gumyte viršuje.
· Netinka nepatogi, ankšta avalynė, kuri nutrina, nubrozdina pėdas.
· Gali prireikti rinktis avalynę specialiose ortopedijos parduotuvėse, jei anksčiau jau yra buvę problemų.
· Pirkite avalynę antroje dienos pusėje, kai pėdos jau kiek patinusios. Jeigu ji patogi, didelė tikimybė, kad bus patogi kiekvieną dieną.
· Naują avalynės porą išbandykite atsargiai, keletą dienų ne ilgiau kaip1–2 valandas per dieną, kol pėdos įpras, kad nenutrintumėte, vėliau pamažu ilginkite laiką.
· Keiskite kojines ir avalynę kiekvieną dieną, turėkite mažiausiai 2 batelių poras.
· Periodiškai apžiūrėkite kojines, ar nėra kraujo ar kitokių išskyrų.
· Apžiūrėkite avalynę iš vidaus kiekvieną dieną, atkreipdami dėmesį ar nėra žvyro, neįplyšo vidpadžiai. Tai gali trinti, dėl ko atsiranda pūslių, žaizdelių.
Gydyti neuropatiją tinkami B grupės vitaminai. Sukurta riebaluose tirpi B1 vit. forma (benfotiaminas), kuri daug geriau pasisavinama negu vandenyje tirpi forma. Veiksmingas vaistas lipoinė rūgštis gerina kraujotaką nerviniame audinyje ir veikia kaip antioksidantas. Skiriama ir plečiančių vaistų, skausmui sumažinti vartojami analgetikai, antidepresantai, antikonvulsantai.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
