Besibaigiantys 2013-ieji metai – paskelbti sveikatingumo metais – ragina mus vis susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Tačiau savo sveikata reikia nepamiršti rūpintis kiekvieną dieną. Sveikatos formulė paprasta – ar būsime sveiki priklauso nuo mūsų gyvensenos įpročių ir aplinkos, kurioje gyvename. Net trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Nėra abejonių, jog nuo miego kokybės priklauso mūsų sveikata, savijauta, santykiai su artimaisiais ir net nuotaika.
Pati svarbiausia poilsio zona namuose – miegamasis. Čia mes norime jaustis saugūs. Turbūt faktas, kad miegame ne vieni, nebūtų toks baisus, jei ne bauginanti statistika – 10–15 proc. žmonių alergiški dulkių erkutėms. Ši alergija ne tik trikdo miegą, bet ir yra pastovaus nuovargio priežastis, kadangi tęsiasi ištisus metus.
Ar tu esi vienas iš daugelio, kenčiančių nuo alergijos dulkių erkutėms?
Alergija namų dulkių erkutėms sudaro 75 % visų alergijos rūšių. Šiandiena ji vadinama civilizacijos liga, kuri didėja proporcingai augant urbanizacijai, aplinkos užterštumui, daug laiko praleidžiant mažai vėdinamose patalpose.
Nuo 1964 metų, kai Olandijos ir Japonijos mokslininkai nustatė, kad Dermatophagoides pteronyssinus erkės yra namų dulkių sukeliamų ligų – alerginės astmos ir rinito – priežastis, tyrimai šioje srityje vykdomi visame pasaulyje. Kai kurios erkių rūšys, paplitusios namų dulkėse, yra kosmopolitai. Būdamos namų dulkių alergeno šaltiniu, jautriems žmonėms sukelia alergines reakcijas, kurių pasekmė – rinitai, dermatitai, egzemos ar bronchų astma. Pastaroji diagnozuojama 1-3 proc. Lietuvos vaikų ir 4proc. suaugusiųjų. Dulkių erkutėms ypač jautrūs bronchine astma sergantys žmonės, o astma suserga daugiau nei pusė dulkių erkutėms alergiškų vaikų.
Vykdant tarptautinę vaikų alergijos profilaktikos programą (SPACE – Study on Prevention of Allergy in Children in Europe), buvo ištirta, kiek paplitusios alerginės ligos ir jų simptomai tarp Vokietijos, Anglijos, Graikijos ir Lietuvos vaikų ir jų šeimos narių. Apklausoje dalyvavo 4871 šeima, auginanti 20-48 mėnesių amžiaus vaikus.
Tyrimo išvados verčia sunerimti:
• Vidutiniškai 42 proc. 20-48 mėnesių amžiaus vaikų įvairiuose Europos regionuose auga šeimose, kuriose bent vienas tėvas yra alergiškas.
• Lietuvos vaikų tėvai dažniausiai nurodo atopinio dermatito (egzemos) simptomus, o tarp Vakarų Europos tėvų dažnesni astmos ir alerginio rinito požymiai.
• Lietuvoje tarp mažų vaikų labiausiai paplitę astmos simptomai. Tokie pat duomenys gauti Vokietijoje bei Graikijoje. Tarp Anglijos vaikų dominuoja atopinio dermatito simptomai.
• Vidutiniškai 14 proc. mažų vaikų, dalyvavusių SPACE programoje, jau alergiški namų dulkių erkučių alergenams.
Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius?
Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad alergija tampa vis didesne problema milijonams žmonių visame pasaulyje. Tai, žinoma, įtakoja nuolat didėjantis aplinkos užterštumas, tam tikri gyvensenos įpročiai.
Panevėžio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė A. Kuzmienė pastebi, kad „daugelis žmonių net nenutuokia, jog yra alergiški būtent dulkių erkutėms. Sveikam miegui neužtenka kambario tik išvėdinti bei palaikyti švarą jame. Žinoma, tai yra svarbu, tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į čiužinį, ant kurio miegate bei kokias pagalves ir anklodes naudojate. Viskas turi savo „galiojimo laiką“, tad čiužiniai, naudojami dešimtmečiais gali tapti jūsų priešu“. Nors daugeliui pasirodys, jog misija neįmanoma, visgi galima išvengti ar bent sumažinti alergenų patekimą į mus supančią aplinką. „Sveiko miego praktika – keisti įpročius, atsinaujinti, kruopščiai rūpintis aplinka, kurioje praleidžiame daugiausiai laiko“ – pataria specialistė.
Technologijos nestovi vietoje, vis judama į priekį. Kaip neapsigauti, įsigyjant naują čiužinį, konsultuoja „Interjerų vizija“ direktorė Aušra Vaitiekaitė: „Čiužinių gamintojai rado sprendimą, kaip galima apsisaugoti nuo bakterijų ir dulkių, supančių mus miegamajame. Žmonėms, kurie yra alergiški, rekomenduojami čiužiniai pagaminti iš atvirų porų putų poliuretano HR: tai Sinuflex, Softy hr, Fyzio plius. Šie čiužiniai tinka alergiškiems žmonėms, nes yra ekologiški, puikiai praleidžia orą, todėl drėgmė greitai išgaruoja. Jautresniems žmonėms, ypač vaikams, svarbiausia parinkti čiužinį, kuriame yra sukurta nepalanki terpė kauptis bakterijoms ir dulkių erkutėms.“ Anot A. Vaitiekaitės, kalbant apie čiužinius alergiškiems žmonėms, reikia paneigti mitą, kad kas natūralu – tas sveika. „Venkite čiužinių su natūraliomis medžiagomis, nes būtent natūralioje terpėje labiausiai mėgsta veistis mikroorganizmai“ – pataria A. Vaitiekaitė.
Pasirūpinkite savo ir savo artimųjų sveikata jau dabar !
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę