Rožė: šiuolaikinės gydymo ir profilaktikos galimybės

Rožė (lot. erysipelas, gr. erythros – raudonas) – ūminis odos ir poodžio uždegimas. Sukėlėjas – A grupės hemolizinis streptokokas, Streptococcus pyogenes. Infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis streptokokine infekcija, arba streptokokų nešiotojas. Liga linkusi kartotis. Ligos paplitimas įvairiose šalyse – skirtingas. Europos šalyse 100 tūkst. gyventojų tenka 10–100 atvejų. Kauno II klinikinės ligoninės infekcinių ligų skyriuose kasmet gydoma daugiau nei 200 pacientų iš viso Kauno krašto. Nemažai pacientų gydoma ambulatoriškai.
 

Rizikos veiksniai, diagnozavimas


Dažniau serga vyresnio amžiaus moterys, kurioms yra venų, limfagyslių bei odos pažeidimų (trofinių opų), iki susirgdamos neretai būna patyrusios mikrotraumų. Didžiausia rožės atkryčių tikimybė yra moterims, kurios serga cukriniu diabetu (CD), tromboflebitu ir dažnai pasikartojančiomis infekcinėmis ligomis, taip pat asmenims, kurių imunitetas nusilpęs. Kojų limfostazė bei kojų venų nepakankamumas taip pat yra ligą predisponuojantys veiksniai.
Užsikrečiama streptokokui patekus pro pažeistą odą ar gleivinę, kai yra opų, žaizdelių, iššutusių tarpupirščių ar sergama pėdų grybeliu. Iš gleivinės į odą streptokokas gali patekti per kraują ar limfą (endogeninė infekcija). Rožės sukėlėjų nustatymas dažniausiai turi tik epidemiologinę reikšmę.
Specialūs diagnostikos metodai dažniausiai netaikomi, nes klinikiniai ligos požymiai yra labai aiškūs. Atliekamas bendras kraujo tyrimas uždegimui nustatyti.
 

Ligos eiga


Nuo sukėlėjo patekimo į kraują iki pirmųjų klinikinių simptomų praeina 2–5 dienos.
Bendrieji (generalizuoti) simptomai susiję su intoksikacija: bendras silpnumas, karščiavimas (gali ir nebūti), šaltkrėtis, pseudogripo sindromas. Kartu būna vietinių simptomų: pažeidimo vietos veržimas, niežėjimas, odos paraudimas, audinių patinimas, oda karšta, patempta, skausminga. Pagal tai, kaip uždegimas vystysis, gali būti tik paraudimas (eritematozė), atsirasti pūslių, vystytis hemoragijos, nekrozė. Odos paraudimas dažnai netaisyklingos formos, ribos aiškios, kraštai pakilę. Dažniausiai sergama kojų (blauzdų ir pėdų), rečiau – veido, krūtinės ar rankų sričių rože. Padidėja ir būna skausmingi regioniniai limfmazgiai.


Vietinės komplikacijos: audinių nekrozė, abscesai, giliųjų venų trombozė.
Bendrinės komplikacijos – septicemija, o gydant penicilinu – toksikodermija.
 

Gydymas


Etiotropinis gydymas. Skiriama antibakterinių preparatų, atsižvelgiant, ar liga pirminė, ar tai ligos atkrytis.
Gydymas priklauso nuo ligos simptomų išraiškos, nuo gretutinių ligų, ligonio jautrumo beta laktamų grupės vaistams, taip pat – nuo ligos formos bei galimybės nuolat stebėti pacientą. Jei ligos forma lengva, skiriama geriamųjų vaistų, o stacionare gydoma intraveniniais preparatais.
Susirgusiems pirmą kartą pirmiausia pasirenkami yra penicilino grupės vaistai, paprastai – penicilinas G, jo švirkščiama į veną 3–6 mln. veikimo vienetų (VV). Jeigu pacientas alergiškas vaistui, dažniausiai skiriama makrolidų (pvz., eritromicino, klaritromicino, azitromicino) arba ampicilino ar oksacilino įprastomis dozėmis. Gydymo trukmė – apie 10 dienų.
Kai gydomas ligos atkrytis ir forma lengva, geriausia skirti geriamosios formos oksacilino. Sunkiais atvejais gydoma cefalosporinų grupės vaistais. Atsižvelgiant į ligos sunkumo laipsnį, vaistų skiriama iki 10 dienų.
Vietinis ir simptominis gydymas. Tepalų ir purškalų veiksmingumas rožei gydyti nėra įrodytas, kaip ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU). Yra duomenų, kad NVNU vartojimas gali išprovokuoti nekrotizuojantį fascitą. Vis dėlto, jeigu pacientas febriliai karščiuoja, tenka skirti analgetikų ir antipiretikų. Rekomenduojama skirti antihistamininių preparatų. Pastebėta, kad vartojant kortikosteroidų kartu su kitais imunosupresiją skatinančiais vaistais, gali vystytis septinės komplikacijos.
Nedidelis tromboembolinių komplikacijų, sukeltų rožės, rizikos laipsnis (iki 5 proc.) nėra indikacija nuolat vartoti antikoaguliantų.
Labai svarbu šalinti edemą ir použdegiminę limfostazę, taikant limfos drenažą gerinančias priemones (specialią mankštą, išorinę kompresiją, manualinį limfos drenažą ne ūminiu periodu, taip pat limfos drenažas pagerėja pakėlus koją). Skirti preparatus, gerinančius limfinę kraujotaką, pvz., Cyclo3Fort (po 2 kapsules 1xd, kol edema visiškai išnyks).
 

Profilaktika


Pirminė
Labai svarbu šalinti bei tinkamai kontroliuoti rizikos veiksnius:
• stiprinti imuninę sistemą,
• tinkamai gydyti CD ir vengti ligos komplikacijų,
• gydyti odos grybelį,
• taikyti tarpupirščių iššutimo profilaktiką ir gydymą (ypač esant polinkiui kojų limfostazei ar venostazei vystytis),
• vengti mikrotraumų, tinkamai dezinfekuoti žaizdą įvykus traumai,
• avėti tinkamą avalynę, stengtis, kad neatsirastų nuospaudų,
• kai yra polinkis į kojų limfostazę ar venostazę – nešioti gydytojo rekomenduotas kompresines kojines, atlikti fizioterapijos procedūras limfos nutekėjimui gerinti, gerti venų ir limfagyslių tonusą didinančius preparatus (Cyclo3Fort).
• asmenims, patyrusiems chirurginių intervencijų dera būti budriems, kad pro pažeistą odos barjerą nepatektų užkrato.
Antrinė
Ligos atkryčių profilaktikai skiriama ilgesnio veikimo antibakterinių preparatų (retarpeno arba benzatino benzilpenicilino) ne trumpiau kaip 6 mėn., o kartais, atsižvelgiant į atkryčių dažnį, – net iki dvejų trejų metų. Suaugusiesiems – 2,4 mln. VV injekcija giliai į raumenis kartą per 4 savaites.
Rožės atkryčiai pasitaiko palyginti dažnai – per 40 proc. rože sirgusių pacientų. Aktualu laiku bei tinkamai šalinti rizikos veiksnius bei naudoti profilaktikos priemones, kad liga nepasikartotų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai