Muzika, kuri gydo

Grįžau namo labai pavargusi. Negana to, dar laukė ant stalo krūvos popierių ir darbų, kurių nesuspėjau atlikti. Buvau suirzusi ir liūdna.

Kol gaminau vakarienę nusprendžiau, kad vietoj televizoriaus įsijungsiu ir paklausysiu Mocarto muzikos. Po to pusvalandži, kurį praleidau gamindama vakarienę ir klausydama Mocarto muzikos, gerokai nustebau – nuotaika tapo geresnė, o krūvą darbų atlikau vos per valandą.

Ačiū Mocartui ir jo muzikai, kuri atpalaiduoja, suteikia energijos ir, pasirodo, netgi gali gydyti...

Kokia muzika turi poveikį mūsų sveikatai?

Ausis – vienas iš jutimo organų, kuris mums leidžia girdėti įvairius aplinkos garsus. Vieni garsai būna malonūs, nuteikia pozityviai, kiti, priešingai, - nuo jų atsiranda galvos skausmas ir irzlumas, veikia mus negatyviai.

Mokslininkės Kristinos Styvens (Christine Stevens) knygoje „Muzikos medicina: mokslas ir dvasia gydant save garsais“ („Music Medicine: the science and spirit of healing yourself with sounds“) yra apžvelgiamas muzikos poveikis žmogaus sveikatai. Autorės teigimu, muzikos ritmas gydo kūną, melodija – širdį, o žmogaus siela taip pat prisipildo harmonijos nuo muzikos garsų.

Autorė aprašo garso terapiją – gydymą garsu. Vienas iš tokios terapijos pavyzdžių gali būti gongo muzika. Stiprią vibraciją skleisdami gongai veikia mūsų kūną bei mintis.

Muzikos garsai, anot autorės, gali veikti kaip vaistai nuo blogos nuotaikos. Ne veltui medicinos įstaigose visame pasaulyje yra kuriami muzikos terapijos centrai, kuriuose žmonės raminami ir gydomi per muziką. Yra žinoma, kad muzika, įvairūs garsai gali stiprinti arba slopinti žmogaus vidinius išgyvenimus, todėl labai svarbu mokėti tinkamai juos pasirinkti.

 

 

„Mocarto efektas“- kas tai?

Donas Kembelas savo knygoje „Mocarto muzikos poveikis“ teigia, jog  muzika gali ne tik gerinti atmintį ar kūrybinius sugebėjimus, bet ir gali padėti numalšinti skausmą, pagerinti psichinius bei fizinius negalavimus.

Yra sakoma, kad vaikai, kurie klauso Mocarto muzikos, tampa protingesni. 1991 m. atsirado specialus terminas - „Mocarto efektas“, kuris būtent ir apibrėžia šį reiškinį. Tačiau hipotezė, jog vaikai, kurie klauso Mocarto muzikos ir tampa protingesni, yra ne visai tiksli.

Visų pirma todėl, kad toks pavadinimas atsirado tuomet, kai buvo atliktas vienas tyrimas ne su vaikais, o su suaugusiais. Tyrimas parodė, kad klausydami Mocarto muzikos suaugę greičiau atlikdavo įvairias užduotis, jų protiniai gabumai atsiskleidė labiau nei tų, kurie užduotis darė neklausydami Mocarto muzikos.

2006 m. buvo atliktas didelis tyrimas, kuriame dalyvavo 8000 vaikų. Tyrimo metu vaikams buvo duodama 10 min. klausyti Mocarto „String Quintet in D Major“ arba pasirinktinai keletą pop dainų: grupės Blur „Country house“, Mark Morrison „Return of the Mack“, PJ and Duncan’s “Stepping Stone”.

Tyrimo rezultatai maloniai nustebino – vaikai, kurie klausė Mocarto, užduotis atliko gerai, tačiau tie, kurie klausė pop muzikos užduotis atliko dar geriau.

Jei vaikai ne tik klausytų muzikos, bet ir mokytųsi groti muzikos instrumentu, tuomet naudos būtų dar daugiau. Mokslininkės Džesikos Gran ( Jessica Grahn) teigimu, jei vaikas metus laiko mokysis groti pianinu, jo IQ gali padidėti net trimis balais.

Pabaigai

Taigi, ne tik klasikinė muzika mus veikia pozityviai, teigiamą poveikį žmogaus sveikatai gali daryti ir pop, ir meditacinė ar kokio kito tipo muzika. Svarbiausia – tinkamai pasirinkti, o tuomet visa širdimi ir siela atsiduoti tiems stebuklingiems muzikos garsams. Pabandom?

L. Rimgailė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai