Smurto paplitimas
Smurtas sveikatos priežiūros įstaigose nėra nei naujas, nei retas reiškinys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje sveikatos priežiūros specialistai priklauso didelės rizikos patirti smurtą grupei. Nurodoma, kad 8–38 proc. sveikatos darbuotojų per savo karjerą patiria smurtą (1). Tačiau realų smurto dažnį sunku apskaičiuoti, nes įvairūs autoriai naudoja skirtingus smurto apibrėžimus ir dauguma agresijos atvejų nėra užfiksuojami dokumentacijoje. Pavyzdžiui, vienoje studijoje nurodoma, kad 45 proc. personalo narių patyrė pacientų smurtą. Tačiau mažiau nei 30 proc. atvejų apie tai buvo pranešta ligoninės administracijai. Iš to daroma prielaida, kad personalas iš dalies toleruoja pacientų smurtą (1).
Bet ir iš asmeninės darbo praktikos žinome, kad iš pacientų ir jų artimųjų sulaukiamas tiek verbalinis, tiek psichologinis smurtas yra bene kasdienybė. Rimčiau yra vertinami tik fizinio smurto atvejai, kurie yra ganėtinai reti. Tokie atvejai, kai pacientas sunkiai sužalojo personalo narius, dažnai būna pateikiami sureikšmintai bei perduodami iš kartos į kartą. Be to, pacientai smurtauja ne tik ūmios psichiatrinės patologijos (1 iš 5 pacientų) (2), bet ir priėmimo skyriuje, į kuriuos atvyksta jau psichomotoriškai sujaudinti pacientai, ir kitose medicinos disciplinose.
Dažniausia smurto forma yra verbalinė agresija. Pavyzdžiui, Kanadoje verbalinės agresijos dažnis siekia 94 proc., Turkijoje – 91 proc., Didžiojoje Britanijoje – 90 proc. Palyginus su fiziniu smurtu, verbalinio smurto dažnis yra 3 kartus didesnis. Verbalinis smurtas apima šaukimą ant žmogaus, necenzūrinių žodžių vartojimą, gąsdinimą, kalbėjimą vartojant seksualinio turinio žodžius, tyčiojimąsi, neigiamus komentarus apie kompetenciją ir išsilavinimą. Fizinio smurto dažnis svyruoja nuo 20,8 proc. iki 82 proc. Tipiški fizinio smurto pavyzdžiai yra apspjovimas, trenkimas, pastūmimas, įdrėskimas ar įspyrimas (4).
Slaugytojų patiriamas smurtas ir jo padariniai
Moksliniuose straipsniuose išskiriama, kad didžiausią riziką patirti pacientų smurtą turi slaugytojos, dirbančios ūminės psichiatrinės patologijos skyriuose. Nurodomas smurto dažnis svyruoja nuo 25 proc. iki 80 proc., tačiau manoma, kad tikrasis dažnis yra gerokai didesnis. Pavyzdžiui, Kanadoje atlikti tyrimai rodo, kad 29 proc. slaugytojų buvo fiziškai užpultos paciento per pastaruosius 12 mėnesių, o 44 proc. patyrė emocinį išnaudojimą (5).
Vyrai slaugytojai turi 1,7 karto didesnę tikimybę patirti smurtą nei moterys slaugytojos. Taip pat didesnė rizika yra dirbant naktinėje ar savaitgalio pamainoje. Palyginus gydytojus ir slaugytojus, gydytojai rečiau patiria pacientų smurtą. Tai iš dalies paaiškinama tuo, kad jie mažiau laiko praleidžia su pacientais ir yra priimami kaip autoritetai.
Be to, visuotinai pripažįstama ir pabrėžiama, kad smurtas yra nepriimtinas ir turi tik neigiamus padarinius psichinei ir fizinei gerovei, motyvacijai dirbti ir sveikatai (2). Psichologinės smurto išeitys yra pyktis, baimė ar nerimas, potrauminio streso sutrikimo simptomai, kaltė, savikalta, gėda, sumažėjęs pasitenkinimas darbu, padidėjęs noras palikti darbo vietą, kai kuriais atvejais – fiziniai sutrikimai, laikina ar nuolatinė negalia.
Organizacijos lygmeniu smurtas gali paskatinti dažną kolektyvo narių kaitą, sumažėjusią moralę, priešišką darbo atmosferą, dažnesnes medicinines klaidas, susižeidimus darbo vietoje. Be to, dažna personalo kaita padidina paslaugų kainas ir yra susijusi su blogesne gydymo kokybe. Taip pat personalo narių patiriama grėsmė lemia didesnį suvaržymo priemonių naudojimą, kaip atskyrimas į stebėjimo palatą, fizinės suvaržymo priemonės ir medikamentai (5).
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pacientų agresyvumas, ažitacija ir suvaržymo priemonių naudojimas yra susijęs su didesne paslaugų kaina, ilgesne gydymosi trukme, dažnesne rehospitalizacija ir padidėjusiu medikamentų suvartojimu (6).
Smurto rizikos veiksniai
Viena gydymo psichiatrijos stacionare indikacijų yra agresija prieš save ar kitus. Pacientams, kurie jau priėmimo metu būna agresyvūs, tokią būseną sukelia haliucinacijos ir kliedesiai, dėl kurių pacientai būna psichomotoriškai sujaudinti ir pikti (7). Agresyviems pacientams būdingi sunkesni teigiami psichoziniai simptomai, tokie kaip įtarumas, priešiškumas, haliucinacijos, mąstymo sutrikimai ir nekritiškumas kliedesiams, blogesnė impulsų kontrolė. Kalbant apie specifines diagnozes, dažniausiai smurtas pasitaiko tarp sergančiųjų psichoziniais sutrikimais, asmenybės sutrikimu, priklausomybe nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir manija. Depresija įvardijama kaip nesusijusi su smurtu (8).
Tokie pacientai būna nukreipiami gydytis į aktyvaus stebėjimo palatas ir uždarus skyrius. Taigi ne veltui būtent šiuose skyriuose stebimas didžiausias smurtinio elgesio dažnis. Be to, pastebėta, kad vyriškoji lytis, priklausomy bė nuo psichoaktyviųjų medžiagų, anamnezėje buvęs smurtas, gydymas priverstine tvarka yra reikšmingi smurtinio elgesio rizikos veiksniai. Gydymas priverstine tvarka, kai pats pacientas nesutinka su gydymo reikalingumu, tam prie- šinasi, papildomai didina smurtinio elgesio ti- kimybę (5). Iš išorinių, t. y. aplinkos smurto rizikos veiksnių, svarbu fizinė aplinka, pacientų skai- čius palatoje, lankytojai ir personalas, personalo patirtis ir apmokymai, personalo narių skaičius ir skyriaus taisyklės. Įrodyta, kad palatose, kur dirba patyręs personalas ir laikomasi lyderys- tės, smurtinio elgesio pasireiškimų fiksuojama mažai (10). Šiai veiksnių grupei priskiriamas ir palatos klimatas. Teigiamas palatos klimatas yra būtinas, norint sumažinti smurtinių atvejų skaičių. Be to, patys pacientai būna labiau pa- tenkinti gydymu skyriuje, kai smurtinių įvykių skaičius yra minimalus. Teigiama atmosfera pasiekiama, kai medikamentinis gydymas yra efektyvus, tarpasmeniniai konfliktai sprendžia- mi lanksčiai (11). Išskiriama, kad ypač svarbu yra bendravimo būdas, kuriuo naudojasi personalas, dirbdamas su pacientais. Svarbu gebėti išlaikyti pusiaus- vyrą tarp draugiškumo ir atitinkamo atstumo, nes kai kurie pacientai agresyviai reaguoja į per mažą fizinę distanciją ar fizinį kontaktą. Taip pat pastebėta, kad dažniau pacientų smur- tą patiria tos slaugytojos, kurios buvo labiau- siai įsitraukusios į santykį su pacientu (12), o kontroliuojantis personalo bendravimo stilius yra veiksnys, išprovokuojantis agresyvų paci- entų elgesį (13). Paciento poreikių nepatenkinimas – kita svar- bi smurto priežastis. Vis dažniau teigiama, kad pacientai yra klientai ir dėl to į smurto preven- cijos programas reikalinga įtraukti pacientų pa- sitenkinimo paslaugomis tyrimus. Atitinkamai pagal subjektyvius poreikius pakoreguojant gy- dymą bei užimtumo veiklas, galima pasiekti tei- giamų rezultatų (14).
Smurtinio elgesio valdymas
Smurto riziką mažinantys veiksniai:
● personalo apmokymas, kaip įvertinti, ar pacientas dabar yra pavojingas. Jei taip, tai kada ir kokiomis aplinkybėmis smurtas gali pasireikšti;
● tinkamas fizinės aplinkos įrengimas: maloni aplinka, optimalus pacientų skaičius palato- se, aiškūs personalo vaidmenys, nuspėjama rutina, užtikrinamas pacientų privatumas ir orumas (10). Kartais paciento smurtinį veiksmą galima nu- spėti pastebėjus įspėjamuosius ženklus, pavyz džiui, balso tono pakėlimas, gestikuliavimas, nenusėdėjimas ramiai, veido išraiškos (11). Pasireiškus smurtiniam elgesiui, patariama taikyti neprievartinius metodus ir paskatinti pacientą nusiraminti be frustracijos. Situacijos valdymo technikos įtraukia situacijos įvertinimą, gerus bendravimo įgūdžius, padidėjusį stebėjimą, medikamentų pasiūlymą, jei indikuotina. Geri bendravimo įgūdžiai apima verbalinio ir neverbalinio elgesio valdymą, pavyzdžiui, kūno padėtis, akių kontaktas, balso tonas, aiški kalba, fizinė distancija nuo paciento ir vengimas fizinio kontakto, nes kai kurie pacientai tai gali priimti kaip provokaciją.
Išskirtiniais atvejais skiriamos fizinės (fiksavimas diržais) ar cheminės (slopinančiais medikamentais) suvaržymo priemonės, pacientas perkeliamas į atskirą stebėjimo palatą (10).
Apibendrinimas
Faktai apie psichikos sutrikimais sergančių asmenų smurtą:
● daugeliu atvejų pacientai nėra agresyvūs;
● realus smurto dažnis nežinomas dėl skirtingų smurto apibrėžimo bei nepakankamo smurtinių atvejų registravimo dokumentuose;
● smurto rizika padidėja esant piktnaudžiavimui alkoholiu, asmenybės sutrikimui, ūmiai psichozei;
● sunkūs nusikaltimai įvykdomi ganėtinai retai, nepaisant plataus atgarsio, kurio susilaukia visuomenėje;
● slaugytojos – pažeidžiamiausia medicinos personalo dalis, dažniausiai patirianti verbalinį ar fizinį pacientų smurtą;
● siekiant sumažinti pacientų smurtą, svarbu deramai įvertinti pacientą, ypač jei anamnezėje buvo smurtinio elgesio apraiškų, koreguoti medikamentinį gydymą, kol bus pasiektas pageidaujamas terapinis efektas;
● bendraujant su pacientu svarbu išlaikyti pagarbų ir lankstų toną, nes direktyvumas, priverstinių priemonių taikymas provokuoja pacientų agresiją.
Autorius: Aldona Šileikaitė
Šaltinis: „Internistas“ ,Nr. 1, 2017m.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę