){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Cukraligė, arba diabetas, – tai lėtinė metabolinė liga, kurią sukelia žmogaus organizme insulino sintezės, sekrecijos ar jo periferinio veikimo sutrikimai. Dėl insulino stokos ar audinių nejautrumo insulinui išsivysto diabetas. Kasos beta ląstelės gamina hormoną insuliną, kuris padeda mūsų audiniams pasisavinti gliukozę. Stokojant šio hormono arba kai audiniai atsparūs insulinui, gliukozės koncentracija kraujyje (glikemija) didėja, tačiau audiniai gliukozės nepasisavina.
Skiriamas 1 tipo ir 2 tipo cukrinis diabetas. 1 tipo cukralige serga vaikai ir suaugusieji, dažniausiai iki 35 metų amžiaus, o 2 tipo diabetu – vyresni žmonės. 1 tipo cukralige serga apie 10 procentų, o 2 tipo – apie 90 procentų sergančiųjų diabetu.
Sergant 1 tipo diabetu, kasos ląstelės nepagamina pakankamai insulino, todėl ši ligos forma gydoma tik insulinu. Ligos simptomai atsiranda staiga, būna didelis silpnumas, krinta svoris, vargina troškulys, gausus šlapinimasis. Dėl tokių simptomų pacientai priversti kreiptis į gydytoją. Kitu atveju išsivysto gyvybei pavojinga diabetinė ketoacidozė.
2 tipo diabeto simptomų atsiranda palaipsniui, gali būti bendras silpnumas, troškulys, pūlinė odos infekcija. Kadangi šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, sergantys ir kitomis ligomis, todėl jie dažnai šiuos simptomus priskiria kitai ligai arba amžiui. Taigi dėl šių priežasčių šio tipo cukraligė diagnozuojama pavėluotai, jau išsivysčius ligos komplikacijoms. 2 tipo diabetą, skirtingai nuo pirmo tipo, dažniausiai nulemia netinkamas gyvenimo būdas: neracionali mityba (gausus angliavandenių ir riebalų vartojimas), mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ir nutukimas, paveldimumas, stresas.
· Nutukimas
· Paveldimumas
· Nėštumo (gestacinis) diabetas
· Moterys, pagimdžiusios daugiau nei 4 kg svorio naujagimius
· Arterinio kraujospūdžio padidėjimas (hipertenzija), išeminė širdies vainikinių kraujagyslių liga, persirgtas miokardo infarktas arba insultas
· Ilgalaikis steroidinių hormonų vartojimas
· Amžius daugiau nei 45 metai
Diabetas pavojingas savo komplikacijomis. Jos skirstomos į ūmines ir lėtines. Lėtinės komplikacijos dar skirstomos į mikroangiopatijas (smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas) bei makroangiopatijas (stambiųjų kraujagyslių pažeidimas).
· Diabetinė nefropatija – tai inkstų pažeidimas, kai šlapime randama baltymo. Nefropatijai progresuojant, vystosi inkstų nepakankamumas. Reikalingas pakeičiamasis gydymas – hemodializė (kraujo valymas), inkstų transplantacija.
· Diabetinė retinopatija – tai pirmaujanti įgyto aklumo priežastis, kai pažeidžiamos smulkiosios akies tinklainės kraujagyslės.
· Diabetinė pėda – tai smulkiųjų kojos kraujagyslių ir nervų pažeidimas.
Tai pagrindinė mirštamumo priežastis sergant 2 tipo diabetu:
· Išeminė širdies liga
· Miokardo infarktas
· Širdies nepakankamumas
· Smegenų kraujagyslių aterosklerozė, insultas
· Periferinių kraujagyslių patologija
Sergant 2 tipo diabetu, širdies kraujagyslių ligos 2–4 kartus dažnesnės negu nesergantiems diabetu. Mirštamumas nuo šių ligų taip pat dažnesnis tarp tų, kurie serga diabetu.
Išvengti ar atitolinti komplikacijas įmanoma:
· anksti diagnozavus ligą,
· mokant apie diabetą
· optimaliai kontroliuojant glikemiją
· normalizavus arterinį kraujospūdį (optimalus 120/80 mmHg)
· sureguliavus riebalų (lipidų) koncentraciją kraujyje, ypač mažo tankio lipoproteinų (MTL)
· sumažinus per didelį svorį (5–10 proc. kūno masės per metus)
· metus rūkyti
· padidinus fizinį aktyvumą
Svarbu atsiminti, kad vienas iš veiksmingų gydymo būdų – tai gera diabeto kontrolė. Būtina pacientą išmokyti sveikai maitintis, supažindinti su diabeto komplikacijomis, vaistais, paaiškinti fizinio aktyvumo reikšmę. Pats pacientas turi sugebėti savarankiškai kontroliuoti glikemiją, ypač jeigu gydomas insulinu. Svarbu patikrinti paciento regėjimą bei motorines galimybes, ar pacientas gali savarankiškai susišvirkšti insuliną. Gydantis gydytojas turi reguliariai įvertinti gebėjimus savarankiškai koreguoti gydymą, t. y. insulino dozę.
Gliukozės kraujyje (glikemija) norma ryte nevalgius – 4,4–6,7 mmol/l, 2 val. po valgio – 4,4–8,9 mmol/l. Glikuotas hemoglobinas (HbA1c) mažiau nei 6,5 proc. HbA1c parodo, kokia vidutinė glikemija buvo kraujyje per pastaruosius 2–3 mėn. Cukraligė diagnozuojama, kai nevalgius, iš ryto, gliukozės koncentracija kraujo plazmoje yra daugiau arba lygu 7 mmol/l. Jeigu glikemija nevalgius normali, tačiau yra rizikos veiksnių ar įtarimų, kad pacientas gali sirgti diabetu, jam atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys.
1 tipo cukrinis diabetas iš karto pradedamas gydyti insulinais.
2 tipo cukraligei pirmiausia svarbu sureguliuoti mitybą (dietą), svorį, didinti fizinį aktyvumą, gydytis geriamaisiais vaistais (tabletėmis). Vieni geriamieji vaistai padeda geriau audiniams pasisavinti kasos gaminamą insuliną, kiti skatina kasos beta ląsteles išskirti insuliną. Kasos beta ląstelės, išskiriančios insuliną, ilgainiui išsenka, todėl ir 2 tipo diabeto gydymas ateityje tęsiamas insulinais. Remiantis literatūros duomenimis, sergant 2 tipo diabetu maždaug po 6–7 metų jau būtina insulino terapija.
Pagal kilmę:
gyvulinės kilmės (dabar nevartojami)
žmogaus biosintetiniai insulinai
insulino analogai
Pagal trukmę:
greitai veikiantys
trumpai veikiantys
vidutinės veikimo trukmės
ilgai veikiantys
mišrūs
Fiziologiškai sveiko žmogaus organizme yra tam tikra (bazinė) insulino koncentracija, kuri palaiko normalų gliukozės kiekį kraujyje (normoglikemiją) tarp valgių ir nakties metu. Valgio metu kasa stimuliuojama ir išskiria insuliną, kad būtų palaikoma normoglikemija.
Trumpai veikiantys insulinai rekomenduojami švirkšti 30–40 min. prieš valgį, dėl ilgesnės jų veikimo trukmės reikia užkandžiauti tarp pagrindinių valgių.
Greitai veikiantys insulinai švirkščiami prieš ar po valgio, jie greitai absorbuojami, turi greitą veikimo piką ir veikia trumpai, sureguliuoja cukraus kiekį tuoj pat pavalgius, tad nereikia papildomų užkandžių tarp pagrindinių valgymų.
Vidutinės veikimo trukmės insulino poveikis pasireiškia tarp valgių ir nakties metu. Švirkščiami du kartus per dieną (ryte ir vakare).
Ilgo veikimo insulinas tolygiai vienodai veikia visą parą. Šių insulinų poveikis pasireiškia tarp valgių ir nakties metu. Dažniausiai jis vartojamas su greito veikimo insulinu.
Mišrūs insulinai arba dvifaziai – sudaryti iš greito ir vidutinės trukmės insulinų. T. y. užtikrina glikemijos kontrolę valgymo metu ir nevalgius 12 valandų laikotarpiu. Paprastai mišrūs insulinai švirkščiami 2 kartus per dieną (ryte ir vakare). Jeigu per pietus gliukozės kiekis aukštas, skiriama trečia injekcija per pietus greito veikimo insulino. Dažniausiai 2 tipo cukrinį diabetą pradedame gydyti mišriais insulinais. Ryte paliekamas gydymas geriamaisiais vaistais (tabletėmis), o vakare – mišrus insulinas ar vidutinės trukmės. Jei gerai koreguojamas gliukozės kiekis kraujyje, tai toks gydymas tęsiamas. Jei ne – tai skiriama insulino terapija su dviem injekcijomis (ryte ir vakare) ir, jei prireikia, – per pietus greitai veikiančio insulino injekcija.
Injektoriai – tai patogūs, patikimi ir tikslūs insulino dozatoriai, jie gali būti vienkartiniai ir daugkartiniai.
Kai nustatomas diabetas, žmogus labai išsigąsta, kadangi žino, kad tai liga visam gyvenimui. Ligos pradžioje, žmogus tarsi neigia savo ligą, nenori patikėti, jog susirgo, klausia savęs: „kodėl man, kas kaltas, kad susirgau?“ Jis patiria didelį stresą, nes nežino, kaip reaguos artimieji ir bendradarbiai. Būna, kad pacientai net suserga depresija, pasimeta, kadangi keičiasi jų gyvenimo ritmas.
Yra žmonių, kurie savo ligą slepia. Kartais reikia psichologo ar psichoterapeuto pagalbos, nes dėl įtampos pablogėja įvairių kūno organų, audinių būklė. Labai svarbi šeimos, gydytojų pagalba, dėmesys bei supratimas sergančiajam.
Lietuvoje daugelyje miestų yra įsteigti diabetu sergančiųjų klubai, kuriuose vyksta bendraminčių, sergančiųjų susibūrimai, vykdomi mokymai apie diabetą, aptariami aktualūs pacientams klausimai, kviečiami įvairių sričių gydytojai, kurie skaito paskaitas, vyksta pokalbiai ligoniams aktualiais klausimais. Vilniaus Antakalnio poliklinikoje veikia sergančiųjų diabetu klubas. Klubas talkina medikams atliekant profilaktinius tyrimus diabetui išaiškinti.
Neretai susirgę diabetu žmonės yra prieš gydymą insulinu. Leidžiantis insuliną reikia griežčiau laikytis maitinimosi laiko režimo, yra didesnė hipoglikemijos išsivystymo rizika. Pacientai to bijo, nes tabletes vartoti paprasčiau. Dėl šių priežasčių sergantieji 2 tipo diabetu vilkina pradėti leisti insuliną, tuo pablogina diabeto eigą ir jiems didesnė rizika, kad išsivystys ar progresuos diabeto komplikacijos.
Diabetas kol kas neišgydomas, bet liga valdoma, laiku ją diagnozavus ir gerai ją valdant, komplikacijų grėsmė smarkiai sumažėja, ir gyvenimo kokybė ilgam išlieka gera.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
