Neįgalumo nustatymas, neįgaliųjų socialinė integracija bei profesinė reabilitacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2003 m. Lietuvoje gyveno 229 230 asmenų, gaunančių invalidumo pensijas. Tai sudarė apie 6,5 proc. visų šalies gyventojų. Iš jų 13 852 buvo vaikai iki 16 metų. I invalidumo grupės buvo 30 057 asmenys (13 proc. viso neįgaliųjų skaičiaus), II grupės – 138 187 (60 proc.), III grupės – 47 134, visiškos negalios – 10556. Apytiksliais duomenimis, 2003 m. Lietuvoje gyveno per 70 tūkst. judėjimo, 28 tūkst. psichikos, 15 tūkst. regos, 5 tūkst. klausos, 95 tūkst. vidaus organų ir įvairias kitas negalias turinčių asmenų. 30 proc. bendrojo neįgaliųjų skaičiaus sudaro pensinio amžiaus asmenys.
 

Keičiamas neįgalumo nustatymo modelis


2004 m. priimtas LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau – įstatymas). Jame numatyti pagrindiniai neįgaliųjų socialinės integracijos principai, neįgaliųjų socialinės integracijos prielaidos ir sąlygos, apibrėžta institucijų, įgyvendinančių neįgaliųjų socialinę integraciją, atsakomybė, neįgalumo lygio vaikams iki 18 metų ir darbingumo lygio darbingo amžiaus asmenims nustatymas, specialiųjų poreikių įvertinimo ir tenkinimo tvarka. Terminas invalidumas keičiamas terminu neįgalumas; atitinkamai – ir visuose LR teisės aktuose. Įstatymas įsigalios nuo 2005 m. liepos 1 d. Įstatyme numatytos pagrindinės priemonės, kurios reikalingos neįgaliems žmonėms.
Keičiamas neįgalumo nustatymo modelis. Asmenims iki 18 metų (vaikams) bus nustatomas neįgalumo lygis, kuris pagal negalios sunkumą bus skirstomas į sunkų, vidutinį ir lengvą. Toks diferencijavimas užtikrins, kad sunkesnės negalios asmeniui būtų teikiama ir didesnė socialinė bei kitokia parama. Neįgalumo lygis bus nustatomas kompleksiškai, vertinant asmens sveikatos būklę, galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, galimybes ugdytis, aplinkos veiksnių įtaką ir kitus svarbius aspektus.
Vyresniems nei 18 metų žmonėms su negalia iki senatvės pensijos amžiaus bus nustatomas darbingumo lygis (vietoje invalidumo grupės). Jis diferencijuojamas: jeigu darbingumo yra 0–25 proc., asmuo pripažįstamas nedarbingu. Nustačius 30–55 proc. darbingumo lygį, asmuo yra iš dalies darbingas.
Darbingumo lygį sudaro: bazinis darbingumas (prognozuojamas darbingumo lygis, kuris nustatomas remiantis medicininiais kriterijais ir sveikatos būkle (pagal parengtą sveikatos būklių ir ligų sąrašą) ir funkcinis (profesinis) darbingumas bei kt. darbo aplinkybės (asmens funkciniai gebėjimai (vaikščiojimas, kalbėjimas ir pan.), išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, amžius, darbo įgūdžiai, fizinės bei informacinės aplinkos pritaikymo galimybės, t.y. visos sąlygos, būtinos darbui.
Ši sistema orientuota skatinti neįgalų žmogų grįžti į darbo rinką ir pačiam pagerinti savo gyvenimą. Bet kuriuo atveju neįgaliesiems, kaip ir iki šiol, bus mokamos neįgalumo ar senatvės pensijos. Jeigu asmuo galės dirbti ir užsidirbti, tai bus papildomos jo pajamos.


Senatvės pensijos sulaukusiems žmonėms darbingumo lygis nebus nustatomas. Pagal specialiųjų poreikių lygį jiems, be senatvės pensijos, bus teikiamos socialinės paslaugos, kompensuojamoji technika, medikamentai ir kt.
 

Profesinė reabilitacija


Didelis nedarbo lygis skatino žmones siekti neįgalumo pripažinimo (kaip pragyvenimo šaltinio) ir neskatino jų reabilitacijos bei siekimo grįžti į darbo rinką. Esant nepakankamai darbo jėgos paklausai bei didelei konkurencijai darbo rinkoje, kvalifikacijos lygis tampa pagrindinė išlikimo joje sąlyga. Neįgaliesiems profesinių įgūdžių ir kvalifikacijos problemos itin aktualios.
 

Įstatymu reglamentuojama profesinė reabilitacija ir jos teikimo tvarka.


Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ji bus steigiama reorganizavus šiuo metu veikiančią Valstybinę medicininės socialinės ekspertizės komisiją) vertins ir profesinės reabilitacijos poreikį. Profesinė reabilitacija – tai darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dirbti sugrąžinimas arba didinimas. Pirmiausia asmuo gali būti pasiųstas dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, po to vertinamas jo darbingumo lygis.
Darbingumo lygį numatyta vertinti periodiškai. Atsižvelgiant į neįgaliojo būklę ir prognozę, gali būti įvairūs laiko intervalai: kas 0,5 metų, kas 2 metai ar kas 6 metai.
Taip bus sudarytos galimybės objektyviau įvertinti žmogaus gebėjimus dirbti, gauti būtinas medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas bei išmokas. Padidės neįgaliųjų užimtumas bei galimybės gyventi savarankiškai.
Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiks Ginčų komisija, kuri spręs žmonių, nepatenkintų nustatytu darbingumo lygiu, klausimus.
 

Dvejų metų pereinamasis laikotarpis


Asmenims, kuriems pripažinta invalidumo grupė neterminuotai, niekuo nereikia rūpintis.
Įstatyme numatytas pereinamasis laikotarpis (iki 2007 m. liepos 1 d.), per kurį asmenims, kuriems invalidumo grupė suteikta terminuotai, pasibaigus invalidumo grupės terminui, bus įvertintas darbingumo lygis pagal naująją metodiką.
Didėja bendrosios praktikos (BP) gydytojo vaidmuo. Jis siųs pacientus į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, įvertinęs jų judėjimo galimybes, skausmo lygį ir kt. Specialiųjų poreikių, susijusių su sveikata (išskyrus socialinius poreikius), nustatymo klausimus pagal patvirtintą tvarką ir būklių sąrašą taip pat tvarkys BP gydytojas.
 

Išmokos neįgaliesiems


Asmenys, kurie turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai, gauna Valstybinio socialinio draudimo invalidumo (Sodra) pensiją, o neturintys tokio stažo – Šalpos pensiją (mokama iš valstybės biudžeto). Šalpos pensijos gavėjai taip pat gali gauti slaugos išlaidų kompensaciją, o visi neįgalieji, kuriems nustatyta visiška negalia, – Slaugos pašalpą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai