Ažitacijos, sujaudinimo ar agresijos terminas apibūdina keletą paciento elgesio sutrikimų. Tai fiziniai ir žodiniai išpuoliai, priešiški pasisakymai, grasinimai giminaičiams ar medicinos personalui, grasinamieji gestai, staigūs įniršio priepuoliai, aplinkos žalojimas ir kt. Agresyvus elgesys, kuris gali būti tiek fizinis, tiek žodinis, – tai tyčinis veiksmas, nukreiptas į objektą, kitą asmenį arba save patį. Agresija yra viena didžiausių problemų, sergant demencija. Atlikti tyrimai parodė, kad fiziniai destrukciniai veiksmai yra dažnesni tarp vyriškosios lyties pacientų, o žodinė agresija yra būdinga abiejų lyčių ligoniams.
Agresyvų elgesį sąlygojantys biologiniai veiksniai
Ažitaciją ar agresyvų elgesį gali išprovokuoti bet koks galvos smegenų pažeidimas. Daug reikšmės turi pažeidimo vieta. Pažeidus galvos smegenų smilkinines skiltis, migdolinius kūnus, hipokampą, pacientų elgesys tam tikrose situacijose dažnai tampa agresyvus. Visos šios galvos smegenų sritys pažeidžiamos sergant Alzheimerio liga, todėl agresyvus elgesys šios ligos atvejais pasireiškia iki 25 proc. pacientų. Manoma, kad pažeidus šias galvos smegenų sritis sutrikdomi agresyvų elgesį slopinantys mechanizmai, ir elgesys tampa nekontroliuojamas. Organinių galvos smegenų pažeidimų atveju agresija gali kilti dėl nekontroliuojamo pykčio priepuolių arba kliedesių ir haliucinacijų, greta kurių paprastai pasireiškia baimė ir kitos neigiamos emocijos.
Mokslininkai nustatė, kad agresyvų elgesį lemia medžiagų apykaitos su- trikimai galvos smegenyse. Manoma, kad tokių pacientų smegenų skystyje būna sumažėjęs serotonino kiekis. Kiti autoriai pastebėjo, kad agresyviai besielgiantiems asmenims būna sumažėjęs ir γ amino sviesto rūgšties kiekis, o padidėjęs cholinerginės ir adrenerginės neuromediatorių sistemų aktyvumas. Serotonino kiekį didinantys vaistai pasirodė esą veiksmingi slopinant agresyvų elgesį.
Destruktyvus elgesys pasireiškia ir esant delyrinei būsenai, kuri labai dažna vyresniems asmenims. Tokiems pacientams, o ypač sergantiems demencija, delyras gali išsivystyti susirgus daugeliu somatinių ligų ar tiesiog pablogėjus jų psichinei būsenai. Senieji vaistai nuo psichozės ir benzodiazepinai gali net pa- bloginti demencija sergančių asmenų elgesį, nes gali sąlygoti delyrą ir agresyvų elgesį. Benzodiazepinai vyresniems asmenims gali sukelti paradoksinę ažitaciją, net paskyrus vidutines jų dozes.
Agresyvų elgesį sąlygojantys psichologiniai veiksniai
Asmenims, kurių pažintinės funkcijos dar nėra stipriai sutrikusios, agresiją gali paskatinti psichologiniai veiksniai (suvokimas, kad sergama sunkia liga, reakcija į aplinkos pasikeitimą). Vyresnių asmenų agresiją taip pat gali sukelti sumažėjęs gebėjimas bendrauti. Tokį elgesį gali paskatinti nepažįstama ar per daug triukšminga aplinka, skausmas.
Demencija nesergantiems vyresniems asmenims agresyvus elgesys ir padidėjęs dirglumas gali būti depresijos požymis. Kitų autorių nuomone, agresyvus vyresnių asmenų elgesys susijęs su buvusių asmenybės bruožų paaštrėjimu (akcentavimu).
Agresyvų elgesį gali sąlygoti neteisinga slaugančio asmens veiksmų interpretacija. Tokiu atveju, paprašius pacientą atlikti kokį nors veiksmą ar vos prie jo prisiartinus, galima išprovokuoti pyktį ir agresiją. Pastarąją gali sąlygoti kliedesiai ir haliucinacijos, dažnos demencija sergantiems asmenims. Ypač dažnai agresyvūs tampa persekiojimo, nuodijimo kliedesių turintys pacientai. Kliedesiai, haliucinacijos, ažitacija ir agresyvus elgesys yra dažni Alzheimerio ligos ir kitų demencijos tipų simptomai. 30 – 40 proc. Alzheimerio liga sergančių pacientų būna kliedesių, 25 proc. tokių pacientų elgesys būna agresyvus.
Aplinkos veiksniai
Žinoma, kad demencija sergantiems asmenims agresiją gali išprovokuoti triukšminga aplinka, netinkamas apšvietimas ir įprastinės baldų išdėstymo tvarkos pakeitimas.
Agresyvus elgesys yra rimta namuose gyvenančių demencija sergančių asmenų problema. Vieno tyrimo duomenimis, 49 proc. šių asmenų buvo žodiškai,
46 proc. – fiziškai, o 17 proc. – seksualiai agresyvūs. Kito epidemiologinio tyrimo duomenimis, 30 proc. Alzheimerio liga sergančių ir namuose gyvenančių asmenų buvo agresyvūs.
Vyresnių asmenų agresyvus elgesys dažniausiai yra susijęs su demencija. Kuo sunkesni pažintinių funkcijų sutrikimai, tuo agresyvesnis pacientų elgesys. Tiriant ligoninėse gydomus pacientus buvo nustatyta, kad beveik pusė demencija sergančių asmenų per paskuti- nes tris dienas buvo bent šiek tiek agresyvūs, iš jų 15 proc. buvo vidutiniškai ar stipriai sujaudinti. Demencija sergantys asmenys agresyvūs dažniausiai dieną, o ypač rytais, nes tuomet paprastai atliekama daugiausia diagnostinių ir
gydymo procedūrų.
Kitų autorių duomenimis, agresijos epizodų dažniau kyla žiemą, tai rodo ryšį su nuotaikos sutrikimams būdingais sezoniniais svyravimais.
Tiriant slaugos namuose gydomus pacientus, sunkių elgesio sutrikimų nu- statyta 22 proc. asmenų. Dviem trečdaliams jų buvo nustatytas organinis psichosindromas.
Agresyvaus elgesio kategorijos
Agresijos klasifikavimas iki šiol kelia daug diskusijų. Vieni autoriai agresija įvardija tik fizinius veiksmus, nu- kreiptus į kitą asmenį ar save. Kiti autoriai šį terminą naudoja platesne pras me, sujungdami tiek žodinę, tiek fizinę agresiją. Ažituotą pacientų elgesį galima suskirstyti į 4 kategorijas: verbalinę, fizinę, seksualinę agresiją ir save žalojančius veiksmus. Yra du būdai suklasifikuoti agresyvų elgesį: pagal agresiją provokuojančias situacijas ir pagal elgesio būdą (1, 2 lentelės).
Atsisakymas bendradarbiauti ir suteikti pagalbą yra dažniausi agresyvaus elgesio pasireiškimai, žodinė agresija yra dažnesnė už fizinę. Padidėjęs dirglumas taip pat yra dažnas agresyvaus elgesio pasireiškimas ir nėra susijęs su premorbidiniais charakterio bruožais.
1 lentelė. Agresyvaus elgesio tipai pagal agresijos pasireiškimo būdą.
Fizinė agresija Žodinė agresija Kita
Mušimas
Stumdymasis Spardymasis Spjaudymasis Kandžiojimasis
Daiktų laužymas Reikalavimai;
Šaukimas, rėkimas;
Keikimasis;
Sarkastiški, kritikuojantys ir žeminantys pasisakymai;
Grasinimai sužaloti; Atsisakymas bendradarbiauti ir suteikti pagalbą;
Seksualiai agresyvus elgesys;
Tyčinis asocialus elgesys;
Bandymai susižaloti;
2 lentelė. Agresyvaus elgesio tipai pagal provokuojančias situacija.
Atsakas į duodamus nurodymus Atsakas į aplinkinių agresyvų elgesį Siekiant dėmesio
Draudžiant pradėti netinkamą veiksmą
Klaidingai interpretuojant įvykius ar aplinkinių elgesį
Slaugant
Naktiniai elgesio sutrikimai
Antriniai, nuo kliedesių priklausomi, agresijos priepuoliai
Padidėjęs dirglumas, nepriklausantis nuo situacijos
Nemedikamentinis gydymas
Vyresnių žmonių elgesiui labai svarbi juos supanti aplinka, todėl rekomenduojama, kad ji būtų artima ir pažįstama pacientui. Svarbus yra dienos režimas, kuris turi būtų įprastas ir minimaliai dirginantis.
Pacientus, kurių kognityvinės funkijos yra mažai pažeistos, galima mokyti teisingo elgesio, valdyti kylantį pyktį, socialinių, kalbos sugebėjimų, išmokyti atsipalaiduoti, spręsti iškylančius sunkumus. Pastebėta, kad agresyvus elgesys yra dažnesnis sergant sunkesne demencija, todėl psichologinius gydymo metodus yra sunku pritaikyti. Tačiau paprastai patyręs personalas gerai pažįsta savo pacientus ir žino, kad jei ligonio agresiją sukelia kritika, galima iš lėto pacientą pratinti prie vis labiau jį provokuojančių situacijų, tuo pačiu metu raminant jį ir taip mokant kontroliuoti kylančias agresijos reakcijas.
Taip pat dažnai demencija sergantys asmenys sunkiai sugeba formuluoti prašymus, jiems sunku žodžiais išreikšti savo norus, todėl artimieji ar slaugytojai dažnai ignoruoja arba nesupranta jų pageidavimų. Nepatenkinę savo pa- geidavimų pacientai gali pradėti šaukti arba tapti agresyvūs, nes slaugantys asmenys atkreipia dėmesį tik tada, kai pradedama agresyviai elgtis. Taip vieninteliu paciento bendravimo su aplinkiniais būdu tampa fizinė ar žodinė agresija. Slaugytojams ir kitam medicinos personalui, besirūpinančiam pacientu, vertėtų atkreipti dėmesį į bet kokį paciento ženklą, pvz., parodymą pirštu, vėliau prašymą išpildyti tik jam pasakius pirmąją objekto raidę, dar vėliau – ištarus visą žodį. Taip pacientus galima išmokyti komunikuoti ne tik agresyviu elgesiu, bet ir socialiai priimtinesnėmis priemonėmis.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę