Kai buvau dvejų metų, man diagnozavo diabetą. O kai buvo penkeri, tėtis pirmą kartą parodė, kaip aš pati galėčiau susileisti insuliną. Man tai atrodė normalu. Aš dažnai tikrinausi sveikatą, laikiausi specialių dietų, o kartą per metus ligoninėje man atlikdavo išsamius tyrimus. Gydytojai sakė, kad aš galėsiu normaliai gyventi, jeigu laikysiuosi visų nurodymų. Kai baigiau mokyklą, pradėjau dirbti orouosto bilietų rezervavimo skyriuje. Tačiau palaipsniui pastebėjau, kad regėjimo lauke atsiranda juodų dėmių.
Gydytojas paaiškino, kad nepakankamą akių aprūpinimą krauju sukėlė diabetas. Beje, dėl diabeto gali išsivystyti aklumas. Bet aš tikėjausi, kad to išvengsiu, ir 18 mėnesių gydžiausi lazeriu. Man buvo tik 22 metai ir gyvenime aš norėjau dar tiek daug pasiekti… Niekaip negalėjau įsivaizduoti savęs aklos.
Bet juodos dėmės vis didėjo, kol vieną dieną gydytojas konstatavo faktą, jog po dvejų metų apaksiu. Sustingau. Ilgai dar negalėjau atsikratyti tų žiaurių žodžių skambesio… Koks bus mano gyvenimas? Tik tamsa ir nepilnavertis egzistavimas. Jaučiausi taip, tarsi iš manęs būtų atimta ateitis. Namuose puoliau į sesers Saros glėbį. Ilgai bandžiau susitaikyti su tuo, kas neišvengiamai turi įvykti, bet nuskendau į begalinį savęs gailėjimąsi.
Nežinau kada, bet susigriebiau, jog negaliu leisti sugriauti savo gyvenimo. Na, galbūt man liko tik dveji metai, kai galiu viską ryškiai matyti, tačiau aš juk galiu išnaudoti kiekvieną sekundę… Kiek galėjau, pakeičiau savo gyvenimą. Palikau namus ir su drauge apsigyvenau kitame name. Kiekvieną dieną daug vaikščiojau ir važinėjausi dviračiu. Niekaip negalėjau atsitraukti nuo knygų ir aplankiau daugybę teatro spektaklių. Man labai daug padėjo mano bendradarbiai ir viršininkai.
Praėjus ketveriems metams nuo būsimo aklumo diagnozavimo, aš dar šiek tiek mačiau. Tą vasarą ilsėjausi prie ežero ir sutikau Keviną. Greitai susižavėjau jo švelnumu ir humoro jausmu. Bet vieną vakarą išgirdau jį labai švelniai sakant telefonu: “Sveika, tai aš.” “Žmona”, - pamaniau.
Kitais metais atostogavau ten pat ir vėl sutikau Keviną. Vakarėlyje kažkas paklausė, kas niekada nebuvo vedęs, o Kevinas atsakė, kad jis. Kai priminiau jam, kad praėjusiais metais telefonu girdėjau jį kalbantis su žmona, jis nusijuokė - tai buvo jo motina.
Mes tapome artimais draugais. Kevinas suprato mano nerimą dėl sveikatos, nes jo sesuo taip pat sirgo diabetu ir, lygiai kaip ir aš, jau buvo pradėjusi akti.
Aš pamilau. Vis galvojau apie Keviną. Tik nedrįsau tikėtis, jog jis galėtų jausti man ką nors panašaus. Po atostogų Kevinas nuvežė mane į oro uostą, bet aš pavėlavau į lėktuvą. Tada jis pakvietė mane į savo namus ir mes turėjome galimybę išsiaiškinti, ką jaučiame vienas kitam. Atsisveikinimo bučinys kitą dieną buvo pirmasis mūsų gyvenime.
Po to mes vienas kitam skambindavome kasdien. Vieną kartą jis pasakė: “Aš myliu tave”. Aš neatsakiau. Bet dabar jis mėgsta pajuokauti, kad kai nemečiau ragelio, tai jis suprato, kad ir aš jį myliu.
Kai mes vėl susitikome, mūsų draugystė pagilėjo. Pasakiau Kevinui, kad turiu ginekologinių problemų, nesusijusių su diabetu, - reikėjo skubiai pašalinti gimdą. Kevino tas neišgąsdino. Troškau tapti Kevino žmona. Tačiau mane kankino dvejonės: aš labai norėjau būti laiminga, bet ar jis su manimi tikrai bus laimingas? Daugybę kartų aš klausiau savęs, ar jis tikrai susitaikys su mintimi, kad neturės vaikų, kad jo žmona - akla? Bet Kevinas mane apkabino ir pasakė, kad jis myli mane ir nieko daugiau netrokšta, tik kartu gyventi …
Mūsų vestuvės buvo labai gražios. Tai buvo pati laimingiausia mano gyvenimo diena ir aš dėkinga Dievui, kad mano regėjimas dar buvo pakankamai geras ir aš galėjau matyti, kaip Kevinas džiaugiasi.
Persikėliau į jo namus kaime. Virtuvėje mes įstatėme didelius langus, kad vidun patektų daugiau šviesos. Jaučiausi labai laiminga. Tik buvo gaila, kad niekada negalėsiu laikyti rankose Kevino kūdikio. Po keturių mėnesių man pašalino gimdą. Nors žinojau, kad operacija būtina, tačiau viduje raudojau.
Tuo metu jau nebegalėjau dirbti. Susvyravo mano pasitikėjimas savimi. Ilgėjausi pasivažinėjimų dviračiu, todėl Kevinas pasiūlė pirkti dvivietį dviratį. Sėdėdama už jo ir jausdama vėjo dvelksmą savo plaukuose, aš vėl jaučiausi gyvybinga. Be to, aš įsigijau vedlį šunį, su kuriuo be jokios baimės galėjau eiti pasivaikščioti. Išmokau skaityti Brailio raštą.
Praėjus trejiems metams po vestuvių, dešinėje kojoje atsirado diabeto sukeltų skaudulių. Žaizdos negijo, infekcija išplito į kaulus. Galiausiai man amputavo pirštą. Bet vis dar smarkiai skaudėjo ir penkis mėnesius praleidau ligoninėje. Man amputavo ir kitą pirštą, tačiau skausmas nesiliovė. Vienintelė išeitis buvo amputuoti visą koją. Labai to nenorėjau: kaip gi aš eisiu pasivaikščioti? Tik Kevinas man padėjo išlikti stipriai. Jis pažadėjo visą laiką būti su manimi, kad ir kas atsitiktų. Po mėnesio išvažiavau iš ligoninės invalido vežimėlyje ir pažadėjau sau, kad išmoksiu vaikščioti.
Praėjo daug dienų, kol man pritaisė kojos protezą, bet po mėnesio aš jau galėjau pasivaikščiodama nueiti vieną pusantro kilometro. Tada pajaučiau, kad ima skaudėti ir kairiąją koją, o gydytojas patvirtino mano baisiausius nuogąstavimus ir pasakė, kad reikia amputuoti kairiosios kojos pirštą.
Buvau labai pavargusi, nes mačiau kaip laisvė, už kurią aš taip smarkiai kovojau, dingsta. Bet Kevinas sakė, kad mes galime viską įveikti, kad mes tikrai dar galėsime važinėti dviračiu ir eiti pasivaikščioti. Galiausiai aš juo patikėjau.
Buvo tikrai sunku išmokti vaikščioti su abiejų kojų protezais: iš pradžių net metus dukart per savaitę man darė skausmingas fizioterapijos procedūras. Po to aš pradėjau vaikščioti: daugybę kartų griuvau, vėl kėliausi ir vėl griuvau, bet vaikščioti išmokau. Ir Kevinas buvo šalia manęs.
Dabar man 39 metai. Praėjo ketveri metai, kai nebeturiu abiejų kojų, tačiau jaučiuosi laisva ir ne bejėgė. Kasdien einu pasivaikščioti ir kartu su Kevinu važinėju dviviečiu dviračiu. Praėjusiais metais Prancūzijoje mes nuvažiavome apie 500 kilometrų.
Vis dar stebiuosi: “Kodėl aš?” Norėčiau turėti vaikų ir, manau, būtume tikrai geri tėvai. Bet, kaip sako Kevinas, mes turime vienas kitą - tai jau labai daug. Jo meilė mane palaiko. Mano kančios jam - kaip buvimas pragare, kaip pats baisiausias košmaras. Ir daugelis vyrų tikrai pabėgtų nuo manęs, bet jis pasilieka. Liga mūsų draugystę tik dar labiau sustiprino.
Praradusi regėjimą ir abi kojas, ėmiau iš tiesų vertinti viską, ką dar turiu ir ką galiu padaryti. Aš vis dar tikiuosi iš gyvenimo gauti kiek įmanoma daugiau.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę