Koks pavojus gali kilti kelionių metu?

Kelionės po margą pasaulį tapo įprastos ir prieinamos. Deja pasitaiko, kad keliautojai grįžta namo ne tik su maloniais įspūdžiais, tačiau ir svetimų šalių ligomis. Vieni nepatogumai kyla dėl ilgų ir varginančių kelionių, kiti- regiono sąlygų, treti- dėl pačių atostogautojų neapdairumo.

NEPATOGUMAI SKRENDANT LĖKTUVU

Skrendant lėktuvu dideliame aukštyje, ore sumažėja deguonies kiekis. Keliautojams kyla sunkumai kvėpuojant, blogėja koncentracija. Cirkuliuojantis lėktuvo oras sausina odą, akis, nosies gleivinę bei  gali išnešioti  sėdinčių žmonių infekcinių ligų virusus. Skirtumas tarp lėktuvo ir ausų oro slėgio sukelia ausų užgulimą ir net laikiną apkurtimą. Norint išvengti išvardintų nepatogumų, patartina lėktuve gerti vandenį, čiulpti ledinukus, o nosies gleivinę praplauti hipertoniniu vandenyno vandens purškalu QUIXX.

Ilgų skrydžių metu iškyla nejudrumo problema. Kojose atsiranda sunkumas, nuovargis, tinimas. Gydytojai pataria keleiviams  pastovėti ar pavaikščioti praėjime tarp sėdynių,  mūvėti kompresines kojines, kojas pasitepti kraujotaką gerinančiu heparino tepalu LIOTON 1000.

JŪROS LIGA

Pusiausvyros organai yra vidinėje ausyje. Jie reaguoja į žmogaus judesius. Kai judesiai nesuderinami su tuo, ką mato akys, smegenyse įvyksta sąmyšis: pradeda pykinti, svaiginti, darosi silpna. Dėl to prieš kelionę mašina, lėktuvu ar laivu nepatariama daug valgyti, tačiau gerti vandens reikia nemažai. Keliaujant ne  skaityti, bet  akis nukreipti į tolį.

BIORITMŲ SUTRIKIMAS

Jei skrendant kertamos laiko ir klimato juostos, gali kilti bioritmų sutrikimai. Tai reiškia, kad susidaro disbalansas tarp vidinio organizmo ir aplinkos paros laiko. Tai iššaukia miego, maitinimosi, nuotaikos sutrikimus. Žmogus jaučia suglebimą, koncentracijos stoką, pykinimą. Todėl, pratinant organizmą prie pokyčių, prieš kelionę į vakarų šalis reikia eiti miegoti keliomis valandomis vėliau, o keliaujant į rytus- keliomis valandomis anksčiau.

DEHIDRATACIJA

Kiekvieno organizmo gyvybės palaikymui kasdien būtinas tam tikras kiekis vandens, mineralinių medžiagų ir energijos. Žmonės netenka skysčių būdami karštoje aplinkoje, gausiai šlapindamiesi, dažnai kvėpuodami, viduriuodami ar vemdami. Tuomet išsausėja lūpos, burnos gleivinė, liežuvis. Įkrenta akys. Padidėja dirglumas, mieguistumas. Tai pavojinga būsena, nes sumažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis, kraujas tirštėja, kyla organų funkcijų sutrikimai. Dehidratacijos gydymui geriausiai tinka elektrolitų tirpalai, kuriuose tinkamai suderintas vandens ir mineralinių medžiagų santykis. Jų neturint, galima gerti nesaldžią ramunėlių, arbatžolių, kmynų arbatas.

 

PERKAITIMAS

Nukeliavę į karštuosius kraštus, poilsiautojai nori atsidžiaugti saule bei šiluma. Neįvertinę rizikos, ilgai būna saulėje, per daug juda karštyje ir dažnai perkaista. Nuo perkaitimo gali pakilti temperatūra (apie 37,5 laipsnius ), pablykšta oda, pykina, skauda ir svaigsta galva. O gavus saulės smūgį, kūno temperatūra kyla net iki 40 laipsnių , galima netekti sąmonės. Perkaitusį žmogų būtina vesti ar nešti į pavėsį, vėdinti, apiplauti drungnu vandeniu, girtyti skysčiais, ar net kviesti greitąją pagalbą.

 

GYVATĖS, VABZDŽIŲ, GYVŪNŲ ĮKANDIMAI

Keliautojams, nepažįstantiems laukinės svetimų kraštų gamtos, gresia  pavojingi nuodingų gyvačių, vorų, skorpionų bei kraujasiurbių vabzdžių įgėlimai. Įkandus gyvatei, odoje matosi viena ar dvi nedidelės, vos pastebimos žaizdelės. Įkandimo vieta   smarkai patinsta, parausta, odoje išsilieja kraujas. Tinimas tęsias. Įgelta koja ar ranka pasidaro rausvai melsva, atsiranda pūslės, išopėjimai. Gali pykinti, vimdyti, skaudėti ir svaigti galva, gali aptempti sąmonė. Nuodingus įkandimus visada būtina gydyti!

Dažniausiai vabzdžių įgėlimas sukelia vietinį sudirgimą, skausmą ar patinimą, niežėjimą . Jei kyla alerginė reakcija, pradeda niežėti visa kūną, ištinsta lūpos, vokai, veidas, galūnės, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, traukuliai, kvėpavimo sutrikimai- tai anafilaksinio šoko simptomai. Kad sumažėtų skausmas ir patinimas, uždėkite šaltą kompresą, ledo gabalėlius. Reikalui esant, išgerkite antihistaminių vaistų.

Pūkuotus meilius gyvūnėlius  norisi paglostyti. O tai dažnai baigiasi nesėkmingai- įkandimu ar įdrėskimu. Jei įkando laukinis, beglobis, ar nežinomas gyvūnas, būtina išsiaiškinti, ar jis nepasiutęs. Yra galimybė, kad užsikrėsite pasiutlige. Jei iš žaizdos labai kraujuoja, o įkandimo vieta parausta arba ištinsta, jei pakyla temperatūra- būtina kreiptis į gydytoją.

Saugokite save kelionių metu.

L.Varanavičienė

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai