Negimusių kūdikių šauksmas

Aš esu Marija. Per savo 47-erius metus nemažai išgyvenau. Noriu pasidalinti pačia skausmingiausia patirtimi. Galbūt mano skausmas sustabdys nuo rizikingo žingsnio nors vieną moterį. Aš ištekėjau būdama 23-ejų. Netrukus gimė dukra. Gimdymas buvo sunkus, dukra mylima ir laukiama. Aš tapau mama!! Nors mes tada sunkiai gyvenome, neturėjome savo kampo, bet buvome laimingi, nes augo dukrytė. Kai vėl pasijutau nėščia, dukrai nebuvo ir metukų. Klausiau patarimo savo mamos ir vyro. Be prasmės. Vyras prisiminė pirmą gimdymą, kurio metu per plauką likau gyva. Aš pasidaviau baimės jausmui, ne dėl savęs, o dėl mažos mūsų dukros, kas bus su ja, jei... Ir štai nutiko. Aš padariau abortą. Visas siaubas atėjo, kai pabudau po narkozės. Mano krūtyse atsirado pienas. Aš rėkiau, verkiau, kaukiau nuo nevilties. Supratau, kad užmušiau savo dar negimusį vaiką. Sukrėtimas buvo toks stiprus, kad nepraėjo nei po metų, nei po dvejų, nei po dvidešimt dvejų. Šitas skausmas gyvena manyje iki šiol ir ėda mano sielą iš vidaus. (...) Moterys, nežlugdykite savęs! Tegul gimsta vaikai jūsų džiaugsmui. Visi sunkumai praeis, viską galima ištverti, tik leiskite gimti norintiems ateiti į šį pasaulį kūdikiams. Vaikai - tai didžiausia Dievo dovana!!! P.S. Mano dukra jau suaugusi, aš neseniai su ja apie tai kalbėjau. Noriu, kad mano išgyvenimai neleistų jai pakartoti šios nepataisomos klaidos...
 

Tokių istorijų psichoterapeuto kabinete tenka girdėti ne vieną. Kartais – praėjus 20 ir daugiau metų po aborto. Kaltės, savigraužos, sumažėjusios savivertės, neapykantos sau ir aplinkiniams jausmai, depresijos, priklausomybės nuo alkoholio, miego sutrikimai su košmarais, valgymo sutrikimai, mintys apie savižudybę gali pasireikšti tiek iš karto po aborto, tiek praėjus daugybei metų.
Jei blogos savijautos priežastis yra abortas, paprastai apie tai moterys linkusios papasakoti ne iš karto ir neretai prisipažįsta, kad dar su niekuo apie tai nėra kalbėjusios.
Kita dalis moterų į atliktą abortą žiūri paprastai – kaip į medicinos procedūrą, net ne tiek reikšmingą, kad būtų verta paminėti pasakojant reikšmingų ligų ir patirtų operacijų istoriją. Toks „pamiršimas“ dažnai rodo į pasąmonę išstumtus skaudžius patyrimus, kurie, nors ir būdami nesąmoningi, gali daryti įtaką mūsų gyvenimui. Iškart po nėštumo nutraukimo gali būti jaučiamas palengvėjimas dėl nėštumo keliamo streso „išsprendimo“, tačiau pasekmės gali ateiti po daugelio metų. Tokioms moterims gali būti būdingas šaltumas, abejingumas, susvetimėjimas su šeimos nariais ir užsidarymas savyje, o iš kitos pusės – depresijos ir nerviniai vidaus organų sutrikimų simptomai.
Poveikis – ne tik moteriai
Neabejotinai abortas veikia vaiko tėvą, negimusio vaiko brolius ir seseris, nors jiems labai retai pasakoma, kad mama padarė abortą. Bloga moters psichologinė savijauta be žodžių perduodama ir šeimos nariams. Jei nesusituokusioje poroje pirmą kartą pastojusi moteris padaro abortą – pora paprastai išsiskiria, tai aiškindami „jausmų atšalimu“. Apie abortą nebenorima kalbėti dėl bendros kaltės ir gėdos, bet negimusio vaiko gedėjimas veikia poros santykius. Net jei šeimoje yra kitų vaikų, neretai po aborto pora patiria santykių krizę. Manoma, kad po abortų padidėja fizinės agresijos šeimoje tikimybė.
Po aborto traumą gali patirti jį paskatinę artimieji, nėščiosios tėvai, seserys, net abortą atlikę medikai.
Ne smerkti, o padėti
Jokiu būdu negalima smerkti ir kaltinti moterų. Jos greičiau yra pačios yra aukos. Dažniausiai abortus darosi atsakingos moterys, kurioms ne tas pats, kas bus su jų vaiku, kurios rūpinasi, ar nėštumui pritaria vyras, ar bus pajamų išlaikyti būsimą kūdikį, kas jį augins ir panašiai.


Nesulaukusios artimųjų palaikymo, susidūrusios su vyro neatsakingumu ir abejingumu, tokios moterys ryžtasi abortui. Vyrai dažnai tiesiogiai paskatina moterį pasidaryti abortą išsigandę atsakomybės.
Tam tikrą kaltės dalį turėtų prisiimti visuomenė, nes vienišos mamos neretai dar smerkiamos, nors ir nebe taip, kaip Veronikos laikais, ir valstybė, kadangi vaikui auginti nesudaromos pakankamos materialinės sąlygos.
Sprendimą nutraukti nėštumą moteris dažnai padaro iš nežinojimo, t.y. nepagalvoja, kad joje auga nauja gyvybė, o ne audinių gabalėlis, atsiradęs visai ne laiku. Bet štai naujos žinios (2012 kovo mėn. ): „Virginijos gubernatorius Bob McDonnell pasirašė įstatymą, pagal kurį prieš aborto darymą abortą atliekantys medikai privalės moteriai padaryti ultragarsinį tyrimą ir sudaryti galimybę pasižiūrėti į kūdikį įsčiose.“ Tikėtina, kad toks požiūris pakeis ne vienos moters apsisprendimą.
O jei per vėlu?..
O ką daryti toms, kurioms jau per vėlu rinktis – kas kenčia nuo poabortinio sindromo? Aišku, laiko atgal niekas nebesugrąžins, bet palengvinti tokių moterų kančias galima.
Pirmiausia reikia įvardinti visas aborto priežastis ir pasekmes, kad ir kaip skaudu tai būtų.
Antroje pakopoje – reikia atleisti visiems, skatinusiems atlikti abortą. Tai būtina sąlyga norint atleisti sau.
Trečioje pakopoje susitaikoma su negimusiu kūdikiu, su tuo, kad jau nieko nepakeisi. Padeda simboliniai veiksmai, tokie kaip vardo kūdikiui davimas, pokalbis su juo, laiškas jam ir pan. Susitaikyti padeda ir pagalba našlaičiams, kitoms abortą patyrusioms moterims ar atkalbėjimas moterų nuo aborto.
Daugeliui patiriančių poabortinį sindromą moterų praverčia profesionalų pagalba. Ne visos moterys tokios drąsios, kaip ponia Marija, kuri išdrįso apie padarytą abortą papasakoti savo dukrai ir tai gali būti lemiamas veiksnys, padėsiantis dukrai nepakartoti tokios pačios klaidos.
Informacija ir statistika paremti faktai
• Poabortinį sindromą, kaip potrauminio streso sutrikimo atmainą, 1981 m. aprašė amerikiečių psichologas Vincentas Rue.
• Vokietijoje atliktas tyrimas: 80 proc. moterų kenčia nuo vėlyvųjų aborto pasekmių.
• Abortas padidina savižudybės riziką. Lyginant pagimdžiusias ir abortą patyrusias moteris pastarųjų nusižudė šešis kartus daugiau.
• Apklausus 1000 vyrų, nustatyta, kad ¾ jų pergyveno sunkų su abortu susijusį laikotarpį.
• Iš daugiau nei 400 abortus atlikusių porų 70 proc. išsiskyrė per mėnesį po aborto. Kito tyrimo duomenimis, tik 2 iš 11 nevedusių moterų po aborto tęsė santykius su sugyventiniu.
• 99 proc. abortų daroma dėl socialinių ir ekonominių priežasčių ir tik 1 proc. dėl išprievartavimo, kraujomaišos, silpnos sveikatos, didelio luošumo ir pan.
• Iš JAV atliktų tyrimų matyti, kad pusę apsisprendimų atlikti abortą paskatino vyrai; Kanadoje 8 iš 10 moterų teigia, jog būtų gimdžiusios, jei jas būtų palaikę aplinkiniai.
• Moterys, dariusios abortus, pagimdo dvigubai daugiau negyvų kūdikių. Gerokai padidėja kūdikių mirtingumas.
• Savaiminiai persileidimai moterims, dariusioms abortus, yra 30 – 40 proc. dažnesni nei nedariusioms.
• 25 proc. (kai kurių tyrimų duomenimis – dvigubai daugiau) moterų, nutraukusių pirmąjį nėštumą, visam gyvenimui lieka nevaisingos.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai