Kineziterapija – kad gyvenimas vėl nušvistų visomis spalvomis

Efektyvi kompleksinė ligonių ir neįgaliųjų reabilitacijos sistema, atitinkanti tarptautinius standartus, numato pradėti reabilitaciją kuo anksčiau – jau pirmomis sunkios ligos ar traumos dienomis – ir tęsti iki maksimalaus funkcinio aktyvumo atgavimo. Svarbią poziciją siekiant šių tikslų užima kineziterapija – gydymas judesiu. Komentuoja Abromiškių reabilitacijos ligoninės kineziterapeutas Gintautas Jakubauskas.
 
Kineziterapija– sveikatos ir fizinės būklės grąžinimas, palaikymas, negalios kompensavimas gydant judesiu ir fiziniais veiksniais. Mokslinį pagrindimą kineziterapija gavo XIV–XVI a., o kaip specialybė susiformavo tik XX a. pradžioje, kai po truputį buvo pradėta taikyti įvairioms ligoms gydyti ir profilaktikai. Kineziterapijos pradžia Lietuvoje siejama su Karoliu Dineika (1880–1979), kai Druskininkuose pradėjo veikti Gydomosios kūno kultūros parkas, o Kauno kūno kultūros institutas 1962 m. pradėjo rengti gydomosios mankštos specialistus. Ilgainiui reabilitacijos vystymas įgavo pagreitį, didesni tapo ir reikalavimai kineziterapeutams: jie privalėjo išmanyti ne tik gydymą judesiu, bet ir fizikinės terapijos, psichologinio poveikio, profilaktikos metodus.
 

Kad kineziterapija būtų veiksminga


Pirmiausia svarbu iškelti įveikiamus tikslus. Suprantama, kad kiekvienam žmogui sudaroma individuali, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, kineziterapijos priemonių programa, o kineziterapeutas stebi, kaip sėkmingai ji vykdoma. Norint pasiekti gerų gydymo rezultatų svarbu, kad taisyklingai būtų atliekamos individualios arba grupinės gydomosios mankštos, kitos kineziterapijos priemonės. Pacientas privalo būti informuojamas, kokios priemonės ir kodėl skiriamos. Suprantant gydymo esmę sveikimo procesas yra efektyvesnis. Kineziterapija reikalauja kantrumo, o įdėto darbo vertė pajuntama, kai mažėja skausmas, normalizuojasi arba gerėja prarastos funkcijos, žmogus tampa savarankiškesnis. Tuomet gyvenimas vėl sušvinta visomis spalvomis.
 

Kineziterapijos principai ir metodai


Kaip jau minėjome, kineziterapija pradedama taikyti iš karto, kai ligonio būklė stabilizuojasi. Tinkamas judesys padeda pagerinti ir išlaikyti kaulų ir raumenų, širdies kraujagyslių ir kitų sistemų funkcinę būklę. Tačiau kineziterapijos procedūros turi veikti ne tik pažeistą organą, bet ir visą organizmą, lavinti neurorefleksinius, endokrininius mechanizmus, didinti organizmo prisitaikymo galias. Taigi kineziterapija – ne tik gydymas, bet ir fiziologinis procesas.
Svarbiausi kineziterapijos principai – laipsniškumas (pamažu didinamas krūvis, judesių amplitudė, kartojimų skaičius, intensyvumas, sudėtingumas), sistemingumas (procedūros atliekamos ilgą laiką), individualumas (planas sudaromas atsižvelgiant į paciento organizmo galimybes, sveikatos būklę, fizinį išsivystymą, amžių, profesiją), sąmoningumas (ligonio dalyvavimas gydyme).
Atsižvelgiant į ligonio aktyvumą, skiriami aktyvūs ir pasyvūs kineziterapijos metodai. Aktyvūs metodai – kai ligonis juda pats. Gydomoji kūno kultūra apima gydomąją gimnastiką, žaidimus, sporto elementus. Dozuotas ėjimas – ėjimas nelygia, kalnuota vietove yra vienas iš aktyvių kineziterapijos metodų. Eidami ligoniai kontroliuoja pulsą, stengiasi ritmingai kvėpuoti. Dar viena kineziterapijos forma – velotreniruotė.
Pasyvūs kineziterapijos metodai – kai įvairias manipuliacijas rankomis, prietaisais, aparatais atlieka kineziterapeutas. Tai įvairūs masažai, mechanoterapija, tempimo terapija. Masažas gali būti gydomasis, taškinis, segmentinis, panaudojant aparatus.
Mechanoterapija atliekama specialiai sukonstruotais aparatais, kai judesys yra griežtai lokalizuotas, kartojamas daug kartų ir tiksliai dozuojamas pasipriešinimas. Taigi veikiami rigidiški raumenys, kontraktūros po imobilizacijos, tempiamos sausgyslės, atgaivinamas raumenų tonusas, taisomi laikysenos defektai.
Tempimo terapija – kai, tempiant mechaniniu būdu pagal išilginę ašį, stengiamasi atitraukti, pailginti tam tikras žmogaus kūno vietas. Dažniausiai yra veikiama sausgyslių ir raiščių sistema. Tempimą galima atlikti sausumoje ir vandenyje.
Kūno dalies pakabinimo metodas kineziterapeutui leidžia lavinti paciento sąnarių judesių amplitudę, raumenų ištvermę, jėgą ir koordinaciją. Pratimai gali būti atliekami horizontalioje, vertikalioje ar nuožulnioje plokštumose.
 

Skausmo gydymas


Nugaros skausmas nors kartą gyvenime vargino kiekvieną žmogų. O mitas, kad, jei skauda nugarą, reikia „išsigulėti“, kad gulėjimas lovoje – nugaros skausmo gydymo pagrindas – vis dar gajus. Išsigulėti – vadinasi, prarasti stuburo funkciją, po to atsikelti ir nebepajudėti. Kai skaudama vieta nejudinama, ji sustingsta. Sutrinka gilusis jutimas – propriorecepcija. Tuomet gali atsirasti antriniai, nejudrumo sukelti skausmai. Todėl svarbu ligonius mokyti ir aiškinti, kad jie privalo būti aktyvus, kitaip skausmas gali pasikartoti. Be abejo, ūminį nugaros skausmą arba lėtinio skausmo paūmėjimą reikia gydyti ir vaistais, ir fizioterapija slopinant uždegimą ir spazmą, o, esant lėtiniam skausmui, kartu taikyti specializuotus visas judėjimo sistemos funkcijas (valdymą, amplitudę ir jėgą) kompleksiškai veikiančius pratimus.
Abromiškės reabilitacijos ligoninėje taikomas propriorecepcinio (propriorecepciniai – statiniai pojūčiai: pusiausvyra, judėjimo kryptis ir pan.) nervų-raumenų stimuliavimo metodas, kai kompleksiniais judesiais aktyvinami raumenys, atliekami refleksiniai judesiai.
Šiuolaikinė kineziterapijos metodika Bobath remiasi „neurovystymosi“ koncepcija, pagal kurią laikoma, kad kiekvienas judesys išmokstamas pagal standartinį modelį, todėl, jam sutrikus, pagal tą pačią seką jo reikia mokytis iš naujo. Taikant Bobath metodą slopinami patologiniai refleksai, normalizuojamas raumenų tonusas, lavinamos pusiausvyros reakcijos.
 

Kam skirta kineziterapija


Kineziterapija taikoma sergant kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, endokrininės, nervų sistemos bei judėjimo aparato ir junginio audinio ligomis. Dažniausiai kineziterapeuto pagalbos ieško žmonės jaučiantys nugaros skausmus, po insultų (kadangi sutrinka paciento gebėjimas judėti ir apsitarnauti). Tačiau kineziterapija taip pat plačiai taikoma sveikatai stiprinti, darbingumui bei psichinėms bei fizinėms žmogaus jėgoms grąžinti.
Kineziterapeutas nuolat vertina kineziterapijos priemonių efektyvumą ir pagal jas koreguoja programas, informuoja pacientą apie gautus tyrimo rezultatus, konsultuoja hipodinamijos profilaktikos klausimais.
„Žmonėms, norintiems kuo ilgiau išlikti sveikais, patarčiau reguliariai daryti mankštą, išmokti taisyklingos laikysenos, reguliuoti kūno svorį, taisyklingai atlikti judesius buityje ir darbe, važinėti dviračiu, kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis. Tik taip galime išlikti darbingais ir gyvybingais“, –pabrėžia G.Jakubauskas.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

gintautas jakubauskas
2010-11-21 18:29
pilnai sutinku su straipsnio autorium ,nori pilnavertiskai gyventi reikia judeti.Turejau ir turiu stuburo isvarza.Pradejus mankstintis ir reguliariai darant atitinkamus pratimus kardinaliai pasikeite gyvenimo kokybe.
gintautas jakubauskas
2010-11-21 18:21
pilnai sutinku su straipsnio autorium ,nori pilnavertiskai gyventi reikia judeti.Turejau ir turiu stuburo isvarza.Pradejus mankstintis ir reguliariai darant atitinkamus pratimus kardinaliai pasikeite gyvenimo kokybe.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai