){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kuo mažiau pažeisti danties audiniai, tuo geriau ir gražiau plombinėmis medžiagomis galima atkurti danties formą ir sukurti gerą estetinį vaizdą. Tačiau, nors ir kaip kruopščiai sudėtos plombos, po kurio laiko jos sensta, pakeičia spalvą, tarp plombos ir danties audinių susidaro plyšiai, kuriuose dar kartą gali atsirasti ėduonis. Panaikinus labai didelius danties defektus, ypač kai plombos yra didesnės už likusią danties dalį, ne visada būna geras laikomumas, dantis lūžinėja, skilinėja.
Negyvi dantys dažnai pakeičia spalvą, patamsėja. Tokiais atvejais patariama dantį protezuoti, dėti vainikėlius. Tiksliai pagaminti dantų protezai beveik nesiskiria nuo savų dantų.
Šių laikų protezavimo technologijų viršūnė – cirkonio keramika. Šie protezai yra estetiški ir tvirti. Jų pagrindą sudaro cirkonio oksido karkasas, kuris ruošiamas kompiuterinio frezavimo būdu. Jis tvirtas ir lengvas, natūralios dantų spalvos. Naudojamas tiek šoninių, tiek priekinių dantų pavieniams ir dideliems defektams panaikinti.
Vainikėliai gali būti kelių rūšių. Pavyzdžiui, bemetalė keramika yra laidi šviesai, spalva ir skaidrumu artima danties savybėms. Šios medžiagos ypatybės – stiprumas, atsparumas dėvėjimuisi, ilgaamžiškumas.
Metalo keramikos vainikėliais atkuriami smarkiai dėl kariozinės ligos ar traumos pažeisti dantys, kurių neįmanoma atkurti plombinėmis medžiagomis. Jie stiprūs ir patvarūs, tiesa, estetinėmis savybėmis nusileidžia bemetaliams, kurie pasižymi didesniu skaidrumu ir natūralumu. Metalo keramika siūloma protezuoti krūminius dantis. Tai dantų spalvos keramika (porcelianu) padengtas metalinis karkasas, kuris suteikia vainikėliui tvirtumo. Netekus danties, dedamas tiltinis protezas. Tokiu atveju šlifuojami greta esantys dantys, kurie velkami vainikėliais su tarpine dalimi.
Dantų protezavimą ant implantų pagal dantų karūnėlių konstrukcijas galima naudoti, kai trūksta vieno danties, trūksta kelių dantų vienoje eilėje arba kai žandikaulyje dantų visiškai nėra. Jei trūksta daugiau dantų ar atraminiai dantys silpnesni, tenka protezuoti išimamomis dantų protezų konstrukcijomis, tačiau visuomet išlieka implantų alternatyva. Dantų implantai leidžia padaryti vainikėlius trūkstamo danties vietoje, neretai išsaugant nuosavus dantis.
Protezai ant implantų daromi tiek fiksuoti (neišimami), tiek išimami, skirtingų konstrukcijų. Tai yra tokie patys vainikėliai, tiltai ar išimami protezai, tvirtinami ant implantų, kokie yra tvirtinami ir ant apšlifuotų dantų, tik papildomai galima rinktis protezui naudojamą atramą ant implanto, tai priklauso nuo dantų būklės, kuri aptariama su pacientu. Protezai ant implantų gali būti ne tik cementuojami, bet ir prisukami, kad, esant reikalui, gydytojas protezą galėtų nusukti ir nusiųsti dantų technikui pataisyti, ko neįmanoma padaryti, kai protezas cementuojamas.
Kai dantys smarkiai suirę dėl karieso ar traumos, tačiau likusios sveikos šaknys, naudojami kultiniai įklotai. Kultinis įklotas atkuria danties kultį, toliau jis protezuojamas vainikėliu, kuris atkuria danties anatominę formą.
Stiklo pluošto kultiniai įklotai gaminami to paties vizito metu. Įkloto pagrindą sudaro stiklo pluošto kaiščiai, kuriais sutvirtinama danties šakninė dalis, o kultis atkuriama plombine medžiaga.
Keraminiai kultiniai įklotai nepersišviečia per plonus dantenų audinius, nes jų spalva panaši į danties audinių spalvą. Stiklo pluošto ir keraminiai kultiniai įklotai tinka dantims, kurie bus velkami bemetalės keramikos ar cirkonio keramikos vainikėliais.
Keraminės laminantės (užklotai) – tai plonos plokštelės, gaminamos iš skaidrios keramikos ir fiksuojamos prie dantų specialiais cementais. Jų dėka galima pakeisti šypseną, dantų spalvą, formą, funkciją. Estetinėmis porceliano laminantėmis protezuojami priekiniai dantys. Laminatės gali būti naudojamos, kai dantys nusidėvėję, patamsėję, norint pašalinti dantų traumų pasekmes (įskilimus, nuskilimus), siekiant pagražinti kreivus dantis. Laminatės gali visiškai atitikti natūralių dantų formą ir atspalvį.
Tokiu atveju daromas sudėtingas lanko atraminis protezas – tai išimamieji dantų protezai. Jie gaminami liejimo būdu iš metalinio karkaso ir plastmasinių dantenų bei dantų. Išimamieji dantų protezai gaminami tada, kai nelieka galimybių protezuoti neišimamais protezais nei ant savų dantų, nei taikant implantacijos būdą.
Šie protezai prie dantų tvirtinasi specialiais lietais kabliukais ar įvairiais užraktais. Užraktų dėka lanko jie protezai tampa estetiški, t. y. nematyti apkabų, jie yra pakankamai stabilūs. Šie protezai panašia jėga veikia tiek atraminius dantis, tiek burnos gleivinę, taigi protezo jėga pasiskirsto vienodai, dėl to mažiau atrofuojasi kaulas ir gleivinė.
Dar viena galimybė yra plokštelės, jos dedamos ir tada, kai dar yra savų dantų ir kai burnoje nėra nė vieno danties. Plokštelės užima nemažai vietos, dėl to labai sumažėja burnos ertmė. Dalinės plokštelės, kabliukais tvirtinamos prie savų ar protezuotų dantų, jei dantų nėra, jos tvirtinamos prisisiurbimo būdu. Pagrindinis krūvis tenka gleivinei ir kaului, dėl to greičiau vystosi atrofija. Tačiau, palyginti su lanko atraminiais protezais, jos dažniau spaudžia, sunkiau kalbėti, nes sumažėja vietos burnoje.
Tinkamai nesirūpinant protezuotų dantų higiena, ant plokštelių, tiltelių ir vainikėlių, kaip ir ant natūralių dantų, kaupiasi apnašos, kuriose esančios rūgštys gali tirpdyti plastmasę, keramikos masę ar kitą medžiagą, iš kurios yra pagamintas vainikėlis. Taigi prižiūrėti protezuotus dantis reikia taip pat rūpestingai, kaip ir natūralius. Dantų pasta reikia gerai nuvalyti apnašas po tilteliais, aplink vainikėlius. Valoma du kartus per dieną – ryte ir vakare. Pastas reikia naudoti švelnias, su nedideliu abrazyvinių medžiagų kiekiu. Išimamuosius protezus vakare būtina nuplauti tekančiu vandeniu, kruopščiai, iš visų pusių ir tarpelius nuvalyti dantų pasta. Burną išskalauti antibakteriniu skysčiu. Protezą 15-kai minučių pamerkti į tirpalą su dezinfekuojamosiomis tabletėmis ir nuskalauti tekančiu vandeniu.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę