Kontaktiniai lęšiai skirstomi pagal nešiojimo režimą (vienadieniai, mėnesiniai), paskirtį (regėjimo korekcijai, kosmetiniam efektui) ir medžiagą, iš kurios pagaminti (silikoniniai, hidrogeliniai).
Kiekvieną kontaktinių lęšių rūšį aptarsime plačiau.
Vienadieniai kontaktiniai lęšiai yra tie, kuriuos iš ryto reikia įsidėti, o vakare išsiimti ir išmesti. Šių kontaktinių lęšių nereikia prižiūrėti. Jie ypač patogūs atostogaujant, keliaujant ar tiesiog neturint laiko prižiūrėti kontaktinius lęšius. Taip pat tinka tiems, kurie retai nešioja kontaktinius lęšius – tik sportuojant, einant į klubą ar vakarėlį.
Mėnesiniai kontaktiniai lęšiai skirti nešioti dieną, išsiimant nakčiai. Šių lęšių pasirinkimas yra didžiausias.
Kontaktiniai lęšiai nešiojami tris mėnesius, išsiimant nakčiai, jų sudėtyje yra daug vandens. Ypač švelnūs ir patogūs, dažniausiai su UV spindulių filtru. Didelis kontaktinių lęšių paviršiaus drėgnumas užtikrina komfortą ir atsparumą baltyminėms apnašoms.
Silikoniniai kontaktiniai lęšiai – tai naujos kartos kontaktiniai lęšiai, ypač pralaidūs deguoniui (jų pralaidumas deguoniui 5 kartus didesnis nei įprastų kontaktinių lęšių). Šie lęšiai skirti nešioti tiek dieną, tiek naktį, iki 30 parų. Juos galima nešioti ir išsiimant kas naktį. Jų nereikia kasdien valyti ir dezinfekuoti, nes lęšio paviršius neleidžia kauptis apnašoms. Rekomenduojami besiskundžiantiems akių sausumu.
Astigmatiniai kontaktiniai lęšiai skirti astigmatizmui koreguoti. Statistiniai tyrimai rodo, kad kas trečiam žmogui reikia koreguoti regėjimą ir reikėtų naudoti būtent šios rūšies lęšius.
Progresiniai kontaktiniai lęšiai (vyresniems nei 40 metų) kontaktiniai lęšiai vyresnio amžiaus žmonėms. Užtikrina gerą regėjimą ir į tolį, ir iš arti.
Spalvoti kontaktiniai lęšiai keičia netgi labai tamsių akių spalvą. Nesvarbu, kokia akių rainelė – tamsi ar šviesi. Unikali galimybė suderinti akių korekciją ir paryškinti arba pakeisti natūralią akių spalvą. Galima išsirinkti pageidautinos akių spalvos kontaktinius lęšius: mėlynus, žalius, pilkus, violetinius…Taip pat yra kontaktiniai lęšiai, padengti specifiniais rašteliais bei raštais, kurie keičia natūralią akių spalvą: su jais akys atrodo įspūdingai bei šokiruojamai.
Labai svarbi yra rankų higiena prieš įdedant ar išimant kontaktinius lęšius. Labai svarbu kontaktinius lęšius švariai laikyti, nes nešvarūs lęšiai blogina matymą, sukelia diskomfortą, kartais net akių uždegimą. Niekada neskalaukite lęšių tekančiu vandeniu. Nebūkite su kontaktiniais lęšiais dulkėmis ir chemikalais užterštoje aplinkoje. Akių kosmetiką naudokite tik po to, kai įdėjote kontaktinius lęšius. Plaukų laką ir dezodorantą purkškite stipriai užsimerkę. Neleiskite lęšiams išdžiūti, nes jie taps trapūs ir sutrūkinės. Jeigu lęšis išdžiūvo, užpilkite jį dezinfekuojamuoju tirpalu ir palaikykite, kol prisigers drėgmės.
Kontaktiniai lęšiai, dedami tiesiai ant ragenos, neriboja žiūrėjimo lauko, neatspindi įvairių paviršių, nerasoja, nepastebimi akyse. Akyse jie laikosi ant ašarų plėvelės, drėkinančios akį ir kontaktinį lęšį. Minkšti kontaktiniai lęšiai yra gana ploni, šviesiame fone vos matomi. Todėl elgtis su jais reikia ypač atsargiai. Kad nepamestumėte ar nesugadintumėte, rekomenduojama imti lęšius pirštų galais. Visada išimti ir įsidėti reikia ta pačia tvarka, kad nesumaišytumėte kairiojo lęšio su dešiniuoju. Taip pat reiktų įsitikinti, kad lęšis neišvirkščias (neišvirkščias lęšis dubenėlio formos, išvirkščias – lėkštelės). Gali praeiti kelios savaitės, kol išmokstama greitai, lengvai įsidėti ir išsiimti kontaktinius lęšius. Jei nešiodami kontaktinius lęšius jaučiate, kad akys sausos, rekomenduojama lašinti dirbtines ašaras ar drėkinamuosius lašus, suderintus su lęšiais. Pradėjus nešioti kontaktinius lęšius, nešiojimo laiką reiktų ilginti laipsniškai.
Ant kontaktinio lęšio susidaro beveik nematomas riebalų, baltymų nuosėdų sluoksnis, kuriame dauginasi bakterijos, todėl lęšius reikia nuolat valyti, dezinfekuoti. Dauguma žmonių dėl šios priežasties bijo akinius pakeisti kontaktiniais lęšiais. Kontaktinių lęšių priežiūra nėra labai ypatinga, tačiau atsakingumo reikalauja.
Tik išėmus kontaktinį lęšį iš akies, reikia padėti jį ant delno, tuomet užpilti kelis lašus dezinfekuojamojo tirpalo bei patrinti lęšį smiliumi arba nykščiu iš abiejų pusių, kad nusivalytų apnašos. Po to reiktų nuskalauti tuo pačiu dezinfekuojamuoju tirpalu. Lęšius reiktų laikyti tik švariame konteineryje, pripildytame kaskart naujo dezinfekuojamojo tirpalo. Lęšiai turi būti laikomi šiame tirpale tiek laiko, kiek nurodyta tirpalo instrukcijoje. Per šį laiką sunaikinamos ligas sukeliančios bakterijos. Jei kontaktinių lęšių nenešiojate, tirpalą konteineryje reikia keisti kas mėnesį. Įsidėjus lęšius į akis, būtina išpilti naudotą tirpalą, o konteinerį išplauti virintu vandeniu ir nusausinti. Jokiu būdu negalima plauti kontaktinių lęšių cheminiais tirpalais, naudojamais buityje, bei drėkinti seilėmis, nes jose gausu bakterijų.
· Laikykitės akių gydytojo nurodymų. Iškilus neaiškumams ar komplikacijoms (akis paraudo, peršti, skauda, pablogėjo matymas), nedelsdami išimkite kontaktinį lęšį ir kreipkitės į akių gydytoją.
· Keiskite kontaktinius lęšius ir lankykitės pas akių gydytoją taip dažnai, kaip buvo rekomenduota. Nešiojant kontaktinius lęšius ilgiau nei rekomenduojama, gali atsirasti komplikacijų.
· Būtinai pakeiskite kontaktinius lęšius naujais, jei atsirado apnašų, pažeistas jų kraštas ar paviršius.
· Nelašinkite gydomųjų akių lašų neišėmę kontaktinio lęšio, jei vaisto instrukcijoje neparašyta, kad tinka lašinti ant kontaktinių lęšių.
· Pirmiau rekomenduojama įsidėti kontaktinius lęšius, tada dažytis.
· Skystų ar kremo pavidalo šešėlių mažiau pakliūva ant lęšių nei birių.
· Apvedimus reikia brėžti ne tarp blakstienų šaknų ir voko krašto, o toliau nuo blakstienų šaknų.
· Vakare pirmiausia išsiimti kontaktinius lęšius, tada valyti makiažą.
· Plaukus laku reikėtų purkšti prieš įsidedant kontaktinius lęšius arba pabūti užsimerkus, kol aerozolis išsisklaidys ore.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę