Nemiga yra tada, kai asmuo neužmiega ar blogai miega naktį, prabunda, o ryte nesijaučia pailsėjęs, ir visa tai tęsiasi ne trumpiau kaip tris savaites. Nemiga gali būti pirminė ir antrinė.
Pirminė nemiga yra tuomet, kai nėra jokių veiksnių, galinčių sukelti nemigą, pavyzdžiui, nieko neskauda, nėra temperatūros pokyčių, asmuo niekuo neserga ir nevartoja vakare vaistų, trukdančių užmigti.
Nevertėtų daug jaudintis dėl vieną naktį trunkančios trumpalaikės atsitiktinės nemigos, sukeltos streso ar emocinės įtampos. Jeigu kitą naktį galima išsimiegoti už praėjusią, vadinasi, tai normalu.
Labai svarbu, kad ta trumpalaikė atsitiktinė nemiga nesukeltų nerimo. Tokiu atveju žmogus pradeda galvoti, kad jis gali neužmigti ir vėl, o tokia būsena gali „įsukti“ nemigos mechanizmą. Todėl labai svarbu, kad žmogus suvoktų, jog vieną naktį nemiga niekam nekenkia.
Pastebėtas labai įdomus dalykas: jei žmogus yra labai liūdnas ir nebenori gyventi, vienos nakties nemiga gali turėti net teigiamą įtaką. Asmuo, praleidęs naktį su artimais draugais, išsišnekėjęs, ryte jausis daug geriau. Neleidimas žmogui miegoti vieną naktį pašalina depresiją ir mintis apie savižudybę. Tačiau kitais atvejais nemiegojimas vieną naktį situaciją gali net pabloginti.
Visuomet reikia išsiaiškinti, ar žmogus nemiega tik naktį, o dieną galėtų užmigti, ar, negalėdamas miegoti naktį ištisas savaites, negali užmigti net ir dieną. Pastaruoju atveju tai jau yra tikroji nemiga.
Antrinė nemiga pasireiškia tada, kai žmogus negali užmigti, prabunda naktį, atsikelia nepailsėjęs, bet nežino, kodėl, o dieną jaučiasi mieguistas – jis gali užmigti per paskaitą, važiuodamas automobiliu ar sustojęs prie šviesoforo, svečiuose pavalgęs. Tai yra nemiga su mieguistumu. Jei žmogus jaučiasi mieguistas dienos metu, o nakties miegas nevisavertis, galima įtarti dvi ligas: kvėpavimo apnėją arba neramių kojų sindromą.
Kvėpavimo apnėja yra tada, kai žmogus trumpam nustoja kvėpuoti. Nustačius apnėjos priežastį, pacientas yra gydomas, ir nemigos problema išnyksta.
Jei pasireiškia neramių kojų sindromas, žmogus paprastai jaučia, kad jis negali ramiai ilgą laiką gulėti viena poza, jam reikia judinti kojas. Kitas variantas – kai tėra pavieniai kojų judesiai, žmogus naktį spardosi, o ryte skundžiasi, kad yra nepailsėjęs, nuvargęs, blogos nuotaikos. Psichiatrai tokiu atveju skiria antidepresantų, o tai situaciją tik pablogina. Tokiu atveju reikėtų paklausti, ar asmuo nesispardo naktį, ar nejaučia ryte, kad jo kojos yra sunkios, tarsi jis ištisą naktį būtų spardęs kamuolį. Tuomet gydytojai tiria, ar žmogus neserga diabetu, neuropatijomis.
Tikroji nemiga gali būti ankstyvas depresijos požymis. Kada žmogus nemiega naktį, miegas nėra visavertis, smegenų sistemoje atsiranda sutrikimų. Labai dažnai būna taip, kad nemiga tęsiasi apie metus, o tada pradeda ryškėti kiti depresijos simptomai, pvz., valgymo sutrikimai, nuotaikos svyravimai, svorio kritimas.
Neišsimiegojus vieną naktį, vertėtų savęs paklausti, kokie veiksniai tam galėjo turėti įtakos: gal buvo per karšta? gal trūko oro? ar nebuvo triukšmo? ar neprisivalgiau prieš eidamas miegoti? ir pan. Miego trukmė neturi reikšmės. Vienas žmogus gali puikiai jaustis visą gyvenimą miegodamas po šešias valandas, kitas – po dešimt. Tačiau miego trukmės pakitimas pora valandų į vieną ar kitą pusę (pvz., visą gyvenimą miegojus kasnakt po šešias valandas staiga pradedama miegoti po devynias) jau yra kritinis.
Metams bėgant miego trukmė gali kisti, ir tai yra normalu. Pavyzdžiui, vaikai iki 7-erių metų keliasi anksti, 12–16 metų paaugliai miega labai ilgai, o paskutiniųjų klasių moksleiviai bei pirmųjų kursų studentai priverstinai nemiega naktimis. Paprastai jie pradeda naktinį gyvenimą, nutraukia savo vakarinį miegą, dirbtinai sutrumpina jo trukmę, pakeičia bioritmą, todėl nebegali užmigti vakare. Tai yra didžiulis kenkimas savo sveikatai, kadangi, pakeitus miego ritmą, pasikeičia hormonų sistema, be to, slopinama imuninė sistema. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, penkerius metus trunkantis miego sutrumpinimas dviem valandomis du su puse karto padidina mirtingumo riziką.
Miego kokybei be galo svarbu lovos patogumas, ypač vyresniems žmonėms. Vyresniame amžiuje atsiranda amžinių osteochondrozinių pakitimų, stuburo diskozės ir pan., todėl ypač svarbu lovos čiužinio kokybė. Geriausia, kad jis būtų fiziologinis, ne per daug kietas ar minkštas, be įdubimų. Dabar gaminami čiužiniai, kurie kinta atitinkamai pagal žmogaus kūno svorį – tuomet visiškai atsipalaiduoja raumenys, nebūna stuburo skausmų. Nes vėlgi – esant stuburo įtempimui, atsiras neramių kojų sindromas.
Vakare padėtų užmigti mėtų, melisų arbata, kelios valerijono tabletės, žolių preparatai. Jei nemiga, nevisavertis miegas ir nuovargio jausmas ryte trunka ilgą laiką, vertėtų kreiptis į gydytoją.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Tai i fb ieik ir paklausk kvieskite daktaro
Dabar gydytoja paskyre ”svelniu” vaistuku, tai tikiuos nepakenks man, o kai atsistatys ritmas, manau ir toliau saldziai miegosiu kad anksciau.Ir labai buvo sunku atsikratyt nerimo, bo vis masciau po keliu savaiciu nemigos, kad ir vel neuzmigsiu, visaip save itikinejau, kad uzmigsiu...tu uzmigsi....uzmigsi..o velnias, vistiek neuzmiegu.