){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ką gi, pradėkime nuo, kas tai yra tinkama burnos higiena.
Na, labai trumpai – tai valyti dantis. Jeigu nevalai dantų, ne tik genda dantys, bet kyla ir dantenų problemų. Vadinasi, burnos higiena iš esmės yra dantų valymas, tai jau atsiliepia ir dantenoms, ir gleivinei.
Be kokių priemonių neišsiversime?
Privalomos priemonės yra dantų šepetėlis, pasta ir tarpdančių siūlas. Skalavimo skysčiai nėra tokie būtini.
Ar kramtomoji guma negali atstoti dantų šepetėlio ir pastos? Juk tik ir girdim esą kramtykit po valgio, ir dantys bus sveiki.
Dalis tiesos yra. Kramtomoji guma keičia burnos pH – iš rūgštinės ji tampa šarminė. Taigi guma neutralizuoja rūgštis, kurios atsiranda pavalgius. Taigi kaip pagalbinė priemonė ji yra veiksminga, bet tikrai niekada neatstos normalios burnos higienos. Ji tinka tada, kai nėra galimybių ar sąlygų pavalgius išsivalyti dantų.
Kas nutinka esant nepakankamai burnos ertmės higienai?
Per dieną danties paviršius pasidengia, mikroorganizmais, maisto likučiais. Visa tai sudaro danties minkštąsias apnašas. Nevalant ar neatidžiai nuvalius dantis, apnašos kaupiasi tarpdančiuose, dantų vagelėse, ties dantų kraštu, taip vystosi dantų ėduonies ir apydančio audinių ligos.
Dažnai žmonės skundžiasi dantų jautrumu, dantenų kraujavimu, jų paburkimu. Ar tai gali būti dėl netinkamos higienos, ar jau ligų pasekmė?
Ligos plyname lauke neatsiranda. Jeigu tinkama prevencija, jos ir nesivystys. O minėti požymiai jau yra liga – parodontozė. Aišku, negali sakyti esą nevalysi dantų, tai būtinai susirgsi parodontoze. Tačiau netinkama burnos higiena yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Kraujavimas dažniausiai yra dantenų uždegimo pasekmė, o uždegimą sukelia blogai nuvalyti dantys ir susikaupę akmenys. Jeigu minkštos apnašos ilgą laiką nenuvalomos, jos kalcifikuojasi ir sukietėja, tada virsta vadinamaisiais akmenis, kurie dantenas nuolat dirgina. Dantenų uždegimas plinta gilyn, pereina į kaulą, kaulas pradeda tirpti, ir dantys pradeda judėti ir kristi. Tai ir yra vadinamoji parodontozė.
Pasekmės tikrai nemalonios...
Taip. O reikia tik tinkamai prižiūrėti dantis. Aišku, yra ir kitų rizikos veiksnių, kai žmogus serga kitomis ligomis, kurios atsiliepia ir dantų būklei, tačiau tai jau reti atvejai.
O kodėl dantys tampa jautrūs?
Tai minėtų problemų tąsa. Jei atsirado dantenų uždegimas, prasideda kaulo rezorbcija, apsinuogina danties kaklelis, o toje srityje nėra emalio, todėl dantis pasidaro jautrus. Tai gali būti ne vien dėl blogo dantų valymo, bet ir dėl amžinių pakitimų, netaisyklingos dantų padėties dantų lanke. Per ilgą laiką ima vystytis vadinamoji dantenų recesija, tai yra būklė, kai dėl dantenų atsitraukimo palaipsniui apsinuogina danties kaklelis.
Dantų šepetėlį rekomenduojama keisti kas 2-3 mėnesius, kodėl?
Pirmiausia todėl, kad juose prisikaupia bakterijų, t.y. tiesiog tampa nešvarūs. Kitas dalykas – susidėvi šereliai. Dabar yra visokių rūšių šepetėlių – smailėjančiais galais, turintys skirtingo ilgio šerelius, tai tokie šepetėliai ilgainiui nebegali atlikti savo funkcijos.
O šiaip vis dėlto atlieka? Verta tokį šepetėlį įsigyti?
Taip, tikrai atlieka. Aišku, tarpdančių siūlo gal ir neatstoja, bet prieiti prie visų danties linkių tikrai padeda. Pavyzdžiui, yra specialūs šepetėliai su gale pailgintais šereliais aštuntam dančiui valyti. Šiuos dantis paprastai sunku valyti dėl to, kad jie mažesni, kreivi ir pan.
Sakoma, kad tinkamai prižiūrėti dantis reikia išdygus pirmajam dantukui. Kuo yra ypatinga vaikų burnos higiena?
Kadangi vaikų burna maža, dantys maži, tai ir šepetėlio dydis skiriasi. O pirmuosius dantukus šepetėliu netgi nenuvalysi, juos tėveliai turi valyti marlyte. Kalbant apie pastą, tai esmė ta, jog maži vaikai nemoka burnytės išskalauti, išspjauti pastos, jie ją rija. O suaugusiųjų pastose yra daugiau fluoro. Tad jeigu vaikas kiekvieną dieną pastos nuris, gali išsivystyti fluorozė, kai dėl padidėjusio fluoro kiekio pažeidžiami danties audiniai. Vaikų pastos yra jiems pritaikytos, yra netgi pagal amžiaus grupes – nuo 0 iki dvejų metų, nuo dvejų iki šešerių. Kai pieninius dantis pakeičia nuolatiniai, vaikai jau būna pakankami dideli, moka skalauti. Tada galima ir suaugusiųjų pastas naudoti, tik galbūt mažesnį kiekį.
Ar ypatingesnė priežiūra po procedūrų? Pavyzdžiui, po akmenų pašalinimo?
Jeigu tai elementari procedūra, tai nesiskiria niekuo. Jeigu buvo labai daug akmenų ir matosi, kad vyksta uždegimas, arba akmenys valyti ne tik virš dantenų, bet ir po jomis, tada jau gali reikėti ir medikamentinio gydymo. Šiaip jau viskas tas pats – šepetėlis, pasta, tarpdančių siūlas, bet paskalauti jau reikėtų gydomaisiais tirpalais, o ne tais, kurie tik palaiko burnos higieną.
O ar skiriasi vyresnio amžiaus žmonių dantų priežiūra?
Na, skiriasi dėl to, kad ir dantų būklė ypatinga. Jeigu, sakykim, yra tiltai, tai reikėtų panaudoti irigatorius (kai dantys valomi pulsuojančia vandens srove), kurie labai gerai išvalo po tarpine tilto dalimi, kur šepetėliu pasiekti negalima. Jei įstatyti implantai, priežiūra turi būti ypač kruopšti. Tokia vieta jau priskiriama padidėjusios rizikos, ir jeigu tik liks minkštų apnašų, tuoj ims vystytis uždegimas, ir implantas gali net iškristi. Nes, kaip ir ant natūralių dantų, taip ir ant implantų kaupiasi apnašos, todėl vėlgi gali kilti dantenų uždegimas, kuris pasieks kaulą, o implantas juk yra kaule. Vadinamieji periimplantitai yra pakankamai dažni. Ir iš esmės didele dalimi jie atsiranda dėl to, kad burnos higiena nepakankama.
Skamba gana liūdnai...
Bet pirmiausia reiktų pagalvoti, kodėl to implanto prireikė, tai yra kodėl tu danties netekai. Aišku, negalima viskuo kaltinti tik netinkamos burnos higienos, bet tai tikrai labai svarbu. Be abejo, susideda ir kiti veiksniai, tokie kaip mityba, persirgtos ligos. Jeigu žmogus serga diabetu, sutrinka ir burnos kraujotaka, ir kaulas gali imti irti dėl ligos. Tada tiesiog reikia juos dar kruopščiau prižiūrėti. Jei, sakykim, paprastai pakanka dantis valyti ryte vakare, tai jau tokiu atveju reikia valyti kiekvieną kartą pavalgius.
O kaip dėl rūkalių? Kaip jiems prižiūrėti dantis? Ar veiksmingos yra rūkaliams skirtos pastos?
Na, jei kad ir kokia pasta išsivalę nueis parūkyti, tai dantys ir vėl apsineš. Net ir po profesionalios higienos jeigu daug rūkysi, tai greitai dantys vėl apsineš.
Taigi vienintelė priemonė gražių dantų norintiems rūkaliams – mesti rūkyti?
Taip, tikrai pati pirmiausia.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę