Dažniausiai užduodami klausimai apie vitaminą D

 

Nuo seno žinoma, kad vaikai, kuriems stinga vitamino D, serga rachitu. Šią ligą dar 1645 metais aprašė Whistleris, 19 a. ji susieta su saulės stoka ir sėkmingai gydyta miesto vaikus apgyvendinus kaime. 20 a. pradžioje rachitas pradėtas gydyti žuvies taukais, juose radus medžiagą, pavadintą vitaminu D. Už vitamino D struktūros ir jo gamybos odoje, veikiant saulės spinduliams, atradimą buvo paskirta Nobelio premija. Tačiau didysis vitamino D įtakos suvokimo perversmas įvyko tada, kai buvo išsiaiškintas jo veikimo būdas organizme.

 

Kodėl pastaruoju metu tiek daug kalbama apie vitaminą D ir jo stoką?
Kad vitaminas D veiktų organizme, jis turi būti suaktyvintas, t. y. hidroksilinamas kepenyse ir inkstuose, prisijungiamas prie beveik visų ląstelių branduoliuose esančių specifinių vitamino D receptorių, kurie veikia kaip ląstelės branduolio transkripcijos faktorius, sąlygojantis ląstelės dauginimąsi ir brendimą. Taigi tapo aišku, kad vitaminas D organizme veikia kitaip nei dauguma vitaminų, kurie dalyvauja reguliuojant vieną ar kitą procesą kofermento sudėtyje. Vitamino D poveikis daug reikšmingesnis – jis reguliuoja pačius svarbiausius ląstelės gyvavimo procesus: dauginimąsi ir diferenciaciją [1]. Suvokus, kaip veikia vitaminas D, atsivėrė kelias tyrinėti labai platų vitamino D poveikį – ne tik įtaką kalcio apykaitai. Beveik neliko patologinės būklės ar ligos, kad klinikiniuose tyrimuose nebūtų aiškinamasi vitamino D įtaka jų atsiradimui, eigai ar gijimui. Kai stinga vitamino D, dažni kaulų osteoporoziniai lūžiai, dažniau sergama vėžiu, ypač storosios žarnos, krūties, dažnesnės širdies ir kraujagyslių, nervų ir psichikos ligos, sunkesnė daugelio autoimuninių bei infekcinių ligų eiga. Teigiama, kad vitaminas D nedalyvauja šių procesų patogenezėje, bet be jo liga ir jos eiga daug sunkesnės [2]. Taigi, didžiulį susidomėjimą vitaminu D lėmė pastaraisiais metais atskleista jo įtaka įvairioms organizmo funkcijoms, ne tik kaulų sistemos.

 

Kokie yra vitamino D šaltiniai?
„. Maistas. 2007 metų Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo duomenimis, valgant maistą, specialiai nepapildytą vitaminu D, jo gaunama apie 4,9 μg per dieną (moterys – 3,9 μg/d., vyrai – 6,3 μg/d.) [3]. Pasaulinėse gairėse rekomenduojama suvartoti 20 μg per dieną (1 μg = 40 TV vitamino D).
„. Saulė – svarbiausias šaltinis. Pakanka vienos eriteminės dozės (MED ), kad vitamino D pasigamintų pakankamai – 20 000 TV. 1 MED – tai efektyvi ultravioletinių spindulių dozė, sukeliant minimalų pastebimą visiškai baltos odos paraudimą. Senyvų žmonių organizmas, veikiamas saulės, tegeba pagaminti 25–30 proc. vitamino D, palyginti su jaunais.
„. Vitamino D papildai.

 

Kaip nustatoma vitamino D stoka?
Vitamino D stoka nustatoma tiriant vieną kartą organizme aktyvintą vadinamąją sandėlinę, t. y. nuolat organizme cirkuliuojančią, vitamino D formą 25 (OH) D kalcidiolį. Ši aktyvi forma rodo vitamino D kiekį, gautą su maistu, papildais ir veikiant saulės spinduliams. Esant poreikiui, ji inkstuose aktyvinama iki 1,25 (OH) 2D. Vieną kartą aktyvinto vitamino D koncentracijos tyrimas kraujo serume yra pagrindas nustatant jo stoką, stokos sunkumo laipsnį, pagal kurį gydymui ar profilaktikai skiriamos rekomenduojamos vitamino D dozės, trukmė ir režimas.
Rekomendacijose yra pateikiamos siektinos vitamino D koncentracijos normos. Pastebima, kad įvairiose laboratorijose tiriamo vitamino D koncentracija gali svyruoti. Oficialiai leidžiamas iki 10 proc. svyravimas. Svarstoma, ar tikrai optimalia laikytina koncentracija nuo 70 nmol/l, – galbūt pakaktų 50 nmol/l [5]. Esant vitamino D stokai, gydytojas turėtų pacientui skirti vartoti dideles dozes vitamino D ir toliau stebėti jo būklę: tirti vitamino D koncentraciją kraujyje ir, jam tapus optimaliam, toliau skirti palaikomąsias dozes. Esant vitamino D nepakankamumui, reikia didinti rekomenduojamą paros dozę iki maksimalios ar gydyti protarpinėmis didelėmis dozėmis. Optimali vitamino D koncentracija kraujyje turi būti palaikoma rekomenduojama paros doze, o kai ji viršija 125 nmol/l, skiriama minimali paros dozė. Jauniems asmenims vasarą rekomenduojama vitamino D visai neskirti. Intoksikacija vitaminu D pasireiškia būdingais hiperkalcemijos simptomais: inkstų pažeidimu, vidurių užkietėjimu, mieguistumu, bradikardija.

 

Kam rekomenduojama tirti vitamino D koncentraciją kraujyje?
Visuotinis tyrimas nerekomenduojamas. Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis, vitamino D stoka yra gana dažna. Mažesnę už optimalią vitamino D koncentraciją kraujyje turi maždaug 1 milijardas pasaulio gyventojų. Jo stokoja nuo 30 iki 100 proc. tiriamųjų – priklauso nuo tiriamųjų amžiaus, gyvenamosios vietos, ligotumo, etninių mitybos įpročių. Vitamino D koncentraciją rekomenduojama tirti rizikos grupei priskiriamiems asmenims. Klinikiniai vitamino D stokos rizikos veiksniai:
„. nepakankamas suvartojimas – mažai vitamino D gaunama su maistu, saulės spindulių stoka;
„. virškinimo sutrikimai – bet kurios kilmės malabsorbcija;
„. kepenų ligos ir vartojami vaistai (antiepilepsiniai, gliukokortikoidai);
„. inkstų ligos;
„. neaiškios kilmės raumenų silpnumas, kaulų skausmai;
„. laboratoriniai ir radiologinis tyrimų rezultatai, leidžiantys įtarti vitamino D stoką [4].

 

Kokias vitamino D dozes skirti?
Prieš nusprendžiant, kokį vaistą ar maisto papildą skirti, pirmiausia reikia žinoti skyrimo tikslą. Jo nežinojimas sukelia didžiausią maišatį renkantis vitamino D dozes ir preparatus. Pirmumas neteikiamas nei aliejiniam, nei vandeniniam vitamino D tirpalui. Dažniausiai vitamino D skiriama vartoti profilaktiškai. Vitamino D stokos šalinimo ir gydymo rekomendacijos Centrinei Europai [4]:
„. Kūdikiams ir vaikams iki metų – 400–600 TV per dieną atsižvelgiant į mitybą.
„. Vaikams ir paaugliams iki 18 metų – 600– 1000 TV per dieną atsižvelgiant į kūno svorį; nuo spalio iki balandžio mėn. tiems, kurie būna saulėje, ir visus metus tiems, kurie per mažai būna saulėje.
„. Suaugusiesiems ir senyviems asmenims – 800–2000 TV per dieną atsižvelgiant į kūno svorį ir buvimą saulėje; vasaros mėnesiais neskiriama saulėje būnantiems asmenims iki 65 metų, vyresniems skiriama vartoti nuolat visus metus.
„. Nėščiosioms ir žindyvėms.
„. Pakankamai suvartoti vitamino D ir papildyti iki nėštumo.
„. 1500–2000 TV antrą nėštumo trimestrą, palaikant 75 nmol/l vitamino D koncentraciją. Rekomendacijos vitamino D nepakankamumo rizikos grupės asmenims:
„. Neišnešiotiems naujagimiams – nuo pirmos gimimo dienos 400–800 TV per dieną.
„. Nutukusiems vaikams ir paaugliams – 1200–2000 TV per dieną spalio–balandžio mėn. atsižvelgiant į nutukimo laipsnį.
„. Nutukusiems (KMI >30) suaugusiesiems, ir vyresniems, ir jaunesniems nei 65 metų, – 1600–2000 TV.
Atsargumo priemonių turi būti imtasi vitamino D skiriant asmenims, sergantiems granuliomatoze, genetiniais sutrikimais, sukeliančiais hiperkalcemiją. Visose skelbiamose vitamino D vartojimo ir gydymo gairėse rekomenduojamų dozių ir gydymo trukmės skirtumai yra nedideli.

 

Kaip gydoma vitamino D stoka?
Gydyti skiriamos daug didesnės vitamino D dozės ir ilgesnį laiką. Kai tyrimais nustatoma, kad kraujyje susidariusi tinkama vitamino D koncentracija, gydytojas gali skirti palaikomąjį gydymą. Suaugusieji gydomi iki 10 000 TV paros doze 3–4 mėnesius. Kadangi dozės didelės, vartojamos ilgesnį laiką, klinikinė patirtis rodo, kad naudinga jas skirti taip: kas tris mėnesius – 200 000 TV, kas mėnesį – 50 000 TV, kas savaitę – 14 000 TV. Toks gydymo būdas pagrįstas vitamino D apykaitos organizme ypatumais ir klinikiniais tyrimais.
Vienkartinė didelė geriamoji 200 000 TV vitamino D dozė greitai, per 3–4 dienas, padidina vitamino D koncentraciją kraujyje. Vitamino D koncentracijos pokytis, išgėrus vienkartinę 200 000 TV dozę, priklauso nuo vitamino D stokos laipsnio, kūno masės ir amžiaus [6, 7, 8]. Kai 25 (OH) koncentracija yra
mažesnė nei 50 nmol/l, per 3 mėnesius reikia suvartoti dvi 200 000 TV dozes, kad pasipildytų vitamino atsargos ir būtų normalizuota vitamino D koncentracija [4]. Taikant palaikomąjį vitamino D stokos gydymą, 25 (OH) koncentracija kraujo plazmoje tiriama po 3–4 mėnesių, toliau – kas 6 mėnesius: siekiama ją palaikyti tarp 75 ir 125 nmol/l [4]. Palaikomajam gydymui gali būti rekomenduojama didelė vitamino D3 200 000 TV dozė, kuri suvartojama kas tris mėnesius neviršijant 600 000 TV per metus. Išgėrus didelę 200 000 TV vitamino D dozę, padidėjusi koncentracija laikosi kelis mėnesius – priklauso nuo vitamino D stokos laipsnio, kūno masės ir amžiaus [7]. Taigi didelių vitamino D dozių režimas – greitas, užtikrintas ir patogus vitamino D stokos gydymo būdas.
 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Arturas
2015-12-20 18:01
Nesenai nustatyta kad tai yra ne vitaminas o hormonas
ne tik tas vitaminas
2015-05-06 17:54
aciu, labai issamu buvo. Dar gera straipsni skaiciau apie visus vitaminus, rasite yrase google: Vitaminai - sveiko gyvenimo palydovai. Gero skaitymo (think)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai