){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nemiga varo iš proto?
Jeigu jums atrodo, kad nemiga jus gali išvesti iš proto, esate teisus. Tyrimai parodė, kad neišsimiegojimas gali nulemti tam tikrų nervinių sutrikimų išsivystymą. Statistika teigia, kad kas trečias planetos gyventojas patiria sunkumus užmiegant ar kenčia nuo nemigos. Mokslininkai sako, kad blogas miegas ar jo trūkumas neigiamai veikia visą organizmą. Ypač kenčia smegenų ląstelės, kurios, dirbdamos be poilsio, po kurio laiko pavargsta.
Tyrėjai nustatė, kad nemigos kamuojami žmonės patiria stresą, jų mintys nerišlios, o poelgiai nepagrįsti jokia logika. Tokius pačius simptomus galima pastebėti ir sergančiųjų psichikos ligomis ligos istorijose.
Didžiosios Britanijos specialistai, atlikę 1000 žmonių apklausą, nustatė, kad daugiau nei 50 proc. pernai miegojo trumpiau nei užpernai. Penktadalis prisipažino, kad miega mažiau nei 5 valandas per dieną. 10 proc. reikia daugiau nei dviejų valandų užmigimui, o ketvirtadalis apklaustųjų nuolat prabunda naktį. Puikiai miega ir išsimiega tik penktadalis apklaustųjų.
Kokios spalvos jūsų miegamasis?
Yra specialistų, įsitikinusių, kad miegamojo spalva – viena iš svarbiausių namų interjero detalių. Netinkamai parinktos spalvos ir atspalviai gali pakenkti žmogaus sveikatai, ypač vaikams.
Amerikiečių profesorius Kristianas Geldelchuzas atliko spalvų įtakos miegui tyrimus. Tyrimo rezultatus jis aprašė knygoje „Sleep Smart“. Pasirodo, palankiausia miegui spalva – šaltai žydra. Tyrimai parodė, kad tokios spalvos kambaryje žmonės greičiausiai užmiega. Suaugusiųjų miegamajam puikiai tiks rožinės ir mėlynos deriniai. Rožinė spalva nuteikia romantiškai, o mėlyna užtikrina sveiką miegą. Tiems, kuriems sunku keltis, galėtų miegamojo sienas nudažyti geltona spalva. Ši spalva teigiamai veikia nuotaiką.
Vaikų miegamojo sienas verta dažyti žydra ar rožine spalva, priklauso nuo lyties.
Gebėjimas miegoti – paveldimas genetiškai
Miegas būtinas kiekvienam gyvam sutvėrimui – tai ir poilsis, ir jėgų atgavimas. Išsiaiškinta, kad gebėjimas miegoti yra įrašytas į mūsų genetinį kodą.
Amerikiečių mokslininkai rado ypatingą miego geną, kuris yra atsakingas už gebėjimą miegoti. Šis atradimas galbūt padės mokslininkams išsiaiškinti, kokia yra miego mechanizmo esmė.
Mokslininkai tyrimus vykdė su musytėmis drozofilomis. Jie atrado, kad kai kurios musytės turi genetines mutacijas, kurių dėka joms reikia mažiau miego. Eksperimento metu buvo atrasta, kad miego trūkumas turi poveikį gyvenimo trukmei. Musytės su genetine mutacija gyveno dvigubai trumpiau nei kitos. Musyčių miego mechanizmas panašus į žmonių, todėl mokslininkai įsitikinę, kad eksperimento rezultatai tinka ir žmonėms.
Miegas reikalingas mūsų protui
Šveicarų mokslininkai dvi dienas tyrė tris grupes savanorių, jiems buvo duodamos įvairios užduotys arba rodomi paveiksliukai. Pirmai grupei leido miegoti 8 valandas, antrai – truputį pasnausti, trečiai grupei visai neleido miegoti. Kitą dieną visos grupės turėjo pakartoti užduotis arba prisiminti rodytus paveiksliukus. Išsimiegojusios grupės rezultatai buvo geriausi, smegenų skenavimas parodė didelį aktyvumą.
Miegas pagerina ryšius tarp smegenų ląstelių, o šis ryšys yra itin svarbus mokymosi ir atminties procesams. Miego metu smegenys „užtvirtina“ gautą informaciją ir neleidžia jai dingti.
Nors Šveicarų mokslininkai rekomenduoja miegoti ne mažiau nei 8 valandas per parą, vis dėlto miego trukmės poreikis kiekvienam gali būti skirtingas. Nesvarbu, kiek miegosite, svarbu ryte jaustis pailsėjusiam.
Neseniai atlikti tyrimai parodo, kad tik penktadalis suaugusiųjų miega 8 valandas. Kas penktas miega mažiau nei penkias valandas, o ketvirtadalis taip prastai miega, kad negali normaliai dirbti dėl nuovargio.
Mokslininkai vis dar ginčijasi, kiek turi trukti sveikas miegas. Britų mokslininkai mano, kad sveikas miegas turi trukti apie 7 valandas. Kitų šalių mokslininkai teigia, kad egzistuoja skirtingo tipo žmonės, kuriems reikia individualaus miego laiko, kartais daugiau nei 9 valandų. Tai dažniausiai būna padiktuota tam tikrų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, per žemo kraujospūdžio, nuotaikos svyravimų ir kt.
Gero miego taisyklės
* Stenkitės eiti miegoti ne vėliau kaip 22–23 val.
* Prieš miegą išgerkite žolelių arbatos, negerkite kavos, stiprios arbatos, alkoholio.
* Reiktų susilaikyti ir nuo cukraus, kuris aktyvina nervų sistemą.
* Karšta vonia suaktyvina nervų sistema, todėl prieš miegą geriau pasirinkite dušą.
* Kambarį prieš miegą išvėdinkite.
* Miegamojo langus turėtų dengti nuo šviesos apsaugančios užuolaidos.
* Rytiečiai pataria, kad miegant galva būtų į šiaurę ar į rytus. Nors moksliškai neįrodyta, kodėl gi nepabandžius?
* Naktinius rūbus rinkitės iš natūralaus pluoštos – medvilnės ar šilko, jie puikiai sugeria prakaitą.
* Amerikiečių mokslininkai sako, kad skaičiuoti ką nors prieš miegą neverta. Skaičiuojant žmogus negali atsipalaiduoti. Geriau prisiminkite ką nors malonaus.
* Galima pasiklausyti jūros garsų ar melodingų melodijų.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę