Pasiilgę saulės ir laisvės pojūčio, vasarą vaikai daug laiko praleidžia lauke. Jie mėgsta judrius žaidimus, be baimės pojūčio laksto riedučiais, dviračiais, riedlentėmis, karstosi po medžius, maudosi vandens telkiniuose ar šiaip ieško nuotykių. Aktyviai besidomėdami aplinka, neretai patiria traumas ir kenčia skausmą. Nuo gegužės iki rugsėjo vaikų traumingumas išauga apie 35 procentus. Dažniausios susižalojimo priežastys - griuvimai nuo sūpynių, lygiagrečių, medžių, tvorų bei kritimai nuo judėjimo priemonių: dviračių, riedučių, paspirtukų, riedlenčių. Vasarą būdingos pjautinės bei durtinės žaizdos pėdų srityje, nudegimai, kuriant laužą, nelaimingi atsitikimai vandenyje. Vaikai susitraumuoja, žaisdami komandinius žaidimus. Dalis sužeidimų lengvai pagydomi, tačiau, rimtai nukentėjus, tenka gydytis didesnę vasaros dalį.
Traumų charakteris priklauso nuo vaikų amžiaus. Iki 7 metų mažyliai yra žingeidūs, bet fiziškai nėra pakankamai stiprūs ir miklūs, nejaučia baimės jausmo. Jie patiria buitines traumas namuose, sodybose bei užsigauna žaidimų aikštelėse. Iki 16 metų paaugliai nukenčia gatvėse, sporto aikštelėse, vandens telkiniuose. Jie siekia maksimumo, tačiau neįvertina koordinacijos ir reakcijos greičio trūkumo. Paaugliai bręsta skirtingai. Kai žaidimų aikštelėje susitinka nevienodo ūgio ir svorio žaidėjai, kyla didelė rizika jiems susižeisti.
Padidintos rizikos žaidimo vietos
Viena iš jų - vaikų žaidimo aikštelės. Jos traukia darželinukus ir jaunesniųjų klasių vaikus. Mažieji netyčia pasistumdo, pripila vienas kitam į akis smėlio. Tėveliai juos privalo budriai stebėti. Prieš sodindami vaiką ant sūpynių, apžiūrėkite saugumą: sujungimo elementų tvirtumą, virvių bei grandinės pritvirtinimą. Neleiskite vaikučiams suptis per ilgai, kad neapsvaigtų galva. Pratinkite prieiti prie sūpynių iš šono, netgi nubrėžkite ant žemės brūkšnį, kurį pavojinga peržengti. Įspėkite nešokti nuo judančių sūpynių, nesiūbuoti stovint. Karuselėse sukite vaiką į abu šonus iš eilės. Liepkite laikytis abejomis rankomis, nestoti ir nenušokti besisukant. Jei čiuožykla metalinė - patikrinkite, ar ji ne karšta, ar ne drėgni laipteliai. Mokykite atžalą kilti laipteliais, laikantis eiliškumo, čiuožti žemyn, kai ten tuščia, nučiuožus iš karto sprukti į šoną.
Mokyklinio amžiaus vaikai labai mėgsta judėjimo priemones. Lekiant paspirtuku, staiga stabdant, manevruojant, pataikius į duobę, pasitaiko kritimų veidu ar krūtine ant paspirtuko rėmo. Sumušamas veidas, krūtinė, perskeliami dantys. Vaikai privalo dėvėti šalmą, apsaugas, uždarus batus,nelėkti stačiais kalneliais.
Važiuojant dviračiu, dažnai pasitaiko traumos, kai rėžiamasi į nejudantį objektą: stulpą, medį. Tuomet galimi ne tik sutrenkimai, bet ir lūžiai. Įpratinkite vaiką dėvėti šalmą ir apsaugas, ryškesnius rūbus, specialias pirštines. Uždrauskite išvažiuoti į mašinų važiuojamą dalį ir lakstyti, kai tamsu ir šlapia. Nuolat tikrinkite „metalinio žirgo“ techninę būklę ir tepkite judančias detales.
Prieš išmokstant įvairių triukų riedlente, būtina įvaldyti bazinius elementus, ypač saugiai stabdyti, mažinti greitį ir suktis. Mokytis gudrybių tinkamiausias amžius- 11- 15 metų, parenkant tuščią, ramią, lygiai asfaltuotą aikštelę. Taisyklės: nesusidurk su kitais, neviršyk saugaus greičiu, kritinėje situacijoje- nušok, išmok teisingai griūti, nešiok apsaugos priemones ir tinkamus batus.
Kritimas atgal, judant riedučiais, gali baigtis stuburo trauma, nemokėjimas tinkamai stabdyti lekiant nesaugiu greičiu gali baigtis veido, galvos kaukolės, šonkaulių, rankų bei kojų kaulų lūžiais.
Vandens telkiniuose, net ir nedideliame gylyje vaikai gali užspringti ir paskęsti. Stebėkite mažylius. Įsitikinkite ar saugi maudymosi vieta, ar lygus dugnas, ar nėra stiklo šukių, ar tinkami vaiko maudymosi reikmenys. Nardymas- dar pavojingesnis užsiėmimas. Išaiškinkite vaikui, kad nerti žemyn galva gali tik treniruoti žmonės, tai gali baigtis kaklo srities trauma.
Kaip gydyti žaizdas ir nubrozdinimus
Atsitikus nelaimingam atsitikimui, tėveliai turi imtis skubių pirmos pagalbos priemonių. Šiai misijai žinių bagažą būtina ruošti iš anksto.Itin dažna atžalų trauma- žaizdos ir nubrozdinimai.
Jei žaizda didelė ir kraujuoja, užspauskite ją švariu bintu, rankšluosčiu, nosine, švaresnio drabužio gabalėliu, blogiausiu atveju- ranka. Jei kraujuoja iš rankos ar kojos- pakelkite galūnę, taip į ją pateks mažiau kraujo. Vaiką paguldykite ir padėkite po kraujuojančia galūne paaukštinimą. Nenuėmus pirmo tvarsčio, žaizdą standžiai apriškite.
Jei vaikas įsipjovė palyginus švariu daiktu, pavyzdžiui, peiliu, ir plūsta kraujas, neplaukite žaizdos. Atsargiai apvalykite apie pjūvį švariu vandeniu su muilu arba muilu ir vandenilio peroksidu, suvilgę vatos gabalėlį. Tačiau jei pjūvyje liko purvo, išplaukite ir jo vidų.
Jei žaizda didelė ir kraujuoja daugiau kaip 10 minučių spaudžiant, jei žaizda veide (čia likę randai labai matyti), joje yra purvo, žemių ar svetimkūnis, jei žaizda gili, o odoje yra tik taškinės žymės, kreipkitės į gydytoją. Užkirskite galimybę vaikui pasigauti stabligę ar kitą infekciją.
Jei žaizda maža ir yra tik nubrozdinimas, nuplaukite pažeistą vietą po tekančiu šaltu vandeniu su muilu ar priešuždegiminiais tirpalais, vandenilio peroksidu. Uždėkite sterilų tvarstį ar švaraus audinio gabalėlį, jį pritvirtinkite pleistro juostelėmis. Jeigu sutvarstyta vieta pamėlo ar ištino, reiškia aprišta per standžiai. Kiekvieną dieną keiskite tvarstį. Nuriškite atsargiai, paskutinį sluoksnį nuimkite įpjovimo kryptimi. Taip mažiau išplečiami žaizdos kraštai. Jei žaizda patino ar paraudo- gali būti infekcijos požymis. Jei taip yra- kreipkitės į gydytoją.
Nudrėkstą kelį nuplaukite ir palikite žaizdą atvirą, kol užsidės šašas. Iškart aprišus tvarstis prilips ir jį nuimdami nulupsite ir uždžiūvusį šašą.
Šiltų ir linksmų atostogų jūsų vaikui. Ir, svarbiausia, atostogų be traumų!
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę