Stuburas – lanksčioji mūsų kūno atrama

Stuburas – labai svarbi, ašinė, visų stuburinių gyvūnų kūno struktūra. Prie jo tvirtinasi šonkauliai, galūnių kaulai, daugelis kūno raumenų. Jis jungiasi su galvos kaulais, palaiko galvą (1 pav.). Nuo stuburo būklės didele dalimi priklauso žmogaus laikysena, t.y. kūno, ypač liemens ir galvos, padėtis, kurią jis užima be papildomų pastangų. Laikysenos pokyčiai neretai formuojasi vaikystėje ar jaunystėje.
 

Kaklo magnetinio rezonanso tomografija, kur gerai matyti stuburo slanksteliai ir aplinkiniai audiniai
Norėdami pabrėžti kokio nors asmens reikšmingumą, žmonės neretai linkę pasakyti: jis yra šeimos ar kolektyvo stuburas.
Mūsų stuburą sudaro 31–34 panašūs nevienodo dydžio netaisyklingos formos kaulai – slanksteliai, kurių atsikišusias kaulines ataugas galima apčiuopti pro odą, o liesesniems žmonėms, ypač pasilenkus, jų grandinę galima matyti plika akimi.
Per visą stuburo ilgį tęsiasi maždaug piršto storio kaulinis kanalas, kuris nuo išorinių traumų saugo gležnas nugaros smegenis, jų dangalus, nervų šakneles, kraujagysles.

Jauno sveiko žmogaus stuburas yra ilga stebėtinai lanksti struktūra. Dėl tam tikrų sandaros ypatumų jo paslankumas atskirose dalyse nėra vienodas. Laisviausi judesiai yra kaklinėje ir juosmeninėje dalyse (čia laisvai lenkiamasi pirmyn ir atgal, į šonus, galima atlikti įvairius posūkius ir kt.) (2 a ir b pav.). Labiau riboti yra stuburo krūtinės dalies judesiai, čia juos pasunkina iš abiejų stuburo pusių prisitvirtinę šonkauliai. Viso stuburo judesių laisvumas priklauso ir nuo slankstelius jungiančių kremzlinių diskų aukščio, slankstelių sąnarinių ataugų išsidėstymo, amžiaus, kiekvieno asmens treniruotumo ir daugelio kitų veiksnių.
Stuburo išilginiai judesiai. Atkreipkite dėmesį į disko ir minkštojo branduolio pokytį.
Stuburui paslankumo teikia daugybė slankstelius jungiančių sąnarių, kuriuos supa tvirtos kapsulės, daugybė tamprių raiščių. Masyviąsias jų dalis – kūnus itin tvirtai jungia išilginiai raiščiai bei gana stori kremzlinio audinio diskai, kurie sudaro apie ketvirtadalį viso stuburo ilgio. Diskų išorę juosia tvirtas stangrus skaidulingo audinio žiedas, o centrą užpildo vandeningas, pagal slėgio dydį savo pavidalą lengvai galintis keisti minkštasis branduolys. Pastarasis, tarsi spyruoklė susislėgdamas, prisiima didžiausią stuburui tenkančią slėgio dalį, švelnina vertikalių stuburo trumų galimybes (3 pav).
Stuburas yra lyg žmogaus kūno spyruoklė
Žmogui senstant, diskai po truputį plonėja, žemėja, juose mažėja vandens, slanksteliai suartėja, didesnis krūvis tena masyviajai slankstelių daliai – kūnui ir atsikišusioms sąnarinėms ataugoms, labiau įtempiamos gausiai juntamaisiais nervais apipintos pastarųjų kapsulės ir raiščiai, dėl to kyla maudžiantys, neretai nuolatiniai, judant dar stipresni skausmai, kurie ypač dažnai strėnų. Prasidėjus stuburą formuojančių struktūrų pokyčiams, neretai dar slanksteliuose susikaupus druskoms, judant neretai atsiranda stuburo traškesiai, kurie vėliau tampa girdimi net ir aplinkiniams.
Kartais slegiamų tarpslankstelinių diskų skaidulinis žiedas gali įplyšti, o minkštasis branduolys išsiveržti išorės link (4 pav.). Dažnai toks iš savo vietos pajudėjęs branduolys ima spausti nugarinių nervų šakneles, žmogus pajunta aštrų skausmą. Kai kuriais atvejais minkštasis branduolys gali spausti ir nugaros smegenis, tada liga įgauna labai sunkią formą.
Stuburo disko išvarža, spaudžianti nugaros nervą
Slankstelius ar atsiras stuburo dalis sieja ir keli įvairių krypčių vieni prie kitų prigludusių stiprių nugaros raumenų klodai. Stuburo stabilizacijai itin svarbūs abipus stuburo sugulę trumpi ir stiprūs gilieji nugaros raumenys. Kiti šios srities raumenys atlieka tiesiamuosius liemens judesius, jo šoninius posūkius.
Suaugusio žmogaus stuburas nėra tiesus. Visas jis išlinkęs ištęstos S pavidalu, ir normos atvejais formuojasi kaklinės ir juosmeninės stuburo dalių postūmis į priekį (arba lordozė), o krūtininės dalies ir kryžkaulio – atgal (arba kifozė). Tam tikrais atvejais dėl įvairių priežasčių (dažniausiai dėl ilgalaikio netaisyklingo sėdėjimo, ligų ar traumų) įvairaus amžiaus žmonėms gali formuotis ir nenormalūs šoniniai stuburo (ar jo dalies) nuokrypiai, vadinamoji skoliozė, kitais atvejais – ryški lordozė ar kifozė. Tokie pokyčiai gali nulemti ydingą laikyseną.
Stuburas – „jautri“ kūno vieta, jo sandaros ir judesių galimybės anksti atsispindi daugelį organizme vykstančių procesų. Sergant osteoporoze (kaulų „išretėjimu“) slankstelių kūnai susispaudžia, formuojasi pastebimas vis labiau ryškėjantis kuprą primenantis stuburo išlinkimas, dažniau pasireiškiantis pagyvenusio amžiaus moterims, todėl dar vadinamas „našlės kupra“.
Stuburo negalavimų vis daugėja dėl šiuolaikinių žmonių gyvensenos, įsivyraujančios hipodinamijos, sėdimo darbo. Reikia žinoti, kad sėdėjimas (darbe, prie kompiuterio, mašinoje ir kt.) stuburui – pati blogiausia padėtis; tada visa kūno masė ypač slegia apatinius juosmeninius slankstelius, todėl gana anksti šios srities kauluose ima ryškėti įvairūs pokyčiai, aptinkamos kremzlinio ar kaulinio audinio išaugos, kyla skausmai, slankstelių poslinkiai ir kt. Stuburo kaulai dažnai pažeidžiami buitinių, sportinių ir kt. traumų atvejais, autoįvykių metu.
Formuojantis kaulinių struktūrų pokyčiams žmones ima varginti stuburo skausmai, kurie pagal dažnį užima antrą vietą po galvos skausmų. Skausmai prasideda ir tada, kai stuburas ilgą laiką verčiamas būti nenatūralioje padėtyje (ilgalaikė nepatogi kūno poza profesinėje veikloje, netaisyklingai gulint ar sėdint); tada persitempia stuburo ar atskirų jo dalių raiščiai bei raumenys, kyla ilgai trunkantys, skausmingi raumenų susitraukimai (kontraktūros).
Kadangi didelę gyvenimo dalį praleidžiame miegodami, o miegant stuburas atsipalaiduoja, todėl stuburo būklei ypač svarbūs yra gulto reljefo ir jo pagrindo kietumo ypatumai; turi būti tinkamai pasirinktas ir pagalvės aukštis – gulint ant šono ji turėtų tik paremti galvą, neiškreipti stuburo.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai