Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvos mirties priežasčių struktūroje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų daugelį metų užima pirmą vietą. Pastaruoju metu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių tyrimai pasaulyje pereina į aukštesnę pakopą, kurios pagrindas yra jų savitarpio priklausomumo ir kompleksinio poveikio tyrimai. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojų viena iš mokslinės veiklos krypčių yra vertinti rizikos veiksnių, tarp jų metabolinio sindromo ir rūkymo, įtaką išeminės širdies ligos (IŠL) pasireiškimui ir progresavimui.
Reguliariai rūkančiu žmogumi laikomas tas, kuris surūko bent po vieną cigaretę per dieną. Nustoti rūkyti naudinga bet kuriuo metu, kadangi neberūkant rizika susirgti IŠL yra beveik tokia pati kaip niekada nerūkusiems.
Medicinos mokslo literatūroje vis daugiau pateikiama duomenų, kad metabolinis sindromas, kuris yra metabolizmo sutrikimų spektrą jungiantis rizikos veiksnys, reikšmingai didina IŠL bei ankstyvos mirties riziką. Profilaktinės patikros, atliktos 2001-2002 m., vadovaujantis tarptautinės programos MONICA protokolu, duomenimis, kas penktam vidutinio amžiaus Kauno miesto vyrui buvo nustatytas metabolinis sindromas. Siekiant sumažinti metabolinio sindromo paplitimą, rekomenduojama kasdieninėje praktikoje aktyviai ieškoti sindromui būdingų požymių ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias šių rizikos veiksnių paplitimą. Žmonėms, kurie yra nutukę, jeigu jiems nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, labai svarbu ištirti ir kitus rodiklius, susijusius su šiuo sindromu. Patvirtinimui dar reikėtų atlikti gliukozės ir lipidų (trigliceridų ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio) tyrimus kraujo serume. Kad šie biocheminiai tyrimai būtų objektyvus, tiriamieji prieš tyrimą turėtų būti nevalgę bent 12 valandų.
Metabolinis sindromas ir rūkymas – tai du nepriklausomi rizikos veiksniai, turintys įtakos IŠL pasireiškimui ir progresavimui. Metabolinis sindromas, kaip individualių rizikos veiksnių (nutukimo, hiperglikemijos, aterogeninės dislipidemijos ir arterinės hipertenzijos) kompleksas, reikšmingai didina IŠL riziką ir didėjant metabolinio sindromo komponentų skaičiui, ši rizika didėja. Rūkymo žala organizmui yra tiesiogiai susijusi su pažeidimais, kuriuos sukelia oksidacinis stresas. Tabako dūmuose yra daug toksinių junginių, tarp jų ir laisvųjų radikalų, sukeliančių kraujagyslių pažeidimus. Tokiu būdu, rūkantiesiems didėja aterosklerozės rizika, dažniau pasireiškia dislipidemija, rūkymas turi neigiamos įtakos arteriniam kraujo spaudimui, spazmuoja kraujagysles.
Įvertinant vidutinio amžiaus Kauno miesto vyrų sergamumo IŠL ryšį su metaboliniu sindromu ir rūkymo įpročiais, išanalizuoti profilaktinės patikros, kurią atliko KMU Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojai vadovaujantis tarptautinės programos MONICA protokolu, duomenis. Analizei panaudoti 408 45-64 metų Kauno vyrų, kurie buvo ištirti 2001-2002 m. tyrimo duomenis. IŠL diagnozuota remiantis šiais epidemiologiniais kriterijais: persirgtas miokardo infarktas, nustatyta įtampos krūtinės angina ir išeminiai pokyčiai elektrokardiogramoje. Metabolinis sindromas pagal ATP III kriterijus diagnozuotas asmenims, kuriems nustatyti trys ar daugiau iš penkių požymių: padidėjęs arterinis kraujospūdis, pilvinio tipo nutukimas, sutrikusi gliukozės reguliacija, padidėjusi trigliceridų koncentracija, maža DTL cholesterolio koncentracija. Rūkymo įpročiai tirti apklausos būdu. Jei žmogus surūkydavo bent po vieną cigaretę per dieną – laikytas kaip reguliariai rūkantis.
Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45-64 m. vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, galimybė susirgti IŠL buvo 2 kartus didesnė, palyginus su vyrais, kuriems nerasta šio sindromo. Reguliariai rūkantys ir metusieji rūkyti vyrai dažniau sirgo IŠL, palyginti su vyrais, kurie niekada nerūkė. Įvertinus abiejų šių rizikos veiksnių kompleksinę įtaką IŠL pasireiškimui nustatyta, kad vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas ir jie dar reguliariai rūkė, galimybė susirgti IŠL buvo 3,6 kartus didesnė, palyginus su niekada nerūkiusiais vyrais, kuriems nerasta šio sindromo.
Atlikus dviejų profilaktinių patikrų tyrimo duomenų analizę nustatyta, kad tarp 1992-1993 m. ištirtų 359 Kauno vyrų ir 2001-2002 m. ištirtų 408 Kauno vyrų (45-64 metų) IŠL dažnis reikšmingai nesiskyrė (apie 17 proc.). Metabolinio sindromo dažnis taip pat reikšmingai nesiskyrė, tačiau neramina tai, kad per 10 metų reikšmingai padidėjo pilvinio tipo nutukimas kuris sąlygoja, kito metabolinio sindromo komponento – trigliceridų koncentracijos padidėjimą. Per 10 metų reikšmingai padidėjo reguliariai rūkančių vyrų dažnis (1,5 karto). Kaip rodo 2001-2002 m. profilaktinės patikros tyrimo duomenų analizė, IŠL dažniausiai pasireiškė rūkantiems vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas (32,3 proc.), o kardiovaskulinių problemų turėjo nerūkantys vyrai, kuriems nerasta metabolinio sindromo (11,6 proc.). Taigi, jei žmogus yra rūkantis ir kartu nustatytas metabolinis sindromas, IŠL dažnis ypatingai padidėja.
Atlikus tyrimą, galima daryti išvadą, jog žmonėms, kurie rūko ar metė rūkyti, yra labai svarbu atlikti sveikatos tyrimus, kurie leistų nustatyti ar paneigti metabolinį sindromą. Tai suteiktų galimybę įvertinti, kokia išeminės širdies ligos rizika, ir taikyti jiems prevencijos priemones.
Rūkymas ir metabolinis sindromas – tai du rizikos veiksniai, kurie gali būti pakeičiami ir gerai kontroliuojami mūsų pačių. Todėl pradėkime rūpintis savo sveikata jau šiandien!
Reguliariai rūkančiu žmogumi laikomas tas, kuris surūko bent po vieną cigaretę per dieną. Nustoti rūkyti naudinga bet kuriuo metu, kadangi neberūkant rizika susirgti IŠL yra beveik tokia pati kaip niekada nerūkusiems.
Medicinos mokslo literatūroje vis daugiau pateikiama duomenų, kad metabolinis sindromas, kuris yra metabolizmo sutrikimų spektrą jungiantis rizikos veiksnys, reikšmingai didina IŠL bei ankstyvos mirties riziką. Profilaktinės patikros, atliktos 2001-2002 m., vadovaujantis tarptautinės programos MONICA protokolu, duomenimis, kas penktam vidutinio amžiaus Kauno miesto vyrui buvo nustatytas metabolinis sindromas. Siekiant sumažinti metabolinio sindromo paplitimą, rekomenduojama kasdieninėje praktikoje aktyviai ieškoti sindromui būdingų požymių ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias šių rizikos veiksnių paplitimą. Žmonėms, kurie yra nutukę, jeigu jiems nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, labai svarbu ištirti ir kitus rodiklius, susijusius su šiuo sindromu. Patvirtinimui dar reikėtų atlikti gliukozės ir lipidų (trigliceridų ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio) tyrimus kraujo serume. Kad šie biocheminiai tyrimai būtų objektyvus, tiriamieji prieš tyrimą turėtų būti nevalgę bent 12 valandų.
Metabolinis sindromas ir rūkymas – tai du nepriklausomi rizikos veiksniai, turintys įtakos IŠL pasireiškimui ir progresavimui. Metabolinis sindromas, kaip individualių rizikos veiksnių (nutukimo, hiperglikemijos, aterogeninės dislipidemijos ir arterinės hipertenzijos) kompleksas, reikšmingai didina IŠL riziką ir didėjant metabolinio sindromo komponentų skaičiui, ši rizika didėja. Rūkymo žala organizmui yra tiesiogiai susijusi su pažeidimais, kuriuos sukelia oksidacinis stresas. Tabako dūmuose yra daug toksinių junginių, tarp jų ir laisvųjų radikalų, sukeliančių kraujagyslių pažeidimus. Tokiu būdu, rūkantiesiems didėja aterosklerozės rizika, dažniau pasireiškia dislipidemija, rūkymas turi neigiamos įtakos arteriniam kraujo spaudimui, spazmuoja kraujagysles.
Įvertinant vidutinio amžiaus Kauno miesto vyrų sergamumo IŠL ryšį su metaboliniu sindromu ir rūkymo įpročiais, išanalizuoti profilaktinės patikros, kurią atliko KMU Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojai vadovaujantis tarptautinės programos MONICA protokolu, duomenis. Analizei panaudoti 408 45-64 metų Kauno vyrų, kurie buvo ištirti 2001-2002 m. tyrimo duomenis. IŠL diagnozuota remiantis šiais epidemiologiniais kriterijais: persirgtas miokardo infarktas, nustatyta įtampos krūtinės angina ir išeminiai pokyčiai elektrokardiogramoje. Metabolinis sindromas pagal ATP III kriterijus diagnozuotas asmenims, kuriems nustatyti trys ar daugiau iš penkių požymių: padidėjęs arterinis kraujospūdis, pilvinio tipo nutukimas, sutrikusi gliukozės reguliacija, padidėjusi trigliceridų koncentracija, maža DTL cholesterolio koncentracija. Rūkymo įpročiai tirti apklausos būdu. Jei žmogus surūkydavo bent po vieną cigaretę per dieną – laikytas kaip reguliariai rūkantis.
Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45-64 m. vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, galimybė susirgti IŠL buvo 2 kartus didesnė, palyginus su vyrais, kuriems nerasta šio sindromo. Reguliariai rūkantys ir metusieji rūkyti vyrai dažniau sirgo IŠL, palyginti su vyrais, kurie niekada nerūkė. Įvertinus abiejų šių rizikos veiksnių kompleksinę įtaką IŠL pasireiškimui nustatyta, kad vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas ir jie dar reguliariai rūkė, galimybė susirgti IŠL buvo 3,6 kartus didesnė, palyginus su niekada nerūkiusiais vyrais, kuriems nerasta šio sindromo.
Atlikus dviejų profilaktinių patikrų tyrimo duomenų analizę nustatyta, kad tarp 1992-1993 m. ištirtų 359 Kauno vyrų ir 2001-2002 m. ištirtų 408 Kauno vyrų (45-64 metų) IŠL dažnis reikšmingai nesiskyrė (apie 17 proc.). Metabolinio sindromo dažnis taip pat reikšmingai nesiskyrė, tačiau neramina tai, kad per 10 metų reikšmingai padidėjo pilvinio tipo nutukimas kuris sąlygoja, kito metabolinio sindromo komponento – trigliceridų koncentracijos padidėjimą. Per 10 metų reikšmingai padidėjo reguliariai rūkančių vyrų dažnis (1,5 karto). Kaip rodo 2001-2002 m. profilaktinės patikros tyrimo duomenų analizė, IŠL dažniausiai pasireiškė rūkantiems vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas (32,3 proc.), o kardiovaskulinių problemų turėjo nerūkantys vyrai, kuriems nerasta metabolinio sindromo (11,6 proc.). Taigi, jei žmogus yra rūkantis ir kartu nustatytas metabolinis sindromas, IŠL dažnis ypatingai padidėja.
Atlikus tyrimą, galima daryti išvadą, jog žmonėms, kurie rūko ar metė rūkyti, yra labai svarbu atlikti sveikatos tyrimus, kurie leistų nustatyti ar paneigti metabolinį sindromą. Tai suteiktų galimybę įvertinti, kokia išeminės širdies ligos rizika, ir taikyti jiems prevencijos priemones.
Rūkymas ir metabolinis sindromas – tai du rizikos veiksniai, kurie gali būti pakeičiami ir gerai kontroliuojami mūsų pačių. Todėl pradėkime rūpintis savo sveikata jau šiandien!
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę