Traumatologai žiemos nemėgsta

Kiekvieną parą į Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės (KRKKL) Traumatologijos punktą patenka 150–200 žmonių. Per metus šis skaičius siekia 4–5 tūkst. Vaikų traumų skyriuje per parą pagalba suteikiama kelioms dešimtims mažųjų pacientų. Šaltuoju, arba slidžių kelių bei šaligatvių, tampančių čiuožyklomis, laiku šie skaičiai dar didesni. Ar įmanoma žiemos traumų profilaktika? Į „SŽ“ klausimus atsakė KRKKL Traumatologijos punkto gydytojas traumatologas Artūras ŠULNIUS.
 

Kokios dažniausios traumos žiemą?


Tai sumušimai, sąnarių raiščių patempimai ir lūžiai. Dažnesni rankų, spindulinio kaulo tipinės srities, t.y. arti riešo, lūžiai.
Didžiausia rizika susižeisti yra vyresnio amžiaus žmonėms. Viena, jie dažniau griūva dėl sutrikusios galvos smegenų kraujotakos bei vestibiulinio aparato funkcijos. Antra, garbaus amžiaus žmonių kaulai trapesni (osteoporozės pasekmė), todėl lūžių jiems pasitaiko dažniau.


 

Kaip sumažinti traumų tikimybę?


Kartais mums, traumatologams, susidaro įspūdis, kad vyresnio amžiaus žmonės neįvertina minėtų aplinkybių ir nesisaugo. Nepaisydami, kad slidu, jie neatideda savo reikalų. Neretai traumas patiria alkoholio vartoję žmonės.
Kita traumų priežastis – nepatogi avalynė. Žieminiai batai turi būti žemakulniai, kaučiuko padais (jie mažiausiai slysta). Padas turėtų būti grubaus reljefo. Netinkamiausia avalynė – odiniais ar dirbtinės gumos padais.
Saugiau jaustumėmės, jei žiemą šaligatviai ir kiemai būtų gerai prižiūrėti. Kai tam neskiriama pakankamo dėmesio ar taupomos ūkinės išlaidos, prarandame labai daug. Paprasčiausias lūžis gyja palyginti ilgai, 1,5 mėn. ir ilgiau, žmonės praranda darbingumą, o valstybės biudžetas – lėšų.
 

Vaikų kaulai – elastingesni, bet traumos – tokios pat skausmingos


Vaikų kaulų sistema turi savų ypatumų. Vaikų kauluose yra mažiau neorganinių medžiagų, jie ne tokie trapūs, jų geresnė kraujotaka, juos dengia palyginti tvirtas antkaulis. Todėl, jeigu įvyksta kaulo lūžis vaikui, dažniausiai jis yra ne visiškas, o primena žalios medžio šakelės lūžį. Todėl vaikas gali labai ir nesiskųsti, o gydytojas, apžiūrėdamas pacientą, gali neaptikti nei lūžio vietos deformacijų, nei traškesių. Lūžis nustatomas pagal rentgeno nuotrauką.
 

Kaip elgtis įvykus traumai?


Nereikėtų bandyt pačiam ar aplinkiniams leisti suteikti pažeistam sąnariui buvusią padėtį.
Pirmiausia, kol bus suteikta profesionali pagalba, sužeistą sritį reikia imobilizuoti, šaldyti ledu, sniegu (neįnešant į žaizdą galimos infekcijos). Specialių šaldomųjų skysčių purškalo ar tepalų forma galima įsigyti vaistinėse.
Pirmą antrą parą šalčio procedūros yra geriausia priemonė, kai patempiami raiščiai ar sausgyslės, kai yra kraujosruvų (mėlynių). Netinka spirito kompresai. Kad, sutrikus kraujotakai, audiniai netintų bei nesusidarytų mėlynių, pažeistą sritį reikia sutvarstyti. Tepalus su heparinu tinka naudoti nuo antros paros. Juos patartina naudoti ilgai, kol pranyksta kraujosruvos. Kol jų yra, netinka dirginantys tepalai su gyvačių nuodais ar bičių nuodais. Jie veiksmingi vėliau randams šalinti.
Šildymo procedūros tinka 3–4 parą po traumos. Taikomos ankstyvuoju laikotarpiu jos tik pablogintų situaciją.
 

Kaip malšinamas skausmas?


Skausmas – neatsiejama traumos dalis. Patiriamas įvairaus pobūdžio skausmas, tačiau dažniausiai – stiprus ir labai stiprus potrauminis skausmas. Jį būtina malšinti, kad neišsivystytų trauminis šokas. Ūminis skausmas yra tiesioginė žalojančio poveikio pasekmė ir pagrįstai laikomas audinių pažeidimo simptomu. Ūminio ir lėtinio skausmo fiziologijos mechanizmai skiriasi, tačiau yra žinoma, kad skausmas gali turėti neigiamą įtaką psichikai, širdies ir kraujagyslių bei kitoms funkcijoms. Dalis ligonių kreipiasi esant lėtiniam potrauminiam skausmui, kurio intensyvumas šiek tiek mažesnis, bet taip pat reikalaujantis neatidėliotino gydymo. Nuo veiksmingo skausmo malšinimo priklauso ir tolimesnio gydymo sėkmė. Dažniausiai skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Svarbus ne tik vaisto veiksmingumas, bet ir saugumas, nepageidaujamų vaisto vartojimo poveikių išvengimas.
 

Ką derėtų priminti žmonėms, kurie galbūt pirmieji atsidurs šalia traumų ištiktųjų?


Medikai sako: „Pirmiausia – nepakenk“, t.y. neišmanant geriau nesistengti padėti. Tačiau privalu suteikti pirmąją pagalbą – atšaldyti pažeistą sritį, imobilizuoti, kuo skubiau iškviesti medikus ar saugiai gabenti sužeistąjį į gydymo įstaigą.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

sniege
2009-02-02 19:56
turejau ir as trauma. griuvau ant alkunes. tikrai maniau kad skilo kaulas. ligonineje pasake, kad didelis sutrankimas ir parekomendavo fastum geli tepti

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai