Noriu truputį ištiesinti dantukus. Tik įdomu, kiek maždaug laiko juos reikia nešioti. O gal apskritai juos nešioja tik paaugliai, tad aš labai keistai atrodysiu? Tokie klausimai gali kilti daugeliui susiruošusiųjų išsitiesinti dantukus. Kiti bijo, kad skaudės, dar kiti nėra tikri dėl jų veiksmingumo. Todėl šį kartą pasistengsime atsakyti į dažniausiai rūpimus klausimus apie breketus, o tai padės padaryti Kauno kolegijos Burnos ir dantų priežiūros katedros gyd. ortodontė Aušra Kepenė.
Taigi pirmiausia – kas yra tie breketai ir kokia jų paskirtis? Į ką atkreipiamas dėmesys juos pritaikant?
Breketai – tai nenuimami ortodontiniai aparatai, skirti dantims tiesinti, sąkandžio anomalijoms (atviram, giliam, kryžminiam ir kt. sąkandžiui) gydyti.
Gydymo būdas parenkamas pagal specifinę dantų, sąkandžio, žandikaulių būklę, taip pat paciento individualias savybes ir pageidavimus.
O kiek laiko juos reikia nešioti? Kaip dažnai paveržti ar dar dėl kokių priežasčių lankytis pas ortodontą?
Gydymas breketais vidutiniškai trunka iki dvejų metų. Tai priklauso nuo pradinės būklės sudėtingumo, nešiojimo ir lankymosi pas ortodontą (pailginti gali paskiriamo režimo nesilaikymas ar praleisti vizitai).
Suklijavus breketus, vizitai skiriami kas 4–8 savaites. Jų metu atliekama breketų korekcija ir aktyvacija.
Ar neskauda, jei žandikaulis nešiojant breketus keičiasi?
Suklijavus breketus, po kelių valandų dantys tampa jautrūs kandant, kramtant, atsiranda tempimo, spaudimo jausmas. Dantų jautrumas trunka nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių. Tuo metu skausmui malšinti rekomenduojama pavartoti nesteroidinių preparatų nuo uždegimo, pvz., paracetamolio, ibuprofeno ir kt.
Prašyčiau plačiau papasakoti apie breketų rūšis ir kuo jie tarp savęs skiriasi, gal yra kurie geriausi?
Vis dar populiariausi ir dažniausiai naudojami yra metaliniai breketai. Tačiau per ilgą laiką jie gerokai patobulėjo. Jie yra patvarūs ir nelūžta. Metaliniai breketai – tai aukštos kokybės nerūdijančio plieno su titano priemaišomis lydiniai, tvirtinami prie dantų paviršiaus. Tarp jų įveriama metalinė vielutė.
Beligatūriniai metaliniai breketai – tai tie patys metaliniai breketai, tik jie turi specialią spynelę, kurios dėka prilaikoma vielutė (nereikia elastinių ar metalinių ligatūrų).
Jei yra alergija nikeliui, kuris įeina į metalinių breketų sudėtį, parenkami dabar jau gaminami titaniniai ar net auksiniai breketai.
Daugelis nenori nešioti breketų, kad „negadintų vaizdo“ šypsantis. Ką būtų galima jiems patarti?
Vis daugiau pacientų pageidauja estetinių breketų. Dabar jau yra keraminių, safyrinių, net liežuvinių breketų. Šie breketai mažiau pastebimi, todėl itin populiarūs.
Keraminiai breketai – tai iš keramikos pagaminti breketai, atliekantys tas pačias funkcijas, bet turintys geresnį estetinį vaizdą.
Safyriniai breketai pagaminti iš monokristalinio dirbtinio safyro. Jie skaidrūs, itin užapvalintais kampais. Tiek keraminiai, tiek safyriniai breketai nėra itin patvarūs.
Liežuviniai breketai apskritai klijuojami iš vidinės dantų pusės.
Na, liežuviniai turbūt mažiausiai pastebimi. Ar jie turi kokių nors trūkumų, palyginti, pavyzdžiui, su įprastais metaliniais?
Liežuviniai breketai klijuojami iš vidinės dantų pusės ir kalbant arba šypsantis jų nesimato. Tačiau jie turi savų trūkumų:
šie breketai dirgina liežuvio gleivinę, kuri jautresnė nei skruostų ar lūpų (juos įprastai dirgina išoriniai breketai);
tinka ne visiems klinikiniams atvejams;
sudėtingiau kokybiškai išvalyti dantis;
brangesni už metalinius, keraminius ir safyrinius.
Kokios apskritai komplikacijos gali įvykti nešiojant breketus?
Pirmiausia tai dantų apnašų kaupimasis ant dantų ir breketų tinkamai jų neprižiūrint. Dėl to vystosi dantų ėduonies ir periodonto pažeidimai. Dažnai girdime, kad breketai gadina dantis. Tačiau dažnai ir gerai valant ir prižiūrint dantis bei breketus, taip neatsitinka.
Yra žmonių, kuriems gali kilti alergija nikeliui (esančiam metaliniuose breketuose) ir lateksui (esančiam elastinės gumose, grandelėse ir pan.). Tiesiog reikėtų perspėti ortodontą, kad jis galėtų parinkti breketus be nikelio ir priemones, į kurias lateksas neįeina.
Dar viena galima komplikacija – dėl breketų nešiojimo burnoje gali atsirasti žaizdelių. Reikėtų naudoti skalavimo skysčius, dantų vašką, dantų silikoną ir patepti jas gijimą skatinančiais tepalais.
Kita komplikacija – dantų šaknų tirpimas. Nešiojant breketus, vyksta didesnio ar mažesnio laipsnio šaknų tirpimas. Be to, dantims judant, tarp breketų esančios vielos galas gali pradėti durti į skruostą. Tokiu atveju reikėtų užsidėti dantų vaško ir kuo greičiau kreiptis į ortodontą.
Nešiojant breketus negalima valgyti kietų produktų: kepintos duonos, karamelinių saldainių, irisinių saldainių, riešutų, kramtomosios gumos. Negalima kąsti obuolio, morkos (juos galima valgyti tik susipjausčius). Nulūžus breketui, kuo skubiau reikia kreiptis į ortodontą.
Turbūt nešiojant breketus dantų priežiūra ypač svarbi. Kuo ji ypatinga?
Nešiojant breketus, burnos ertmės higiena vaidina didžiulį vaidmenį. Patartina valyti ryte ir vakare su įprastais ar ortodotiniais šepetėliais ir pastomis. Šepetėlis turi būti minkštas, užapvalintais šereliais. Dantis šepetėliu reikia valytis 2–3 minutes. Pirmiausia horizontaliais judesiais išvalomos sritys aplink breketus, tuomet valomi dantų skruostiniai kramtomieji ir vidiniai paviršiai. Prieanginiai paviršiai gali būti valomi šluojamaisiais, sukamaisiais judesiais. Kramtomieji paviršiai – horizontaliais ir sukamaisiais, gomuriniai ir liežuviniai – šluojamaisiais judesiais. Labai svarbu nuvalyti apnašas, susikaupusias netoli dantenų krašto. Jei nėra sąlygų išsivalyti dantų, reikėtų po valgio burną skalauti vandeniu.
Vien dantų šepetėliu gerai nuvalyti apnašų nepavyksta, dėl to reikėtų įsigyti tarpdančių šepetėlius, dantų siūlą. Jais valome sritis tarp breketo ir danties paviršiaus bei tarpdančius. Galima naudoti ir specialius dantų irigatorius. Po kiekvieno valgio patariame išsiskalauti dantų skalavimo skysčiais.
Esant reikalui, patartina kas 6 mėnesius atlikti profesionaliąją burnos ertmės higieną.
Kurie breketai vis dėlto reikalauja mažiausiai priežiūros, kurie – daugiausiai?
Daugiausiai priežiūros reikalauja liežuviniai breketai, nes jie turi didelį padą, kuris tvirtinasi prie vidinės danties pusės ir užima beveik visą danties plotį (išorinių breketų jis labai mažas). Prie pado lengviau tvirtinasi dantų apnašos, jos sunkiai pasišalina net ir valant.
Dažnai žmonės mano, kad susigrūdę ar išsiklaipę dantys – tik estetinė problema. Ar taip yra, jei ne, kas dar atsitinka?
Dažniausiai tai nėra tik estetinė, bet ir funkcinė problema. Sukandama tik tam tikromis dantų grupėmis, netinkamai atkandamas ar sukramtomas maistas, vystosi dantų ėduonis, periodonto pažeidimas, dantys nusidėvi.
Tačiau nemažai manančiųjų, kad breketais galima dantis tiesinti tik paaugliams. Ar yra amžiaus riba?
Ne, breketais gydomi nuo 8 iki 80 metų pacientai. Taigi pagerinti dantų būklę niekada nėra vėlu.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę