){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Cukrinio diabeto plitimas neaplenkė ir Lietuvos. Vakarietiško gyvenimo stiliaus plitimas, sėslus gyvenimo būdas, visuomenės senėjimas, netinkama mityba – visa tai skatina antrojo tipo cukrinio diabeto plitimą. Net 80 proc. diabetu cukriniu diabetu yra nutukę. Tačiau neteisinga manyti, kad visi mėgstantieji saldų maistą būtinai susirgs. Blogiausia tai, kad net pusė sergančiųjų net nežino, kad jie serga.
Cukrinis diabetas ne visada tinkamai kontroliuojamas ir gydomas. Kokiomis endokrinologijos naujovėmis gali „pasigirti“ mūsų medikai per kelerius paskutiniuosius metus, klausėme Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto direktoriaus prof. habil. dr. endokrinologo Antano NORKAUS.
Nuo 1985 m. sergančiųjų cukriniu diabetu pagausėjo daugiau nei tris kartus. 2000 m. pasaulyje buvo registruota 160 mln. sergančiųjų šia liga. Prognozuojama, kad ligos plitimo mastai nelėtės ir ateityje. Iki 2025 m. diabetikų skaičius gali išaugti iki 300 mln. žmonių. Ypač greitai auga sergančiųjų 2 tipo diabetu skaičius.
Visai neseniai, rugsėjo 8–11 dienomis Romoje (Italija) vyko 44-asis kasmetinis Europos diabeto studijų asociacijos kongresas, kuriame buvo daugiau nei 15000 dalyvių ne tik iš Europos, bet ir kitų pasaulio šalių. Jame dalyvavo ir grupė Lietuvos endokrinologų. Kongrese buvo pristatyti naujausi fundamentiniai ir taikomojo pobūdžio mokslo-tiriamųjų darbų rezultatai cukrinio diabeto klausimais, pademonstruotos naujausios technologijos diabeto gydymo bei diabetinių komplikacijų diagnostikos ir gydymo klausimais.
Galima pasidžiaugti ir gera naujiena iš Briuselio. Rugsėjo pabaigoje Briuselyje pristačius pirmojo Europos sveikatos priežiūros paslaugų, susijusių su diabeto gydymo rezultatus, paaiškėjo, kad tarp 29 Europos Sąjungos šalių Lietuva užima 15 vietą.
Pirmoje vietoje yra Danija, po jos – Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Nyderlandai. Iš buvusių sovietinių šalių Lietuva – pirmoje vietoje! Prieš tai buvo 29-oje. Tai didelis mūsų šalies medikų, pacientų organizacijos ir apskritai – valstybės institucijų pastangų įvertinimas.
Cukrinio diabeto diagnostikos srityje (klinikine prasme) didesnių naujienų nėra. „Auksinis standartas“ diagnozuojant 2 tipo cukrinį diabetą yra gliukozės tolerancijos mėginys. Jį atliekant – ryte nevalgius tiriamajam kraujo plazmoje nustatomas gliukozės kiekis ir duodama išgerti 75 g gliukozės, ištirpintos vandenyje. Po 2 valandų kraujo plazmoje nustatomas gliukozės kiekis pakartotinai. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, gali būti diagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas, viena iš dviejų prediabeto stadijų arba normali gliukozės tolerancija – t.y. tuo požiūriu žmogus sveikas.
2 tipo cukrinis diabetas gali būti nustatomas ir kitais atvejais: vienas jų – kai yra šiai ligai būdingi simptomai ir požymiai (troškulys, dažnas šlapinimasis, svorio kritimas, blogai gyja žaizdos ir kt.) ir nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis kraujo plazmoje.
2 tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas ir tuomet, kai 2 kartus atsitiktinai, tačiau ne tą pačią dieną kraujo plazmoje nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis.
Reikia prisiminti, kad prieš atliekant gliukozės tolerancijos mėginį bent 3 dienas tiriamasis turi maitintis įprastai – negalima maisto riboti, ypač angliavandenių.
Cukrinis diabetas – išplitusi ir plintanti liga. Jei šiuo metu pasaulyje šia liga serga apie 200 milijonų žmonių, tai prognozuojama, kad 2025 metais sergančiųjų šia liga gali padaugėti net iki 400 milijonų. Ne išimtis ir Lietuva. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, prieš 20 metų 2 tipo cukrinio diabeto paplitimas buvo apie 2 proc., o šiuo metu Lietuvoje sergančiųjų šia liga yra 5 proc. Tačiau, kadangi 2 tipo diabetas turi „nebylų“ pobūdį – daugelį metų sergantieji šia liga gali nejausti jokių simptomų, todėl daugiau nei 50 proc. atvejų liga diagnozuojama pavėluotai, t.y. išsivysčius diabeto komplikacijoms. Tokiu atveju apie diabeto komplikacijų profilaktiką kalbėti jau vėlu. Tokiam pacientui reikia bandyti padėti tiek, kad esamos komplikacijos neprogresuotų.
Dėl „nebylaus“ 2 tipo cukrinio diabeto pobūdžio iš 5 proc. sergančiųjų tik šiek tiek daugiau nei 1/3 yra žinomi, t.y. registruoti ir gydomi.
Nuo cukrinio diabeto neišgydoma, tačiau išeitis yra: turi būti gerai kontroliuojami šios ligos sukelti metaboliniai sutrikimai. Tai gali apsaugoti nuo diabeto komplikacijų, o, joms jau esant, – sustabdyti jų progresavimą.
Cukrinis diabetas – brangiai kainuojanti problema tiek anksčiau, tiek dabar. Šiuo metu sergantieji šia liga Lietuvoje yra gydomi naujausiais vaistais nuo diabeto. Jie mūsų pacientams prieinami. Tačiau, norint sėkmingai kovoti su šia sunkia ir klastinga liga, ypatingą dėmesį reikia skirti jos prevencijai, o tam reikia daug pinigų. Ir pats žmogus turi rūpintis savo sveikata.
Pasaulio mokslininkai daug dėmesio skiria naujų cukrinio diabeto gydymo vaistų paieškai ir kūrimui. Į klinikinę diabetologiją jau ateina naujos kartos vaistai – inkretinai. Artimiausiu metu jais bus pradėti gydyti ir mūsų pacientai. Jie skiriami kombinuotam 2 tipo diabeto gydymui, juos derinant su kitais šiuo metu klinikinėje praktikoje vartojamais ir geriamaisiais vaistais. Tai nauja galimybė geriau kontroliuoti cukrinio diabeto sukeltus metabolinius sutrikimus ir tam tikrai pacientų daliai atitolinti brangiau kainuojančio insulino skyrimą.
Anksčiau buvo kalbama apie dietas sergantiesiems cukriniu diabetu. Šiuo metu akcentuojama ne dieta, o racionali mityba. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas svorio korekcijai, nes dauguma sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu yra nutukę. Specialių dietų sergantiesiems cukriniu diabetu nėra. Pacientai turi žinoti, kad mityboje turi būti nekintamas maisto medžiagų, ypač angliavandenių, kiekis.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
