Kardialgija (R 52.0; R 52.1)

Etiopatogenezė. Širdies skausmas, kardialgija, suprantamas kaip skausmas, nesusijęs su širdies vainikinių arterijų pažeidimu. Jo kilmė paprastai siejama su įvairiais afektiniais ir autonominiais sutrikimais ir jų poveikiu širdies inervacijai.

Klinika. Skausmo lokalizacija paprastai sutampa su širdies viršūne, pacientas nurodo tikslią skausmo vietą. Skausmo išplitimas į kairįjį petį, ranką, pomentinę sritį yra tipiškas, nes tai atspindžio skausmas tuose pačiuose kaip ir širdies autonominė inervacija (Th3–Th6) segmentuose. Galimas ir veidrodinis skausmo atspindys dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Skausmas paprastai esti vidutinio stiprumo, nors galimi ir stipresnio skausmo paroksizmai. Tačiau dažniausiai būna ilgai trunkantis, maudžiantis, spaudžiantis, geliantis, pulsuojantis skausmas. Jis nestiprėja nuo fizinio krūvio, nesilpnėja nuo koronarolitikų (nitroglicerino). Kiti simptomai: psichiniai afektiniai sutrikimai (baimė, nerimas, panikos ataka, kardiofobija), hiperventiliacijos sindromas, galūnių parestezijos, tremoras.

Diagnostika. Kardialgijos diagnostiniai kriterijai yra: a) ilgalaikis širdies ploto skausmas; b) organinės patologijos, galinčios paaiškinti skausmo kilmę, nebuvimas; c) tiesioginis psichogeninės problemos ir skausmo ryšys. Skausmas vertintinas labai atidžiai. Jei jis plinta už krūtinkaulio (somatinė iradiacija), yra labai stiprus, stiprėjantis po fizinio krūvio, tikriausiai kilmė esti koronarinė. Specialių diagnostinių metodų kardialgijai nustatyti nėra, tačiau svarbu įrodyti kartu esantį somatoforminės autonominės disfunkcijos sindromą. Todėl atliekami autonominės nervų sistemos reaktyvumo ir funkciniai testai: dermografizmo, Ašnerio, karotidinio sinuso, ortostatinis- klinostatinis ir kt. Afektiniai sutrikimai nustatomi psichiatrijoje naudojamais metodais. Neurologinių pažeidimo simptomų paprastai nėra. Prireikus ligonis tiriamas, siekiant įsitikinti, kad nėra koronarinės širdies ligos. Gali būti atliekami specialūs kardiologiniai tyrimai.

Gydymas. Kardialgijai gydyti specifinių analgetikų nėra. Dažniausiai skiriami ir efektyviausi yra psichotropiniai preparatai ir beta adrenoblokatoriai. Kadangi kardialgijos sindromas dažnai neatsiejamas nuo baimės, nerimo, panikos atakų, kardiofobijos, skiriami ir gana efektyvūs yra benzodiazepinai: diazepamas, alprazolamas, midazolamas ir kiti šios grupės preparatai. Tricikliai antidepresantai teigiamai veikia afektinius sutrikimus ir skausmą, tačiau kai kurie ligoniai jų netoleruoja, nes jie sukelia ar sustiprina tachikardiją, ekstrasistoliją, kraujospūdžio svyravimus. Paprastai skiriami ir yra efektyvūs propranololis, metoprololis ir kiti beta adrenoblokatoriai, mažinantys simpatinės nervų sistemos tonusą ir jo poveikį širdžiai, kartu slopinantys ir simpatinės nervų sistemos palaikomąjį skausmą. Kadangi paciento aktyvumas yra sumažėjęs, fizinė terapija, kineziterapija gali reikšmingai pagerinti funkcinę būklę. Psichologinė ar psichoterapinė pagalba svarbi, kai yra depresijos ar nerimo sindromas, taip pat skausmui mažinti. Taikomos šios priemonės: relaksacija, hipnozė, grįžtamasis biologinis ryšys, autogeninė treniruotė.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.