Miego sutrikimų klasifikacija

 MIEGO SUTRIKIMAI

  • NARKOLEPSIJA
  • MIEGO APNĖJOS SINDROMAS
  • KNARKIMAS
  • LUNATIZMAS IR SOMNILOKVIJA
  • BRUXISMAS
  • NERAMIŲ KOJŲ SINDROMAS


NARKOLEPSIJA

Narkolepsija yra neaiškios kilmės liga. Ligonį apima neįveikiamas no­ras miegoti, jo raumenys suglemba, atsiranda kiti paradoksinio miego simp­tomai, pvz., hipnogogininės haliucinacijos ir miego paralyžius. Šia liga serga 0,02 - 0,06% žmonių, daugiausia serga paaugliai (10-15 m.) arba jauni žmonės, beveik dvigubai daugiau vyrai nei moterys. Liga daro aiškią socialinę-ekonominę žalą, nes žmogus sunkiau dir­ba, vairuoja, mokosi, atsiranda šeiminiai ir asmenybės rūpesčiai. Dėl šių prie­žasčių liga gali būti lyginama su išsėtine skleroze.

Ligos priežastys


Genetinis polinkis bei dauginiai aplinkos veiksniai yra labai svarbūs ligai prasidėti. Vienas iš jų yra psichologinė įtampa, pakeičianti mie­go-budrumo ritmą, kita - smegenų infekcijos, maistinės intoksikacijos. Šei­mos ligos paveldimumo modelis dar vis lieka neaiškus, jo tyrimai tęsiami.

Simptomai
  • neįveikiamas no­ras miegoti dieną
  • raumenų suglebimas (katapleksija)
  • haliucinacijos (užmigimo ar prabudimo metu)
  • miego paralyžius (negalėji­mas judinti galūnių, galvos)

Ligos eiga

Žmogus jaučiasi mieguistas kasdien, bet ne nuolatos, o tik tam tikromis valandėlėmis. Dažniausiai taip būna rytinėmis valandomis, popiečio pradžioj ir vakarop apie 18 vai. Nugalėti mieguistumą arba vienodai trunkančius mie­go priepuolius yra sunku, tai priklauso kokioje aplinkoje yra asmuo. Gana svarbus požymis - po tokio priepuolio kelias valandas žmogus būna budrus. Mieguistumo priepuolio metu dažnai būna automatizmas: ligonis taria neriš­lius žodžius ar sakinius, keistai tvarko daiktus, vairuoja automobilį į nenuma­tytą vietą. Šie automatizmo požymiai yra dažni esant sunkiai ligos formai.

Katapleksija pasireiškia atskirai nuo mieguistumo priepuolių. Susiner­vinus suglemba raumenys: pykčio banga, juokas, meškeriotojui pamačius už­kibusią žuvį, medžiotojui - paukštį, žaidžiant tenisą. Labai dažnai būna tik vienos raumenų grupės katapleksija: sprando raumenų - griūna galva j prie­kį, kramtymo raumenų - sutrinka artikuliacija, šlaunų raumenų - "pakerta per kelius". Kartais prasideda kelių raumenų grupių katapleksija, sukelianti progresuojantį griuvimą, bet jos požymiai visada skiriasi nuo epilepsijos -nekrentama staigiai ir išlieka sąmonė. Katapleksija gali trukti nuo sekundžių iki kelių minučių. Visiems ligoniams ji kartojasi skirtingai - kelis kartus per dieną ar per metus. Susirgus katapleksija pagrindžiama narkolepsijos diag­nozė. Todėl gydytojas turi atidžiai išklausyti ir nuovokiai išklausinėti ligonį, nes diagnozė dažniausiai nustatoma tik antrinių konsultacijų metu.

Kiti ligos simptomai yra antriniai. Tai haliucinacijos (užmigimo ar prabudimo metu), pasireiškiančios regos bei klausos pakitimais. Jos dažnai yra la­bai varginančios (vaidenasi ginkluotas asmuo arba vilkinis šuo), todėl pa­cientai bijo užmigti. Dažnai kartojasi tos pačios haliucinacijos, pavyzdžiui, ant lovos vaikščiojantis katinas prisiartina prie veido ir kutena savo ūsais, jaučiama šalia esančio krokodilo oda. 

Miego paralyžius pasireiškia negalėji­mu judinti galūnių, galvos, mažėja kvėpavimo amplitudė. Jeigu prasidėjus miego paralyžiui atsiranda haliucinacijos, paciento būklė būna sunki, nes gali trukti ir kelias minutes. Dažnai sergantieji narkolepsija sapnuodami nerišliai kalba, bet kartais sąmoningai prašo juos pajudinti ir nutraukti miego paralyžių. Tokie ligoniai jaučiasi mieguisti dieną, dėl to dar sunkiau pakelia pra­budimus naktį, jiems gali atsirasti ir paradoksinio miego elgesiniai sutriki­mai. 

Vadinasi, sergančiųjų narkolepsija sutrinka tiek die­nos, tiek nakties normali veikla. Liga plinta labai nevienodai. Mieguistumas dažniausiai būna pirmasis ligos požymis, gali dar neprasidėti katapleksija. Ji nustatoma tik po kelių metų. Priepuolinis mie­gas ir mieguistumas trunka visą amžių, tačiau mažiau vargina pensinio am­žiaus žmones. Katapleksija gali visai išnykti, ypač jei ligoniai išmoksta valdyti savo emocijas. Ligos metu beveik visi simptomai kinta, ryškėja ar silpnėja, ar tampa valdomi.

Gydymas

Gydant ligą, reikia stebėti daug jos simptomų - mieguistumo priepuo­lius, katapleksiją, haliucinacijas, miego paralyžių ir blogą nakties miegą. Gydoma vaistų deriniais, būtina gydytojo konsultacija.


MIEGO APNĖJOS SINDROMAS


Miego apnėjos sindromas yra patologinė būsena, pasireiškianti dažnais trumpalaikiais kvėpavimo sustojimais miego metu dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba sutrikus kvėpavimo nervinei kontrolei miego metu. MAS dažniausiai diagnozuojamas apie 50 metų vyrams. Mažiau serga moterys - santykis 1:8. Remiantis apklausos tyrimais, nurodoma, kad MAS nustatoma 10% gyventojų.

Ligos priežastys

Miego apnėja prasideda susiaurėjus viršutiniams kvėpavi­mo takams, dėl to miego metu sutrinka oro cirkuliacija ir plaučių ventiliacija. Pakitimai gali būti įgimti, pavyzdžiui, veido, gerklų, kaklo, arba įgyti - dėl trauminių ar uždegiminių pokyčių ir dėl nutukimo. 

Kvėpavimą sun­kina kvėpavimo takų anatominės anomalijos. Susiaurėjus kvėpavimo takams, žmogus miegodamas knarkia, bet apnėja gali ir neprasidėti. 


Dažniau apnėja sukelia liežuvio pamato hipertrofija bei žandikaulio pakitimai – mikrognatija (per mažas žandikaulis), retrognatija (‘Buldogo’ žandikaulis). 

Pastebėta, kad apnėja gali prasidėti ilgai kartojantis knarkimui, nes jo metu pažeidžiami kvėpavimo takų minkštieji audiniai. 

Centrinės nervų sistemos pažeidimai, ypač smegenų kamieno vidurinės ir apatinės dalies, gali sukelti apnėją.

Nutukimas: kai kūno masės indeksas būna padidėjęs daugiau kaip 30 kg/m2

Simptomai
  • knarkimas
  • su­trikęs kvėpavimas naktį
  • širdies veiklos sutrikimas naktį
  • susilpnėję suvokimas ir atmintis dieną
  • galvos skausmai rytais
  • lytinės veiklos susilpnėjimas
  • garsus knarkimas
  • naktinė poliurija (dažnas kėlimas šlapintis naktį

Ligos eiga

Susirgus mažėja darbingumas, prasideda mieguistumas. Užmiegama vairuojant automobilį, skai­tant. Vėliau mieguistumas apima ir darbo metu, sunkėja protinė veikla, gy­venimas šeimoje bei socialinis bendravimas.

Ligos stadijos

 

Ikiklinikinė stadija: žmogus knarkia viso miego metu, prasideda atsitiktinės apnė­jos, atsiranda plautinės arterijos hipertenzija, naktį dažnai stai­giai kinta širdies ritmo dažnis.

Pradinė MAS forma: snausdamas žmogus knarkia, dieną kankina mieguistumas, naktį blogai miegama, apnėja kartojasi visą naktį, atsikėlęs ryte žmogus blogai jaučiasi, būna pavargęs.

Atviroji ligos forma: apnėja gali atsirasti per visas miego stadijas, po apnėjos garsiai, triukšmingai, su didele jėga įkvepiama, nakties metu sutrinka širdies ritmas.

Sudėtinga forma: per maža palučių ventiliacija miegant ir dienos
metu, atsiranda plautinė širdis, kepenų edema, naktį pasireiškia asistolija.
 
Miego pakitimai
Atsiradus miego apnėjai, sutrinka miego vientisumas, žmogus dažnai prabunda, sutrinka vidinė miego struktūra. Todėl ryte jaučiamas nuovargis.

Nustatyta, kad budrumas ir palučių venti­liacija labai susiję. Jau užmiegant mažėja ventiliacijos amplitudė. Po apnėjos priepuolio pradėjus kvėpuoti visada prabundama, tai matyti iš elektroencefalogramos(EEG). Dažnai toks prabudimas yra labai trumpas ir greitai. Prabudimo dažniausia nesuvokia pats tiriamasis, tik ryte jis skundžiasi prastu miegu. Užmiegant vėl prasideda apnėja, ir taip kartojasi visą naktį. Prabudimai, trunka mažiau kaip l min., vadinami mažaisiais prabudimais. Taigi miegas sutrikęs, o aprašytieji prabudimai būna apie 100 kartų per naktį. Kartais prasideda ir lėtojo miego 3-4 stadija, bet jos trukmė mažėja nakties metu. Įkvėpimo metu žmogus be paliovos knarkia. Knarkiama ir gulint ant šono, t.y. knarkimas nepriklauso nuo kūno padėties.

Komplikacijos

Širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, širdies ir kvėpavimo sistemos dekompensacija, jos sukeltas dusulys.

KNARKIMAS

Knarkimas yra kvėpavimo veiksmas miego metu, sukeliantis kimų, krio­kiantį garsą. Daug žmonių, ypač vyresni kaip 45 m. amžiaus vyrai, miego­dami tyliai ar net retsykiais garsiai knarkia. Paprastasis knarkimas vargina 9-24% vidutinio amžiaus vyrų ir 4-14% vidutinio am­žiaus moterų. Knarkimas atsiranda dėl triukšmingo oro praėjimo pro ryklę, su­keliančio minkštųjų audinių vibraciją.

Ligos priežastys

Antsvoris, alkoholis, vaistų vartojimas, vyresnis amžius turi didelę reikšmę knarkim atsiradimui. Garsus, nuolatinis ir nelygus knarkimas gali būti miego apnėjos sindromo požymis. 

Knarkimas sunkėja miegant aukštielninkam, nes atsipalaidavęs liežuvis dar labiau susiaurina oro prieangių tarpą, nors sunkiai sergantys asmenys knar­kia, nesvarbu, kokia jų gulėjimo padėtis.

Knarkimą taip pat stiprina sloga, rūkymas, alkoholis, CNS slopinamieji preparatai ir miego deprivacija.

Ligos eiga

Žmones knarkimas labai vargina. Knarkaliams ne tik tenka iškęsti kitų pa­juoką, bet ir šeiminius barnius, nes jie vejami iš lovos ar paliekami negalinčio miegoti sutuoktinio. Knarkimas gali trikdyti ne tik kartu gyvenančių, bet ir kai­mynų miegą, kurie skundžiasi nuolatiniu triukšmu naktį. Šie skundai yra vertin­gas knarkimo intensyvumo žymuo, kurio garsumas tam tikrų individų buvo ma­tuotas iki 80 decibelų, - reikšmė, atitinkanti pneumatinio plaktuko garsą.

Dėl nenormalaus knarkimo nuolat virpa burnos minkštieji audiniai. Tai gali sukelti burnos ir ryklės sudirginimą, kuris pasireiškia gerklės skausmais prabudimo metu. Yra pastebėtas ryšys tarp knarkimo ir hipertenzijos. Jei knarkiantis vyras rūko ir nutukęs, hipertenzijos rizika buvo didesnė 4,2 kartų, širdies ligų - 2 kartus. Knarkimas laikomas insulto ir miokardo infarkto nepriklausomu ri­zikos veiksniu, nes padidėjus neigiamam slėgiui įkvėpimo metu gali būti pažeistos kraujagyslės.

Gydymas

Gydant knarkimą pirmiausia reikia pašalinti visus galimus rizikos veiks­nius. Pacientams patariama mažinti svorį, daugiau judėti, nerūkyti, mažiau gerti alkoholio, nevartoti raminamųjų ir migdomųjų vaistų. Jei nu­statytas lėtinis rinitas, vartojami nosies užsikimšimą mažinantys vaistai. Žmo­nėms, kurie knarkia gulėdami ant nugaros, rekomenduojamas knarkimo ka­muolys. Jis susideda iš teniso kamuoliuko, įdėto į kišenę ar maišelį ir pritvirtinto prie pižamos švarko nugaros, taip žmogus pratinamas miegoti ant šono. Asmenims, kuriems nereikalingos konservatyvios rizikos veiksnių šalinimo priemonės, reikia sumažinti antsvorį, nevartoti alkoholio, nerūkyti. Kartais reikalinga apatinio žandikaulio, liežuvio ir poliežuvio rekonstrukcija, minkštojo gomurio audinių, liežuvėlio ir tonzilių audinių plastika. Šių procedūrų tikslas - pagerinti oro praėjimą ties liežuviu ir gerklomis.

LUNATIZMAS (SOMNAMBULIZMAS)

Tai automatiški sudėtingi veiksmai, prasidedantys ir užsitęsiantys lėtojo miego metu (nakvišumas). Somnambulizmu dažniausiai suserga penkiamečiai. Re­čiau liga prasideda dvylikamečiams, dažniausiai išnyksta sulaukus penkio­likos. Literatūroje rašoma, kad 15-30% sveikų vaikų nustatyta keli som­nambulizmo priepuoliai, o apie 3% - dažnai kartojasi. Suaugusiesiems būna apie 1%, daugiausia tarsi kartojasi po buvusiųjų vaikystėje.

Ligos priežastys

Nustatytas ryš­kus genetinis polinkis į šią ligą.

Simptomai

Somnambulizmo priepuoliai yra staigūs: asmuo sėdasi lovoje, bepras­mė veido išraiška, akys pusiau atmerktos, jis tarsi nereaguoja į aplinką. Po to gali atsikelti, pradėti vaikščioti po kambarius ar net išeiti j lauką. Vaikš­čioja tarsi apgraibomis, bet išvengia kliūčių. Tipiški somnambulizmo prie­puoliai trunka keliasdešimt minučių. Vaikščiodamas žmogus gali valgyti, gerti, kalbėti, groti. Be abejo, nakviša gali eiti ledu, lipti per langą ar iškristi iš kelinto namo aukšto. Pavaikščiojęs nakviša vėl grįžta į lovą, ir ryte stebisi kitų pasakojimu apie naktinius jo žygius. Nakvišai būdingas ir prievartinis elgesys, pavyzdžiui, stumia šalia mie­gantįjį iš lovos tarsi norėdamas jį apsaugoti. Kartais pradeda daužyti pa­veikslus ar indus.

Gydymas

Vaikams liga praeina, bet suaugusiuosius reikia gydyti. Gydant vaikus pirmiausia tėvai turėtų stengtis apsaugoti vaiką nuo susižalojimo, užtverti langus, svečiuose nepalikti jų vienų. Jeigu sunkiai sekasi susitvarkyti, gali­ma vartoti migdomuosius vaistus arba antidepresantus, kurie sumažina lėtojo miego kiekį ir kartu miego gilumą.


SOMNILOKVIJA


Daug įvairaus amžiaus žmonių miegodami kalba. Jie taria atskirus žo­džius, tačiau yra nesąmoningi. Kartais jie kartoja tuos pačius žodžius, fra­zes, kalbasi vieni ar su tariamu pašnekovu. Jeigu sutrikimas prasideda lėtojo miego metu, visada kalbama apie naujus įvykius, jei paradoksinio miego metu - tarsi apibendrinami. Tokie "kalbėtojai" tampa įkyruoliais ir šeimai, ir kai­mynams. Liga gali trukti ir mėnesius, bet jos gydyti nereikia.


BRUKSIZMAS


Bruksiz­mas - energingas dantų trynimas, girdimas sausas ir nemalonus garsas, trun­kantis 4-5 sek. ir besikartojantis dešimtis kartų per naktį. Stomatologai labai seniai žino šį sutriki­mą, nes jis sukeldavo dantų pažeidimus. Nustatyta, kad apie 5-20% žmonių gali turėti pavienius bruksizmo simptomus, 5% - nuolatinius.

Ligos priežastys
 
  • netaisyklingi dantys
  • smegenų žievės ar kamieno pažeidimas
  • smegenų žievės ar kamieno pažeidimas
  • netaisyklingas sukandimas
  • bruksizmas gali būti įgimtas
  • stresinės situacijos

Simptomai

 

  • dantų trynimas, griežimas miegant
  • energingi žandikaulių judesiai miegant

Ligos eiga

 

Griežimas - tai tarsi ritmiškas kramtymo judesys, pertraukiamas susi­traukus žandikaulių raumenims. Dantimis dažnai griežia vaikai ir jaunuoliai. Suaugusieji dažniausiai griežia dantimis padidėjus įtampai, su­sinervinus, sergant dantų arba žandikaulių ligomis. Bruksizmo priepuoliai gali kartotis šimtus kartų per naktį. . "Griežėjas" ryte neprisimena, tik jaučia žandikaulių skausmą. Tačiau "klausytojui" - nepa­tinka tokie garsai. Sutrikimas dažniausiai prasideda paauglystėje, trunka il­gai ir mažėja po 40 m.

Komplikacijos
 
  • periodonto pažeidi­mai
  • dantų nudilimas
  • žandikaulio sąnario skausmus

Gydymas

 

Atliekamas tik bendrasis ir simptominis gydymas, t.y. kaučiuko prote­zas virš dantų, kuris saugo dantis ir slopina garsą. Jei sukandimas netaisyk­lingas, galima žandikaulius įtverti ortodontinėmis plokštelėmis ar operuoti. Kartais reikia taikyti psichoterapijos metodus: relaksaciją ir grįžtamojo ry­šio kontrolę.

NERAMIŲ KOJŲ SINDROMAS

Sergantieji neramių kojų sindromu(NKS) jaučia nemalonius kojų pojūčius, atsirandančius ra­mybės metu ir užmingant, priverčiančius judinti ir keisti kojų padėtį. NKS yra žinomas kaip nemigos priežastis. Nustatyta, kad šia liga serga apie 5% žmonių. Nustatyta, kad iki pusės NKS susirgimų yra šeiminiai.

Ligos priežastys
 
  • stuburo juosmeninės srities ligos
  • kojų varikozinės venos
  • šaltos pėdos, susijusios su arteriniu nepakankamumu

Simptomai

 

  • nemiga
  • nemalonūs fiziniai kojų pojūčiai
  • mieguistumas dieną
  • naktiniai judesiai, trukdantys miegoti

Ligos eiga

Kliniškai NKS pasireiškia kaip badymų, virpulio, "skruzdžių bėgioji­mo" bei tempimo pojūčiai kojose. Ligoniai sunkiai apibūdina savo ligą, bet pasako, kad tie pojūčiai atsiranda tik ramybės metu, ilsintis, ir sukelia ne­valdomą norą judinti kojas. Tai trukdo užmigti, nes ypač ryškėja atsigulus. Simptomai jaučiami ir dienos metu, kai tik mėginama ramiai pasėdėti, pa­vyzdžiui, prieš televizorių ar ten, kur trūksta vietos kojoms: automobilyje, traukinyje, lėktuve, kine. Šie pojūčiai išnyksta asmeniui atsistojus ir einant. Vadinasi, šie sutrikimai trukdo užmigti vakare arba prabudus nakties metu.

Visų pacientų, kurie skundžiasi nemiga, turi būti tiriamas NKS. Kai kurie pacientai prisimena, kad tik užmigus tuoj juos prabudino staigus kojų judesys, kuris sukėlė nerimą, neleidusį jiems užmigti. Įdomu, kad daugelis pacientų, turinčių NKS, geriausiai miega anksti ryte apie 5 vai., o kai kurie išsiugdo įprotį padalinti savo miegą į kelias dalis. Mieguistumas dienos me­tu gali atsirasti dėl miego sutrikimo, sukelto šio NKS. Yra įprasta, kad pa­cientai, kurie turi NKS, nesiskundžia nemiga, bet yra mieguisti dieną.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai