Vyresnių žmonių pakitusio elgesio priežastys ir gydymas

Dažnai vyresniame amžiuje pasikeičia žmogaus elgesys, santykiai su aplinkiniais. Pagyvenusius žmones vargina įvairios psichikos problemos – elgesio, nuotaikos, miego sutrikimai, nerimas, padidėjęs dirglumas, priešiškumas, sujaudinimas. Senstant mažėja pakantumas, tolerantiškumas, gali padidėti agresyvumas. Vyresnio amžiaus žmonės tam- pa nepasitikintys, įtaresni, nepastovios nuotaikos, blogėja jų gyvenimo kokybė. Tokią būseną gali sąlygoti daugybė neigiamų išgyvenimų: išėjimas į pensiją, artimųjų netektis, vienišumas, nerimas dėl ateities, finansinės problemos. Lėtinės ligos ir vaistų vartojimas tik dar labiau pablogina šių pacientų psichinę būklę. Staiga atsiradę elgesio sutrikimai, agresija – didelis išbandymas slaugantiems asmenims, šeimai.
 

Ažitacijos, sujaudinimo ar agresijos terminas apibūdina keletą paciento elgesio sutrikimų. Tai fiziniai ir žodiniai išpuoliai, priešiški pasisakymai, grasinimai giminaičiams ar medicinos personalui, grasinamieji gestai, staigūs įniršio priepuoliai, aplinkos žalojimas ir kt. Agresyvus elgesys, kuris gali būti tiek fizinis, tiek žodinis, – tai tyčinis veiksmas, nukreiptas į objektą, kitą asmenį arba save patį. Agresija yra viena didžiausių problemų, sergant demencija. Atlikti tyrimai parodė, kad fiziniai destrukciniai veiksmai yra dažnesni tarp vyriškosios lyties pacientų, o žodinė agresija yra būdinga abiejų lyčių ligoniams.
Agresyvų elgesį sąlygojantys biologiniai veiksniai
Ažitaciją ar agresyvų elgesį gali išprovokuoti bet koks galvos smegenų pažeidimas. Daug reikšmės turi pažeidimo vieta. Pažeidus galvos smegenų smilkinines skiltis, migdolinius kūnus, hipokampą, pacientų elgesys tam tikrose situacijose dažnai tampa agresyvus. Visos šios galvos smegenų sritys pažeidžiamos sergant Alzheimerio liga, todėl agresyvus elgesys šios ligos atvejais pasireiškia iki 25 proc. pacientų. Manoma, kad pažeidus šias galvos smegenų sritis sutrikdomi agresyvų elgesį slopinantys mechanizmai, ir elgesys tampa nekontroliuojamas. Organinių galvos smegenų pažeidimų atveju agresija gali kilti dėl nekontroliuojamo pykčio priepuolių arba kliedesių ir haliucinacijų, greta kurių paprastai pasireiškia baimė ir kitos neigiamos emocijos.
Mokslininkai nustatė, kad agresyvų elgesį lemia medžiagų apykaitos su- trikimai galvos smegenyse. Manoma, kad tokių pacientų smegenų skystyje būna sumažėjęs serotonino kiekis. Kiti autoriai pastebėjo, kad agresyviai besielgiantiems asmenims būna sumažėjęs ir γ amino sviesto rūgšties kiekis, o padidėjęs cholinerginės ir adrenerginės neuromediatorių sistemų aktyvumas. Serotonino kiekį didinantys vaistai pasirodė esą veiksmingi slopinant agresyvų elgesį.
Destruktyvus elgesys pasireiškia ir esant delyrinei būsenai, kuri labai dažna vyresniems asmenims. Tokiems pacientams, o ypač sergantiems demencija, delyras gali išsivystyti susirgus daugeliu somatinių ligų ar tiesiog pablogėjus jų psichinei būsenai. Senieji vaistai nuo psichozės ir benzodiazepinai gali net pa- bloginti demencija sergančių asmenų elgesį, nes gali sąlygoti delyrą ir agresyvų elgesį. Benzodiazepinai vyresniems asmenims gali sukelti paradoksinę ažitaciją, net paskyrus vidutines jų dozes.
Agresyvų elgesį sąlygojantys psichologiniai veiksniai
Asmenims, kurių pažintinės funkcijos dar nėra stipriai sutrikusios, agresiją gali paskatinti psichologiniai veiksniai (suvokimas, kad sergama sunkia liga, reakcija į aplinkos pasikeitimą). Vyresnių asmenų agresiją taip pat gali sukelti sumažėjęs gebėjimas bendrauti. Tokį elgesį gali paskatinti nepažįstama ar per daug triukšminga aplinka, skausmas.


Demencija nesergantiems vyresniems asmenims agresyvus elgesys ir padidėjęs dirglumas gali būti depresijos požymis. Kitų autorių nuomone, agresyvus vyresnių asmenų elgesys susijęs su buvusių asmenybės bruožų paaštrėjimu (akcentavimu).
Agresyvų elgesį gali sąlygoti neteisinga slaugančio asmens veiksmų interpretacija. Tokiu atveju, paprašius pacientą atlikti kokį nors veiksmą ar vos prie jo prisiartinus, galima išprovokuoti pyktį ir agresiją. Pastarąją gali sąlygoti kliedesiai ir haliucinacijos, dažnos demencija sergantiems asmenims. Ypač dažnai agresyvūs tampa persekiojimo, nuodijimo kliedesių turintys pacientai. Kliedesiai, haliucinacijos, ažitacija ir agresyvus elgesys yra dažni Alzheimerio ligos ir kitų demencijos tipų simptomai. 30 – 40 proc. Alzheimerio liga sergančių pacientų būna kliedesių, 25 proc. tokių pacientų elgesys būna agresyvus.
Aplinkos veiksniai
Žinoma, kad demencija sergantiems asmenims agresiją gali išprovokuoti triukšminga aplinka, netinkamas apšvietimas ir įprastinės baldų išdėstymo tvarkos pakeitimas.
Agresyvus elgesys yra rimta namuose gyvenančių demencija sergančių asmenų problema. Vieno tyrimo duomenimis, 49 proc. šių asmenų buvo žodiškai,
46 proc. – fiziškai, o 17 proc. – seksualiai agresyvūs. Kito epidemiologinio tyrimo duomenimis, 30 proc. Alzheimerio liga sergančių ir namuose gyvenančių asmenų buvo agresyvūs.
Vyresnių asmenų agresyvus elgesys dažniausiai yra susijęs su demencija. Kuo sunkesni pažintinių funkcijų sutrikimai, tuo agresyvesnis pacientų elgesys. Tiriant ligoninėse gydomus pacientus buvo nustatyta, kad beveik pusė demencija sergančių asmenų per paskuti- nes tris dienas buvo bent šiek tiek agresyvūs, iš jų 15 proc. buvo vidutiniškai ar stipriai sujaudinti. Demencija sergantys asmenys agresyvūs dažniausiai dieną, o ypač rytais, nes tuomet paprastai atliekama daugiausia diagnostinių ir
gydymo procedūrų.
Kitų autorių duomenimis, agresijos epizodų dažniau kyla žiemą, tai rodo ryšį su nuotaikos sutrikimams būdingais sezoniniais svyravimais.
Tiriant slaugos namuose gydomus pacientus, sunkių elgesio sutrikimų nu- statyta 22 proc. asmenų. Dviem trečdaliams jų buvo nustatytas organinis psichosindromas.
Agresyvaus elgesio kategorijos
Agresijos klasifikavimas iki šiol kelia daug diskusijų. Vieni autoriai agresija įvardija tik fizinius veiksmus, nu- kreiptus į kitą asmenį ar save. Kiti autoriai šį terminą naudoja platesne pras me, sujungdami tiek žodinę, tiek fizinę agresiją. Ažituotą pacientų elgesį galima suskirstyti į 4 kategorijas: verbalinę, fizinę, seksualinę agresiją ir save žalojančius veiksmus. Yra du būdai suklasifikuoti agresyvų elgesį: pagal agresiją provokuojančias situacijas ir pagal elgesio būdą (1, 2 lentelės).
Atsisakymas bendradarbiauti ir suteikti pagalbą yra dažniausi agresyvaus elgesio pasireiškimai, žodinė agresija yra dažnesnė už fizinę. Padidėjęs dirglumas taip pat yra dažnas agresyvaus elgesio pasireiškimas ir nėra susijęs su premorbidiniais charakterio bruožais.
1 lentelė. Agresyvaus elgesio tipai pagal agresijos pasireiškimo būdą.
Fizinė agresija Žodinė agresija Kita
Mušimas
Stumdymasis Spardymasis Spjaudymasis Kandžiojimasis
Daiktų laužymas Reikalavimai;
Šaukimas, rėkimas;
Keikimasis;
Sarkastiški, kritikuojantys ir žeminantys pasisakymai;
Grasinimai sužaloti; Atsisakymas bendradarbiauti ir suteikti pagalbą;
Seksualiai agresyvus elgesys;
Tyčinis asocialus elgesys;
Bandymai susižaloti;
2 lentelė. Agresyvaus elgesio tipai pagal provokuojančias situacija.

Atsakas į duodamus nurodymus Atsakas į aplinkinių agresyvų elgesį Siekiant dėmesio
Draudžiant pradėti netinkamą veiksmą
Klaidingai interpretuojant įvykius ar aplinkinių elgesį
Slaugant
Naktiniai elgesio sutrikimai
Antriniai, nuo kliedesių priklausomi, agresijos priepuoliai
Padidėjęs dirglumas, nepriklausantis nuo situacijos
Nemedikamentinis gydymas
Vyresnių žmonių elgesiui labai svarbi juos supanti aplinka, todėl rekomenduojama, kad ji būtų artima ir pažįstama pacientui. Svarbus yra dienos režimas, kuris turi būtų įprastas ir minimaliai dirginantis.
Pacientus, kurių kognityvinės funkijos yra mažai pažeistos, galima mokyti teisingo elgesio, valdyti kylantį pyktį, socialinių, kalbos sugebėjimų, išmokyti atsipalaiduoti, spręsti iškylančius sunkumus. Pastebėta, kad agresyvus elgesys yra dažnesnis sergant sunkesne demencija, todėl psichologinius gydymo metodus yra sunku pritaikyti. Tačiau paprastai patyręs personalas gerai pažįsta savo pacientus ir žino, kad jei ligonio agresiją sukelia kritika, galima iš lėto pacientą pratinti prie vis labiau jį provokuojančių situacijų, tuo pačiu metu raminant jį ir taip mokant kontroliuoti kylančias agresijos reakcijas.
Taip pat dažnai demencija sergantys asmenys sunkiai sugeba formuluoti prašymus, jiems sunku žodžiais išreikšti savo norus, todėl artimieji ar slaugytojai dažnai ignoruoja arba nesupranta jų pageidavimų. Nepatenkinę savo pa- geidavimų pacientai gali pradėti šaukti arba tapti agresyvūs, nes slaugantys asmenys atkreipia dėmesį tik tada, kai pradedama agresyviai elgtis. Taip vieninteliu paciento bendravimo su aplinkiniais būdu tampa fizinė ar žodinė agresija. Slaugytojams ir kitam medicinos personalui, besirūpinančiam pacientu, vertėtų atkreipti dėmesį į bet kokį paciento ženklą, pvz., parodymą pirštu, vėliau prašymą išpildyti tik jam pasakius pirmąją objekto raidę, dar vėliau – ištarus visą žodį. Taip pacientus galima išmokyti komunikuoti ne tik agresyviu elgesiu, bet ir socialiai priimtinesnėmis priemonėmis.
 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai