Evoliucijos eigoje gyvojoje gamtoje gyvybiškai svarbiems procesams palaikyti vyko pačios įvairiausios tiek paprastos, tiek sudėtingos jungimosi reakcijos. Matyt, gintaro rūgštis tam tikslui pasirodė labai tinkama, kadangi nuo neatmenamų laikų ją naudojo visi gyvi organizmai. Dar prieš 50 mln. Metų gintaro rūgštis dalyvavo gyvų sistemų medžiagų apykaitoje ir iki mūsų dienų išliko susikaupusi gintaro akmenyje. Ir šiandien, bet koks organizmas, esant nepalankioms sąlygoms, ženkliai padidina gintaro rūgšties gamybą, kas leidžia jam sėkmingai kovoti su neigiamu aplinkos poveikiu.
Prieš 50 mln. metų, Žemės klimatas, dėl kosminių kataklizmų iš esmės pasikeitė, pakilo planetos temperatūra, ir tuomet augę medžiai atsidūrė ekstremalioje situacijoje: jie pradėjo gaminti daugiau gintaro rūgšties, kuri pakliūdavo į jų išskiriamus sakus. Kiti, labiau išsivystę organizmai, matyt, ne tik gamino gintaro rūgštį, bet ir stengėsi papildyti jos atsargas iš išorinių šaltinių. Gal būtent tai ir traukė įvairius vabzdžius ir kitus smulkius gyvūnus, prie tuomet dar skystame pavidale, esančių medžio sakų. Neatsargūs, įklimpdavo į lipnią masę ir likdavo ten visam laikui. Daugelis jų, iki mūsų dienų yra sėkmingai išsilaikę gintaro akmenyje. Tai leido mokslininkams susipažinti daugiau nei su 3000 vabzdžių, driežų rūšių, o taip pat su augalų fragmentais, gyvenusiais žemėje prieš dešimtis milijonų metų.
Kiekvieną dieną mūsų organizmas pagamina apie 200 gr. gintaro rūgšties ir pats sunaudoja ją savo tikslams. Sveikam organizmui pakanka gintaro rūgšties, kurią jis pagamina ar gauna su maistu. Tačiau esant nepalankios sąlygoms, streso metu ar staiga pasikeitus fiziniam krūviui, kada medžiagų apykaitos grandinėje įvyksta pakitimai, gintaro rūgšties išeiga padidėja, atsiranda jos deficitas ir tuo pačiu nuovargio ir apatijos jausmas.
Dėl to pablogėja savijauta, organizmas nebesugeba atsispirti neigiamam supančios aplinkos poveikiui, įvyksta organizmo pakitimai ir atskirų jo sistemų darbingumo sutrikimas, vystosi ligos. Ir čia jums į pagalbą ateina gintaro rūgštis.
Ląstelių procesai, kurie išjudina viską, kas gyva
Angliavandeniai, riebalai ir baltymai, įsisavinami su maistu, yra suskaidomi iki paprastųjų junginių: gliukozės, glicerino, riebiųjų ir amino rūgščių, kurie medžiagų apykaitos reakcijų, vykstančių ląstelėse, metu pavirsta į organines rūgštis, kurios oksiduojasi iki angliarūgštės dujų ir vandens. Gliukozė ir glicerinas pradžioje oksiduojasi anaerobiškai, t.y. be deguonies dalyvavimo, fermentavimo reakcijose, vadinamose glikolize.
Tais atvejais, kada nepakanka deguonies tam, kad būtų aprūpintas funkcinis energijos srautas, vyksta anaerobinės glikolizės suaktyvinimas, ir audiniuose susikaupia galutinis glikolizės produktas – pieno rūgštis (laktatas). Visose gyvose ląstelėse, nesvarbu augalų ar gyvūnų, bakterijų ar grybelių, kaupiasi kelių mikronų dydžio kūneliai, vadinami mitochondrijomis. Mitochondrijose pagrinde ir formuojasi gintaro rūgštis bei yra panaudojama tolesnėms reakcijoms.
Esant pakankamam deguonies aprūpinimui, visos organinės rūgštys sudega specialiuose ląstelių organėliuose, t.y. mitochondrijose, dėl ore esančio deguonies panaudojimo.
Aerobinėmis sąlygomis gliukozės produktai, riebiųjų rūgščių oksidacijos produktai bei amino rūgštys sudega, oksiduojasi dalyvaujant deguoniui, ląstelių organėliuose, kurie yra pagrindiniai energijos šaltiniai. Akumuliacija vyksta kvėpavimo grandinėje – poli fermentiniame komplekse, esančiame mitochondrijos membranoje.
Pagrindinė saulės energijos dalis, dalyvaujanti su maistu į organizmą patenkančių medžiagų cheminiuose ryšiuose, yra išlaisvinama oksiduojantis organinėms rūgštims ciklinėje reakcijų grandinėje, kurias nustatė Hans Adolf Krebs. Kad ir kokios būtų pradinės sunaudojamos medžiagos (baltymai, riebalai, angliavandeniai) visos jos virsta Krebs ciklo organinėmis rūgštimis
Krebs ciklas, kvėpavimo grandinė ir energijos akumuliacijos sistema, yra išsidėstę mitochondrijose. Mitochondrijos yra vadinamos energetinėmis ląstelės stotimis. Būtent mitochondrijose vyksta visų rūšių medžiagų sudeginimas kur ATF pristatoma, kaip universalus energijos šaltinis visiems darbo ir organizmo audinių sintezės tipams. Mitochondrijų skaičius ir kokybė, jų funkcionavimo būsena, ryšiai su glikolize bei deguonies išnešiojimo sistema apsprendžia ląstelės ir atitinkamo audinio funkcinio aktyvumo diapazoną.
Paprastoje grandininėje reakcijoje, vykstančioje mitochondrijose, būtent Krebs cikle, gintaro rūgštis yra vienas iš tarpinių junginių. Kaip parodė Rusijos Akademijos teorinės ir eksperimentinės biofizikos profesorės M.N. Kondraševos tyrimai energetinis ATF proceso sintezės pajėgumas gintaro rūgšties oksidacijos metu yra ženkliai aukštesnis nei bet kokio kito substrato oksidacijos metu. Būtent dėl to daugelis energiją naudojančių procesų, pvz., kalcio jonų akumuliacija ir biosintezės aprūpinimas deguonimi net ir izoliuotose mitochondrijose gali vykti tik gintaro rūgšties oksidacijos metu. Remiantis M.N. Kondraševos tyrimais įrodyta, kad gamtoje egzistuoja ir reikalui esant aktyvuojasi papildomi gintaro rūgšties atsiradimo būdai. Toks papildomas gintaro rūgšties „įsižiebimas“ vyksta intensyvaus darbo metu ir atsistatymo po apkrovos metu, kada ypač aktyvus greito ATF atgaminimo poreikis.
Ne tik didelis gintaro rūgšties oksidacijos energetinis pajėgumas verčia ją išskirti iš kitų substratų. Reikalas tame, kad esant bet kokiam pakankamai intensyviam krūviui vystosi taip vadinama darbinė hipoksija, kada deguonies panaudojimas energijos apykaitos reakcijose viršija jo pernešimo į ląsteles galimybes. Beveik visų širdies ir kraujagyslių susirgimų atvejais, plaučių, kraujo ligų, apsinuodijimo atvejais, išgėrus alkoholio ir įvairių medikamentų yra sutrikdomas arba deguonies pernešimas arba jo panaudojimas. Kitaip tariant, taip vystosi hipoksija.
Esant hipoksijai mitochondrijų kvėpavimo grandinė negali įsisavinti vandenilio iš bet kokio kito substrato, išskyrus gintaro rūgštį. Juk būtent jai oksiduojantis vandenilis patenka į žymiai artimesnę deguoniui kvėpavimo grandinės dalį. Tokiu atveju šioje dalyje net ir esant didelei hipoksijai išlieka sugebėjimas priimti vandenilį. Tokiu atveju gintaro rūgšties oksidacija mitochondrijose lieka vienas iš nedaugelio ATF šaltinių. Papildomas gintaro rūgšties pateikimas į organizmą gali ženkliai sustiprinti jo gyvybines funkcijas.
Ta gintaro rūgštis, kuri formuojasi mitochondrijose taip pat momentiškai ir sudega, todėl stacionari į audinius patenkančios gintaro rūgšties koncentracija kiekvieną laiko momentą neviršija 10–20 mg/kg audinio masės ir paprasčiausiai lieka mitochondrijose. Už mitochondrijos ribų, kraujotakos sistemoje, jos praktiškai nėra. Už mitochondrijos ribų ji atsiranda esant sunkiai anaerobiozės formai (visiškai nesant deguonies) ar didelės kokios nors audinio dalies hipoksijos metu.
Receptorinės organizmo sistemos gintaro rūgšties atsiradimą kraujotakoje supranta, kaip signalą, kad kažkokioje kūno dalyje trūksta energetinių resursų ar deguonies. Organizmas atitinkamai reaguoja į šį signalą pokyčiais endokrininėje, hormoninėje reguliacijoje, periferinės kraujotakos pagerėjimu, širdies susitraukimų sustiprėjimu, oksihemoglobino susidarymo palengvinimu ir kitomis fiziologinėmis ir biocheminėmis reakcijomis. Tai energijos apykaitos mobilizacijos reakcijos. Jos vyksta ne kaip atsakas į atsiradusį hipoksinį energijos deficitą, bet kaip signalas į tai, kad galbūt atsirado jam vietos
Visiškas gintaro rūgšties nekenksmingumas, jos gebėjimas teigiamai veikti net ir esant mažam kiekiu, sustipina medicininių preparatų poveikį, jai tampant svarbiu maisto papildu. Tokių papildų vartojimas dalyvauja organizmo būsenos normalizacijos atstatyme.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę