Nuo seno žinoma, kad vaikai, kuriems stinga vitamino D, serga rachitu. Šią ligą dar 1645 metais aprašė Whistleris, 19 a. ji susieta su saulės stoka ir sėkmingai gydyta miesto vaikus apgyvendinus kaime. 20 a. pradžioje rachitas pradėtas gydyti žuvies taukais, juose radus medžiagą, pavadintą vitaminu D. Už vitamino D struktūros ir jo gamybos odoje, veikiant saulės spinduliams, atradimą buvo paskirta Nobelio premija. Tačiau didysis vitamino D įtakos suvokimo perversmas įvyko tada, kai buvo išsiaiškintas jo veikimo būdas organizme.
Kodėl pastaruoju metu tiek daug kalbama apie vitaminą D ir jo stoką?
Kad vitaminas D veiktų organizme, jis turi būti suaktyvintas, t. y. hidroksilinamas kepenyse ir inkstuose, prisijungiamas prie beveik visų ląstelių branduoliuose esančių specifinių vitamino D receptorių, kurie veikia kaip ląstelės branduolio transkripcijos faktorius, sąlygojantis ląstelės dauginimąsi ir brendimą. Taigi tapo aišku, kad vitaminas D organizme veikia kitaip nei dauguma vitaminų, kurie dalyvauja reguliuojant vieną ar kitą procesą kofermento sudėtyje. Vitamino D poveikis daug reikšmingesnis – jis reguliuoja pačius svarbiausius ląstelės gyvavimo procesus: dauginimąsi ir diferenciaciją [1]. Suvokus, kaip veikia vitaminas D, atsivėrė kelias tyrinėti labai platų vitamino D poveikį – ne tik įtaką kalcio apykaitai. Beveik neliko patologinės būklės ar ligos, kad klinikiniuose tyrimuose nebūtų aiškinamasi vitamino D įtaka jų atsiradimui, eigai ar gijimui. Kai stinga vitamino D, dažni kaulų osteoporoziniai lūžiai, dažniau sergama vėžiu, ypač storosios žarnos, krūties, dažnesnės širdies ir kraujagyslių, nervų ir psichikos ligos, sunkesnė daugelio autoimuninių bei infekcinių ligų eiga. Teigiama, kad vitaminas D nedalyvauja šių procesų patogenezėje, bet be jo liga ir jos eiga daug sunkesnės [2]. Taigi, didžiulį susidomėjimą vitaminu D lėmė pastaraisiais metais atskleista jo įtaka įvairioms organizmo funkcijoms, ne tik kaulų sistemos.
Kokie yra vitamino D šaltiniai?
. Maistas. 2007 metų Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo duomenimis, valgant maistą, specialiai nepapildytą vitaminu D, jo gaunama apie 4,9 μg per dieną (moterys – 3,9 μg/d., vyrai – 6,3 μg/d.) [3]. Pasaulinėse gairėse rekomenduojama suvartoti 20 μg per dieną (1 μg = 40 TV vitamino D).
. Saulė – svarbiausias šaltinis. Pakanka vienos eriteminės dozės (MED ), kad vitamino D pasigamintų pakankamai – 20 000 TV. 1 MED – tai efektyvi ultravioletinių spindulių dozė, sukeliant minimalų pastebimą visiškai baltos odos paraudimą. Senyvų žmonių organizmas, veikiamas saulės, tegeba pagaminti 25–30 proc. vitamino D, palyginti su jaunais.
. Vitamino D papildai.
Kaip nustatoma vitamino D stoka?
Vitamino D stoka nustatoma tiriant vieną kartą organizme aktyvintą vadinamąją sandėlinę, t. y. nuolat organizme cirkuliuojančią, vitamino D formą 25 (OH) D kalcidiolį. Ši aktyvi forma rodo vitamino D kiekį, gautą su maistu, papildais ir veikiant saulės spinduliams. Esant poreikiui, ji inkstuose aktyvinama iki 1,25 (OH) 2D. Vieną kartą aktyvinto vitamino D koncentracijos tyrimas kraujo serume yra pagrindas nustatant jo stoką, stokos sunkumo laipsnį, pagal kurį gydymui ar profilaktikai skiriamos rekomenduojamos vitamino D dozės, trukmė ir režimas.
Rekomendacijose yra pateikiamos siektinos vitamino D koncentracijos normos. Pastebima, kad įvairiose laboratorijose tiriamo vitamino D koncentracija gali svyruoti. Oficialiai leidžiamas iki 10 proc. svyravimas. Svarstoma, ar tikrai optimalia laikytina koncentracija nuo 70 nmol/l, – galbūt pakaktų 50 nmol/l [5]. Esant vitamino D stokai, gydytojas turėtų pacientui skirti vartoti dideles dozes vitamino D ir toliau stebėti jo būklę: tirti vitamino D koncentraciją kraujyje ir, jam tapus optimaliam, toliau skirti palaikomąsias dozes. Esant vitamino D nepakankamumui, reikia didinti rekomenduojamą paros dozę iki maksimalios ar gydyti protarpinėmis didelėmis dozėmis. Optimali vitamino D koncentracija kraujyje turi būti palaikoma rekomenduojama paros doze, o kai ji viršija 125 nmol/l, skiriama minimali paros dozė. Jauniems asmenims vasarą rekomenduojama vitamino D visai neskirti. Intoksikacija vitaminu D pasireiškia būdingais hiperkalcemijos simptomais: inkstų pažeidimu, vidurių užkietėjimu, mieguistumu, bradikardija.
Kam rekomenduojama tirti vitamino D koncentraciją kraujyje?
Visuotinis tyrimas nerekomenduojamas. Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis, vitamino D stoka yra gana dažna. Mažesnę už optimalią vitamino D koncentraciją kraujyje turi maždaug 1 milijardas pasaulio gyventojų. Jo stokoja nuo 30 iki 100 proc. tiriamųjų – priklauso nuo tiriamųjų amžiaus, gyvenamosios vietos, ligotumo, etninių mitybos įpročių. Vitamino D koncentraciją rekomenduojama tirti rizikos grupei priskiriamiems asmenims. Klinikiniai vitamino D stokos rizikos veiksniai:
. nepakankamas suvartojimas – mažai vitamino D gaunama su maistu, saulės spindulių stoka;
. virškinimo sutrikimai – bet kurios kilmės malabsorbcija;
. kepenų ligos ir vartojami vaistai (antiepilepsiniai, gliukokortikoidai);
. inkstų ligos;
. neaiškios kilmės raumenų silpnumas, kaulų skausmai;
. laboratoriniai ir radiologinis tyrimų rezultatai, leidžiantys įtarti vitamino D stoką [4].
Kokias vitamino D dozes skirti?
Prieš nusprendžiant, kokį vaistą ar maisto papildą skirti, pirmiausia reikia žinoti skyrimo tikslą. Jo nežinojimas sukelia didžiausią maišatį renkantis vitamino D dozes ir preparatus. Pirmumas neteikiamas nei aliejiniam, nei vandeniniam vitamino D tirpalui. Dažniausiai vitamino D skiriama vartoti profilaktiškai. Vitamino D stokos šalinimo ir gydymo rekomendacijos Centrinei Europai [4]:
. Kūdikiams ir vaikams iki metų – 400–600 TV per dieną atsižvelgiant į mitybą.
. Vaikams ir paaugliams iki 18 metų – 600– 1000 TV per dieną atsižvelgiant į kūno svorį; nuo spalio iki balandžio mėn. tiems, kurie būna saulėje, ir visus metus tiems, kurie per mažai būna saulėje.
. Suaugusiesiems ir senyviems asmenims – 800–2000 TV per dieną atsižvelgiant į kūno svorį ir buvimą saulėje; vasaros mėnesiais neskiriama saulėje būnantiems asmenims iki 65 metų, vyresniems skiriama vartoti nuolat visus metus.
. Nėščiosioms ir žindyvėms.
. Pakankamai suvartoti vitamino D ir papildyti iki nėštumo.
. 1500–2000 TV antrą nėštumo trimestrą, palaikant 75 nmol/l vitamino D koncentraciją. Rekomendacijos vitamino D nepakankamumo rizikos grupės asmenims:
. Neišnešiotiems naujagimiams – nuo pirmos gimimo dienos 400–800 TV per dieną.
. Nutukusiems vaikams ir paaugliams – 1200–2000 TV per dieną spalio–balandžio mėn. atsižvelgiant į nutukimo laipsnį.
. Nutukusiems (KMI >30) suaugusiesiems, ir vyresniems, ir jaunesniems nei 65 metų, – 1600–2000 TV.
Atsargumo priemonių turi būti imtasi vitamino D skiriant asmenims, sergantiems granuliomatoze, genetiniais sutrikimais, sukeliančiais hiperkalcemiją. Visose skelbiamose vitamino D vartojimo ir gydymo gairėse rekomenduojamų dozių ir gydymo trukmės skirtumai yra nedideli.
Kaip gydoma vitamino D stoka?
Gydyti skiriamos daug didesnės vitamino D dozės ir ilgesnį laiką. Kai tyrimais nustatoma, kad kraujyje susidariusi tinkama vitamino D koncentracija, gydytojas gali skirti palaikomąjį gydymą. Suaugusieji gydomi iki 10 000 TV paros doze 3–4 mėnesius. Kadangi dozės didelės, vartojamos ilgesnį laiką, klinikinė patirtis rodo, kad naudinga jas skirti taip: kas tris mėnesius – 200 000 TV, kas mėnesį – 50 000 TV, kas savaitę – 14 000 TV. Toks gydymo būdas pagrįstas vitamino D apykaitos organizme ypatumais ir klinikiniais tyrimais.
Vienkartinė didelė geriamoji 200 000 TV vitamino D dozė greitai, per 3–4 dienas, padidina vitamino D koncentraciją kraujyje. Vitamino D koncentracijos pokytis, išgėrus vienkartinę 200 000 TV dozę, priklauso nuo vitamino D stokos laipsnio, kūno masės ir amžiaus [6, 7, 8]. Kai 25 (OH) koncentracija yra
mažesnė nei 50 nmol/l, per 3 mėnesius reikia suvartoti dvi 200 000 TV dozes, kad pasipildytų vitamino atsargos ir būtų normalizuota vitamino D koncentracija [4]. Taikant palaikomąjį vitamino D stokos gydymą, 25 (OH) koncentracija kraujo plazmoje tiriama po 3–4 mėnesių, toliau – kas 6 mėnesius: siekiama ją palaikyti tarp 75 ir 125 nmol/l [4]. Palaikomajam gydymui gali būti rekomenduojama didelė vitamino D3 200 000 TV dozė, kuri suvartojama kas tris mėnesius neviršijant 600 000 TV per metus. Išgėrus didelę 200 000 TV vitamino D dozę, padidėjusi koncentracija laikosi kelis mėnesius – priklauso nuo vitamino D stokos laipsnio, kūno masės ir amžiaus [7]. Taigi didelių vitamino D dozių režimas – greitas, užtikrintas ir patogus vitamino D stokos gydymo būdas.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę