Andžela Labanauskienė: senjorų amžiaus nebijau!

TV3 laidos „Sveikas žmogus“ ir „Lietaus“ radijo laidos „Sveikas žmogus“ vedėja Andžela Labanauskienė jau keletą metų kiekvieną sekmadienio rytą sveikinasi su tais, kuriems rūpi sveikata ir kurie stengiasi apsisaugoti nuo ligų.
 

Sveikatos laidų vedėja Andžela Labanauskienė augina tris vaikus: du berniukus – Vykintą ir Aistį bei mažąją Elzę Barborą. Barborytė neseniai parodė neįtikėtiną drąsą. Jai iš venos buvo imamas kraujas (šio vaizdo prireikė siužetui apie geležies stokos mažakraujystę iliustruoti), mažoji panelė ramiai ištvėrė procedūrą. Barboros mama Andžela žino, kad jų šeimoje vaikai blaiviai vertina sveiką gyvenseną, nebijo medikų ir netgi vakarais visi pasikalba apie senatvę.
 

Senatvė ir senėjimas – ne itin populiarios temos populiariojoje spaudoje. Kaip Jūs suvokiate senėjimą?


Tai neišvengiamas procesas. Viskas priklauso nuo požiūrio. Jei jis pozityvus – jūs šiame gyvenime šį bei tą pasiekėte. Senatvė, arba man labiau patinka sakyti – senjorų amžius, tarsi visų pasiekimų ir gyvenimo rezultatų apibendrinimas. Ir, jei jis šviesus, taurus, kupinas gyvybiškumo, – toks ir nueitas kelias.
Lengva puikiai atrodyti ir jaustis, kai tau trisdešimt. O kai septyniasdešimt ar aštuoniasdešimt ...? Bet kas to pasiekia – pro tokį žmogų praeinant norisi atsigręžti, su tokiais žmonėmis nori bendrauti jaunimas. Jie spinduliuoja išmintį, ramybę, stabilumą ir eleganciją. Tarp savo mokytojų ir dėstytojų sutikau tokių žmonių.


Gimei ir pradedi senti... Susitaikyti su tuo labai sunku, ypač moterims, nes jos mato savo veido ir figūros pokyčius. Iš mano asmeninių pastebėjimų sprendžiu, kad moterys, kurios visą gyvenimą vengė minčių apie senėjimą, labiau būna šokiruotos raukšlių, odos ir svorio pokyčių. Tas nuolatinis dėmesio koncentravimasis į savo išvaizdą galiausiai atsigręžia prieš pačias moteris. Jei moteris turi, pomėgių, smagų darbą, gražų ratą mielų žmonių, tai leidžia atsiriboti nuo netikrų dalykų, tokių kaip raukšlių skaičius. Viena ponia tik ką grįžusi iš Paryžiaus pasakojo, kad ten moterys vis dar daugiau bijo raukšlės ant kojinės nei raukšlės veide. Jos labai aktyvios, viskuo besidominčios ir jaučiasi gyvenimo sūkuryje. O juk rinkimų teisę įgavo bene 20-čia metų vėliau nei lietuvės. Svarbiausia, kad metams bėgant nedidėtų vidinė tuštuma.
Manau, tik nuo kiekvieno asmeniškai priklauso, kaip vertinsime senėjimą ir senatvę. Ar išmoksime susitaikyti, priimti ir džiaugtis eiliniu gyvenimo periodu, ar bijosime net pagalvoti apie besikeičiančią išvaizdą, visas galimas ligas ir vienatvę. Viskas priklauso tik nuo požiūrio. Aš laikausi pozityvaus požiūrio į senėjimą.
 

O kaip gi ligos? Juk žinote daugiau nei eilinis žiūrovas apie įvairius simptomus, rizikos veiksnius. Tokios informacijos kiekis gali versti baimingai galvoti apie senatvę, kuri daugeliui asocijuojasi su ligomis...


Čia vien pozityvaus požiūrio nepakaks. Pirmiausia reikalingas pakankamas kiekis informacijos. Žinau, kokie yra rizikos veiksniai – rūkymas, nutukimas, alkoholis ir kiti žalingi įpročiai. Taip pat žinau, kad reguliariai reikia lankytis pas tam tikrus medikus: moterims pas ginekologą/mamologą, vyrams – pas urologą, visiems – pas stomatologą, oftalmologą. Jeigu jau tampa įprasta turėti savo siuvėjas, kirpėjas, kosmetologes ir pas jas reguliariai lankytis, tai šie gydytojai turėtų taip pat tapti „savi“, ir vizitai pas juos turėtų būti reguliarūs. O kitus gydytojus galima lankyti atsiradus negalavimų.
Ši informacija leidžia man būti ramesnei dėl ligų, kurios užklups po penkių ar dešimties metų. Jeigu manyje tūno kokia nors liga, tai jau dabar apie ją žinau ar bent jau apie rizikos veiksnius, kurie gali nulemti jos išsivystymą.
Aišku, labai svarbi ir mityba. Ką „įdedame“ į save, tą ir turime. Pakankamas kiekis daržovių, pieno produktų ir kito sveiko maisto – būtinas. Aš pati nevengiu maisto papildų. Pavyzdžiui, žinau, kad man reikalingas didesnis kalcio kiekis, bet negaliu kasdien išgerti po 3 litrų pieno, todėl renkuosi kalcio preparatus.
 

Suaugusiam žmogui gal ir lengviau priprasti prie minties apie neišvengiamą senatvę, tačiau kaip tai išaiškinti vaikui? Juk Jūsų vaikams tikriausiai kyla klausimų apie senėjimą ir gal net mirtį?


Sulaukusi penkerių metų Barbora labai susirūpino, kad ji mirs. Matyt, tada buvo pirmoji jos gyvenime egzistencinė krizė. Aiškinau jai, kad seni žmonės jau tiek nugyvena, kad patys nori išeiti, jie tiesiog pavargsta gyventi. Kalbėjau jai apie aktyvų gyvenimą bet kuriame amžiuje, apie svarbą gyventi įdomiai ir kokybiškai.

Kalbant apie sveiką gyvenseną aš kryptingai Barborai kartoju: „daržovės, varškė ir sportas“. Šitie dalykai pradėjo figūruoti jos gyvenime jau nuo trejų metų. Rytais mes valgome varškę, nes ten yra kalcio, daržovių valgome dėl sveikatos, o sportuojame, kad būtume gražios ir aktyvios (šypsosi).
Buvau maloniai nustebinta, kai vyresnio sūnaus bendraklasio tėvai pasakojo, kad bendraudamas su mūsų berniuku jų sūnus pradėjo mažiau gerti kolos. Man tai malonus įrodymas, kad gyvename sveikai ir ši gyvensena priimtina mūsų vaikams.
 

Jūsų formulėje yra sportas. Ar pati sportuojate?


Suvokiu, kad mano karta niekuomet nebus ta, kuri priims fizinį aktyvumą kaip neatsiejamą dalį savo dienos. Manau, kad visoms moterims dar iki keturiasdešimties reikia pamėgti kokią nors fizinio aktyvumo formą. Nebūtina visoms „geležies tampyti“, galima rasti kažką moteriškesnio. Man atrodo, kad puikus užsiėmimas kiekvienai – pilvo šokiai. Patariu visoms išbandyti. Neseniai pradėjau lankyti lauko teniso užsiėmimus. Vargstame ir aš, ir treneris (juokiasi), bet kai pasiseka – nuostabu!
Kovo pradžioje atidarėme dviračių sezoną, visi jų labai pasiilgome per žiemą.
Barborai stengiuosi įdiegti mintį, kad sportas turėtų būti sveikos gyvensenos sąlyga, o ne tikslas. Viena pažįstama į sporto klubą vaikščiojo rytais. Ji pastebėjo, kad kai kurios jaunos merginos klube praleidžia beveik visą dieną! Kas tai? Baimė sustorėti, fizinio aktyvumo pomėgis ar vis dėlto jokių kitų interesų nebuvimas?..
Pakartosiu gal jau ir banalia virstančią frazę – svarbiausia, pozityvus mąstymas ir harmonijos pojūtis. Gyvenime reikia rasti laiko viskam: padėti kitam, įdomiam pomėgiui, sportui, gerai knygai, bendravimui su puikiais žmonėmis ir būtinai profilaktiniam vizitui pas gydytoją! (šypsosi)
Pabandykite, gal tuomet laukti senjorų amžiaus bus linksmiau!

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai