34 m. Edvinas Geriksas žodį diabetas išgirdo, kai jam buvo šešeri. Jam buvo nustatytas 1 tipo diabetas. Sunkiausiai mažajam Edvinui sekėsi susitaikyti su insulino leidimu. Edvinas sako, kad vaikystėje ir paauglystėje jautė ligą šalia. „Kai keliaudavome, švirkštus veždavomės spirite. Buvo taip, kad neturėdavom kuo pamatuoti cukraus kiekį kraujyje. Norėdamas tai sužinoti, turėdavai eiti į polikliniką. Gydytoja paimdavo kraują ir tik kitą dieną sužinodavai rezultatą. Medikė pagal tą rezultatą reguliuodavo insulino dozę. Dabar tiems, kurie serga diabetu, tai skamba keistai, tačiau tą patyrė visi, kurių ligos istorija senesnė nei dvidešimt metų,“ – sako kaunietis Edvinas.
Per dvidešimt aštuonerius metus, kai serga diabetu, metus Edvinas sako išmokęs susitaikyti su tam tikrais nepatogumais, nors dabar liga jau jo smarkiai nevaržo. Per daugelį metų vyras išmoko skaičiuoti maisto kalorijas, nustatyti produktų riebalų ar angliavandenių kiekį. Tokius įgūdžius jis įgijo per daugelį metų, nors ligos pradžioje, pasak Edvino, tikrai nebuvo lengva. „Kai manęs paklausia, ar leidžiu sau išgerti alkoholio, atsakau, kad leidžiu. Tereikia žinoti, kaip turi elgtis – matuoti cukrų, skaičiuoti angliavandenius ir leistis arba nesileisti insulino. Manau, kad, kalbant apie valgymą ar alkoholį, nesu išskirtinis, galiu valgyti kaip visi, tik turiu paisyti saiko,“ – sako pašnekovas.
Edvinas prisipažino, kad diabeto komplikacijos jam žinomos. Padidėjusį kraujo spaudimą jis reguliuoja vaistais, ir medikai aptiko nedidelius pakitimus inkstuose. Tačiau vyras nepraranda geros nuotaikos, nes pakitimai nėra dideli.
Labiausiai Edvinas džiaugiasi naujomis insulino švirkštimo priemonėmis, liaudiškai vadinamais penais (nuo angliško žodžio „pen“). „Nepriklausomybės metais išvažiavus į JAV pirmą kartą pamačiau vienkartinius injektorius. Tuomet man tai buvo didelė naujovė. Džiaugiuosi, kad dabar ir Lietuvoje galiu įsigyti modernių insulino švirkštimo priemonių. Aš naudojuosi SoloSTAR. Jis tušinuko dydžio, lengva švirkštis. Todėl galiu keliauti, sportuoti. Esu aktyvus žmogus,“ – sako Edvinas.
Cukrinis diabetas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas. Pagrindinis ir pirmiausias šios ligos simptomas – cukraus kiekio padidėjimas kraujyje. Kodėl reikia atkreipti dėmesį į šį pakitimą? Nes padidėjęs cukraus kiekis pažeidžia visą organizmą. Ir jeigu padidėjęs cukraus lygis ilgą laiką lieka nepakitęs, ima vystytis komplikacijos. Pasireiškia kardiovaskulinės sistemos (širdis ir kraujagyslės) sutrikimai, blogėja rega, inkstų funkcija, išsivysto diabetinė polineuropatija. Galiausiai, žmogus vis blogiau jaučiasi, silpsta atitinkami kūno organai ir trinka jų veikla.
Norint išvengti komplikacijų, būtina kontroliuoti cukraus arba kitaip, gliukozės kiekį kraujyje. Tai reiškia, neleisti jam nei kilti, nei per daug nukristi. Todėl sergančiajam diabetu svarbu tinkamai maitintis, jam skiriami medikamentai, vėliau insulinas. Sergantieji 1 tipo diabetu iš karto turi leistis insulino.
Gydymas insulinu yra fiziologiškiausias gydymo būdas, jo nereikėtų bijoti. Žmonės, išgirdę, kad turės leistis insuliną, dažniausiai išsigąsta. Bijoma švirkštų, adatos, galvojama, kad bus sunku. Insulino bijoti nereikia. Šiuolaikinės insulino švirkštimo priemonės yra labai ištobulintos, padarytos taip, kad žmogui būtų patogu: paprastai nustatytų dozę, galėtų tiksliai dozuoti ir lengvai susileistų.
2006 m. buvo sukurta nauja švirkštimo priemonė – SoloSTAR. Joje išlaikytos geros prieš tai buvusių injektorių savybės ir įdiegti nauji patobulinimai. SoloSTAR telpa 300 vienetų (3 ml) insulino. Vienu kartu galima sušvirkšti iki 80 vienetų insulino. Naujas injektorius SoloSTAR sukurtas atsižvelgiant į žmogiškuosius ir ergonominius faktorius.
Jame patobulintos kai kurios iki tol buvusių insulino injektorių savybės:
- pagerintas naudojimopaprastumas;
- sumažinta insulino dozei sušvirkšti reikalinga jėga;
- sumažintas ištraukiamos insulino dozės nustatymo skalės ilgis;
- padidintas injektoriaus patvarumas;
- padidinta didžiausia dozė, kurią galima vienu kartu suleisti (iki 80 TV)
- pagerintas nustatytos dozės matomumas;
- didesnė galimybė atskirti skirtingo veikimo insulino injektorius.
Sergantieji diabetu leidžiasi ne vienos rūšies insuliną, tad jiems reikia turėti kelis injektorius. SoloSTAR injektoriai yra 2 spalvų: pilkas ir mėlynas.
Pilkas SoloSTAR injektorius pripildytas ilgai veikiančio insulino insulino glargino. Insulinas glarginas vartojamas vieną kartą per dieną, kasdien tuo pačiu laiku. Po oda sušvirkštus šio insulino injekcijos vietoje susidaro smulkių nuosėdų, iš kurių nuolat atsipalaiduoja truputis insulino glargino, ir taip užtikrinama stabili be didelių svyravimų ar pikų vaisto koncentracija, galimybė numatyti jos kitimą ir ilgą veikimo trukmę.
Mėlynas injektorius yra pripildytas greitai veikiančio insulino glulizino. Mėlyno injektoriaus galas taip pat turi reljefinį nelygumą, kuris silpniau matantiems įspėja apie greitai veikiantį insuliną šiame injektoriuje.
Insulinas glulizinas vartojamas prieš pat valgį (likus 0–15 minučių) arba tuoj pat po jo. Insulino glulizino poveikis prasideda maždaug dvigubai greičiau nei paprasto žmogaus insulino poveikis. Po oda sušvirkšto insulino glulizino gliukozės mažinantis poveikis pasireiškia per 10–20 min.
Žinoma, kad diabetu sergantiems pacientams dažnai būna sąnarių ir judrumo sutrikimų, kuriuos sukelia jungiamojo audinio ligos ir diabetinė neuropatija. SoloSTAR injektoriuje naudojama trumpesnė insulino dozės nustatymo skalė, todėl tokiems diabetu sergantiems pacientams injekcijos metu lengviau išlaikyti ir paspausti prietaiso gale esantį mygtuką.
Unikalaus dizaino SoloSTAR buvo apdovanotas Čikagos Architektūros ir dizaino draugijos apdovanojimu geriausio 2007 metų dizaino kategorijoje.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau