Ar esate girdėję apie miego paralyžių?
Apie nemigą, lunatizmą, griežimą dantimis, kalbėjimą per miegus žinoma nemažai. Tačiau miego paralyžius vis dar kelia daugybę klausimų – kas apskritai tai yra, kodėl jis atsiranda ir pan. Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė.
Kas yra miego paralyžius?
Visiškas kūno raumenų atsipalaidavimas (atonija arba fiziologinis paralyžius) miego metu yra natūrali kiekvieno organizmo būsena, ištinkanti paradoksinio miego (angl. REM) miego fazėje. Jos tikslas – neleisti kūnui judėti sapnuojant. Paradoksinio miego fazėje sapnuojant siunčiami nerviniai impulsai į raumenis ir, kad kūnas nejudėtų, jie yra blokuojami. Jeigu taip nenutiktų (kas ir būna tam tikrų miego sutrikimų metu), žmogus aktyviai dalyvautų savo sapnuose ir galėtų susižaloti pats ar savo lovos partnerį.
Miego paralyžius – tai negalėjimas pajudėti, kalbėti užmigimo (hipnogoginis miego paralyžius) arba prabudimo (hipnopompinis miego paralyžius) metu. Dažniau pasitaiko hipnopompinis miego paralyžius – kai prabusdamas jau esi sąmoningas, tačiau vis dar negali pajudėti.
Miego paralyžius yra priskiriamas paradoksinio miego parasomnijoms (parasomnijos – nenormalūs epizodiniai įvykiai miego metu). Dažniausiai nepavyksta pajudinti viso kūno raumenų, tačiau paralyžius kartais gali būti tik dalinis – sugebama pajudinti tik kojų ir liemens raumenis arba tik galvos ir veido. Miego paralyžiaus metu gali atrodyti, kad nebedirba net ir kvėpavimo raumenys, nors jie paprastai nepaliečiami.
Paprastai miego paralyžių lydi baimė, panika ar jos priepuoliai, prakaitavimas, virpulio jausmas, mirksėjimas, patankėjęs širdies plakimas, oro trūkumas ar kiti vegetaciniai požymiai. Dalis pojūčių (pvz., galūnių tirpimas ar virpėjimas) gali išlikti ir keletą minučių po įvykio. Kai kuriems kaip gąsdinančio miego paralyžiaus poveikio pasekmės išsivysto nemiga, nerimas ar depresija.
Miego paralyžiaus metu žmogus jau nebemiega, suvokia aplinką, yra sąmoningas ir visi6kai pabudęs, tačiau vis dar negali pajudėti. Paprastai miego paralyžius trunka mažiau nei 10 min., nors užfiksuota atvejų, kurių trukmė iki 30 minučių. Priešinimasis miego paralyžiui gali prailginti jo trukmę, o kito asmens prisilietimas gali jį staigiai užbaigti.
Labai dažnai miego paralyžių lydi haliucinacijos. Naujausi sisteminiai tyrimai atskleidė tris pagrindines haliucinacinių potyrių formas, dažniausiai lydinčias miego paralyžių: pirmoji susijusi su kažkieno buvimo šalia jutimu, antroji – su krūtinės užgulimu, oro trūkumu ir dusuliu, o trečioji – plūduriavimo/skraidymo pojūčiu (angl. out-of-body patyrimas).
Haliucinacijos kartais pasireiškia vaizdais, garsais, jausmais, jos yra labai tikroviškos ir gali įbauginti.
Kodėl atsiranda miego paralyžius?
Visų pirma, nustačius, kad žmogui iš tiesų buvo miego paralyžius, ištiriama, ar pacientas neserga narkolepsija. Tai – specifinė neurologinė liga, pasireiškianti mieguistumo priepuoliais dieną, katapleksija, haliucinacijomis prabundant ar užmiegant ir miego paralyžiumi. Sergant narkolepsija, yra iki 70 procentų tikimybė, kad bus ir miego paralyžius. Tačiau miego paralyžius gali pasitaikyti ir visiškai sveikiems žmonėms arba būti susijęs su tam tikrais kitais miego ar psichikos sutrikimais. Miego paralyžius gali pasireikšti sergantiesiems depresija, vartojantiems anksiolitikų (nerimą mažinančių vaistų), dažniau pasitaiko paaugliams, kadangi jų nervų sistema dar nebūna iki galo susiformavusi.
Sveikam žmogui sukelti miego paralyžių gali miego deprivacija (miego trūkumas). Provokuojantys ir dažnumą skatinantys veiksniai yra persimiegojimas ar neišsimiegojimas, nereguliarus miego budrumo režimas, nepatogi miegojimo padėtis (pusiau sėdomis, atsilošus ar pan.).
Atlikus epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad maždaug 3–6 procentai žmonių gali pasireikšti miego paralyžius.
Sunkiausia atskirti tikrąjį miego paralyžių nuo pseudoparalyžiaus, kai jis susijęs su isterine būsena ar depresija. Kai hipnogoginės/hipnopompinės haliucinacijos ir miego paralyžius susiję su nerimu ir/ar depresijos bei psichozės simptomais, raumenų paralyžius dažniau būna tik dalinis, pacientai gali pajudinti pirštą ar apsiversti.
Kaip elgtis pajutus miego paralyžių ir kaip jo išvengti
Jei prabudus jaučiamas miego paralyžius, pirmiausia reikėtų palaukti, atsipalaiduoti ir jam nesipriešinti, kadangi tai tik pailgintų jo trukmę ir sukeltų baimę. Rekomenduojama giliai kvėpuoti, nepulti į paniką, po truputį pradėti bandyti judinti galūnes. Jeigu tai kartojasi dažnai ir jei šalia jūsų miega kažkas kitas, reikėtų paprašyti to žmogaus, kad šis, pastebėjęs ką neįprasta, jus paliestų ar pajudintų – paralyžius gali staiga baigtis.
Po pirmo miego paralyžiaus pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą arba miego specialistą ir išsitirti, ar tikrai būtent jis buvo, išsiaiškinti, ar nėra kitų požymių. Tai įvertinęs specialistas patars, kaip elgtis toliau. Kaip minėta, tai galėtų būti tik vienas iš narkolepsijos, depresijos ar kitokių sveikatos sutrikimų simptomų.
Miego higienos taisyklių turėtų laikytis ir tie, kuriems nėra miego sutrikimų, kad būtų laiku užkirstas kelias jų išsivystymui.
Kiekvieną vakarą derėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, miegoti ne mažiau nei 7–8 valandas. Vengti alkoholio, kofeino, nikotino bent jau 3 val. iki miego. Reguliariai mankštintis bent 3 kartus per savaitę po 45 min. Ir tai neturėtų būti vėliau nei trys valandos iki miego. Nevalgyti sunkaus maisto vėlyvą vakarą, bet ir neiti miegoti peralkus. Pasirūpinti aplinka, kurioje miegama: joje neturėtų būti televizoriaus, kompiuterio, net telefono; ji turėtų būti kiek galima patogesnė – vengti ekstremalių temperatūrų, triukšmo, šviesos. Taip pat reikėtų įvertinti pogulių naudą – jie gali būti normali dienotvarkės dalis, tačiau kai kuriems kaip tik sutrikdyti normalų miegą, kadangi vakarais tuomet mažiau norisi miego ir pasidaro sunkiau užmigti.
Jei pasireiškia miego paralyžius, itin svarbu kiekvieną dieną miegoti eiti reguliariai. 5 valandos miego darbo dienomis ir po 12 valandų savaitgaliais sutrikdo miego budrumą ir gali paskatinti miego paralyžių. Taip pat ir bemiegės naktys bei nerimas gali būti miego paralyžiaus paūmėjimo veiksnys. Derėtų peržiūrėti ir savo darbo pobūdį – pavyzdžiui, vieniems tinka naktinis darbas arba darbas pamainomis, o kitiems prie tokio darbo gali būti bene neįmanoma prisitaikyti. Jei vargina šis sutrikimas, derėtų stengtis kiek įmanoma palaikyti tinkamą miego ir budrumo režimą, vengti stresinių situacijų ir per didelio fizinio krūvio.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Vėliau šitas paralyžius per pastaruosius metus yra pasikartojęs gal kokius 8 kartus, net nebeskaičiuoju.
Įdomu tai, jog jis pasireiškia tik tada, jei einu miegoti dienos metu, naktį niekada nėra buvęs.
Galvojau eiti pas gydytoją, bet nieko blogo jis man nedaro, haliucinacijų nematau, tiesiog pajutęs paralyžių atsipalaiduoju ir jis labai greitai, per 10-15 sekundžių atsileidžia. Patarimas kam dar taip nėra buvę, jei atsitiks - nepanikuokit. Aišku neatsiminsit šito komentaro tuo metu, bet tai svarbiausia priemonė, kuri palengvins paralyžių ar net padarys jį malonia būsena