MIEGO SUTRIKIMAI
NARKOLEPSIJA
Narkolepsija yra neaiškios kilmės liga. Ligonį apima neįveikiamas noras miegoti, jo raumenys suglemba, atsiranda kiti paradoksinio miego simptomai, pvz., hipnogogininės haliucinacijos ir miego paralyžius. Šia liga serga 0,02 - 0,06% žmonių, daugiausia serga paaugliai (10-15 m.) arba jauni žmonės, beveik dvigubai daugiau vyrai nei moterys. Liga daro aiškią socialinę-ekonominę žalą, nes žmogus sunkiau dirba, vairuoja, mokosi, atsiranda šeiminiai ir asmenybės rūpesčiai. Dėl šių priežasčių liga gali būti lyginama su išsėtine skleroze.
Ligos priežastys
Ligos eiga
Žmogus jaučiasi mieguistas kasdien, bet ne nuolatos, o tik tam tikromis valandėlėmis. Dažniausiai taip būna rytinėmis valandomis, popiečio pradžioj ir vakarop apie 18 vai. Nugalėti mieguistumą arba vienodai trunkančius miego priepuolius yra sunku, tai priklauso kokioje aplinkoje yra asmuo. Gana svarbus požymis - po tokio priepuolio kelias valandas žmogus būna budrus. Mieguistumo priepuolio metu dažnai būna automatizmas: ligonis taria nerišlius žodžius ar sakinius, keistai tvarko daiktus, vairuoja automobilį į nenumatytą vietą. Šie automatizmo požymiai yra dažni esant sunkiai ligos formai.
Katapleksija pasireiškia atskirai nuo mieguistumo priepuolių. Susinervinus suglemba raumenys: pykčio banga, juokas, meškeriotojui pamačius užkibusią žuvį, medžiotojui - paukštį, žaidžiant tenisą. Labai dažnai būna tik vienos raumenų grupės katapleksija: sprando raumenų - griūna galva j priekį, kramtymo raumenų - sutrinka artikuliacija, šlaunų raumenų - "pakerta per kelius". Kartais prasideda kelių raumenų grupių katapleksija, sukelianti progresuojantį griuvimą, bet jos požymiai visada skiriasi nuo epilepsijos -nekrentama staigiai ir išlieka sąmonė. Katapleksija gali trukti nuo sekundžių iki kelių minučių. Visiems ligoniams ji kartojasi skirtingai - kelis kartus per dieną ar per metus. Susirgus katapleksija pagrindžiama narkolepsijos diagnozė. Todėl gydytojas turi atidžiai išklausyti ir nuovokiai išklausinėti ligonį, nes diagnozė dažniausiai nustatoma tik antrinių konsultacijų metu.
Kiti ligos simptomai yra antriniai. Tai haliucinacijos (užmigimo ar prabudimo metu), pasireiškiančios regos bei klausos pakitimais. Jos dažnai yra labai varginančios (vaidenasi ginkluotas asmuo arba vilkinis šuo), todėl pacientai bijo užmigti. Dažnai kartojasi tos pačios haliucinacijos, pavyzdžiui, ant lovos vaikščiojantis katinas prisiartina prie veido ir kutena savo ūsais, jaučiama šalia esančio krokodilo oda.
Miego paralyžius pasireiškia negalėjimu judinti galūnių, galvos, mažėja kvėpavimo amplitudė. Jeigu prasidėjus miego paralyžiui atsiranda haliucinacijos, paciento būklė būna sunki, nes gali trukti ir kelias minutes. Dažnai sergantieji narkolepsija sapnuodami nerišliai kalba, bet kartais sąmoningai prašo juos pajudinti ir nutraukti miego paralyžių. Tokie ligoniai jaučiasi mieguisti dieną, dėl to dar sunkiau pakelia prabudimus naktį, jiems gali atsirasti ir paradoksinio miego elgesiniai sutrikimai.
Vadinasi, sergančiųjų narkolepsija sutrinka tiek dienos, tiek nakties normali veikla. Liga plinta labai nevienodai. Mieguistumas dažniausiai būna pirmasis ligos požymis, gali dar neprasidėti katapleksija. Ji nustatoma tik po kelių metų. Priepuolinis miegas ir mieguistumas trunka visą amžių, tačiau mažiau vargina pensinio amžiaus žmones. Katapleksija gali visai išnykti, ypač jei ligoniai išmoksta valdyti savo emocijas. Ligos metu beveik visi simptomai kinta, ryškėja ar silpnėja, ar tampa valdomi.
Gydymas
Ligos eiga
Susirgus mažėja darbingumas, prasideda mieguistumas. Užmiegama vairuojant automobilį, skaitant. Vėliau mieguistumas apima ir darbo metu, sunkėja protinė veikla, gyvenimas šeimoje bei socialinis bendravimas.
Ligos stadijos
Simptomai
Ligos eiga
Gydymas
Simptomai
Ligos eiga
Kliniškai NKS pasireiškia kaip badymų, virpulio, "skruzdžių bėgiojimo" bei tempimo pojūčiai kojose. Ligoniai sunkiai apibūdina savo ligą, bet pasako, kad tie pojūčiai atsiranda tik ramybės metu, ilsintis, ir sukelia nevaldomą norą judinti kojas. Tai trukdo užmigti, nes ypač ryškėja atsigulus. Simptomai jaučiami ir dienos metu, kai tik mėginama ramiai pasėdėti, pavyzdžiui, prieš televizorių ar ten, kur trūksta vietos kojoms: automobilyje, traukinyje, lėktuve, kine. Šie pojūčiai išnyksta asmeniui atsistojus ir einant. Vadinasi, šie sutrikimai trukdo užmigti vakare arba prabudus nakties metu.
Visų pacientų, kurie skundžiasi nemiga, turi būti tiriamas NKS. Kai kurie pacientai prisimena, kad tik užmigus tuoj juos prabudino staigus kojų judesys, kuris sukėlė nerimą, neleidusį jiems užmigti. Įdomu, kad daugelis pacientų, turinčių NKS, geriausiai miega anksti ryte apie 5 vai., o kai kurie išsiugdo įprotį padalinti savo miegą į kelias dalis. Mieguistumas dienos metu gali atsirasti dėl miego sutrikimo, sukelto šio NKS. Yra įprasta, kad pacientai, kurie turi NKS, nesiskundžia nemiga, bet yra mieguisti dieną.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę