Kompleksinis regioninis skausmo sindromas, II tipas (kauzalgija) (G 56.4)

Etiopatogenezė. II tipo kompleksinis regioninis skausmo sindromas (KRSS-II) (sin. kauzalgija) yra skausmo sindromas, sukeltas tiesioginio periferinio nervo sužalojimo. Tiksliai neišaiškinta, kodėl vieniems asmenims po tokios traumos atsiranda KRSS-II požymių, o kitiems – ne. Patofiziologiniai mechanizmai siejami su sutrikusiais periferinės, centrinės ir simpatinės nervų sistemos struktūrų ryšiais.

Klinika. KRSS-II požymiai yra panašūs į KRSS-I. Esminis skirtumas, kad KRSS-II atveju yra tiesioginis periferinio nervo sužalojimas, o KRSS-I atveju tokio sužalojimo nėra. Skausmas ir kiti simptomai lokalizuojasi pažeisto nervo inervacijos zonoje. Skausmas plinta iš distalinės į proksimalinę galūnės dalį. Retai, bet galimas veidrodinis simetrinis atspindys kitoje galūnėje. Skausmas gali išplisti į regioninius raumenis ir sukelti miofascijinio skausmo sindromą. KRSS-II būdingas gilus maudžiantis, deginantis ar šaldantis, aštrus skausmas. Kiti simptomai: a) audinių edema; b) odos spalvos pokyčiai („marmurinė“ oda); c) temperatūros, prakaitavimo sutrikimai; d) nagų pokyčiai; e) motorikos sutrikimai – lokaliai sutrikusi judesių kontrolė (motor neglect); f) odos tirpimas; g) galūnės drebėjimas; h) raumenų distonija. Papildomi simptomai: depresija, nerimo sutrikimai, potrauminis stresinis sindromas, sutrikęs miegas. Tiriant ligonį, nustatomi pirmiau nurodyti simptomai ir, skirtingai nuo KRSS-I, visuomet nustatoma motorinių ir sensorinių neurologinių pažeidimo simptomų pažeisto nervo inervacijos regione. Visuomet nustatoma alodinija ir hiperalgezija, tačiau šiuos simptomus reikia vertinti labai atidžiai.

Diagnostika. 1994 m. Tarptautinė skausmo studijų asociacija (TSSA) ligos terminą „kauzalgija“ pakeitė į „kompleksinį regioninį skausmo sindromą, II tipo“, kad nebūtų painiojama kauzalgija kaip liga (sindromas) su skausmo pobūdžio – „deginantis skausmas“ – apibūdinimu. KRSS-II diagnostiniai kriterijai yra šie:

1) skausmas ir kiti kartu esantys simptomai, atsiradę po periferinio nervo sužalojimo;
2) savaiminis skausmas ir alodinija ar hiperalgezija, nebūtinai sutampanti su pažeisto nervo zona;
3) audinių edema, odos temperatūros pokyčiai (skirtumas, palyginti su sveikąja galūne, yra daugiau kaip 1,1 °C), odos spalvos pokyčiai, sudomotoriniai pokyčiai. 

Diagnostiniai tyrimai KRSS-II diagnozei patvirtinti nebūtini. ENMG ir nervų laidumo tyrimų gali prireikti siekiant patvirtinti periferinio nervo pažeidimą.

Gydymas. Gydymo principai tokie pat, kaip KRSS-I atveju, tik KRSS-II gydyti daug efektyvesnė TENS. Nervų blokada (žvaigždiniorezginio, juosmeninė simpatinė ar kt.) turėtų būti pirmiausia pasirenkama nefarmakologinė priemonė. Simpatolizinė blokada leidžia pradėti aktyvią mobilizaciją ir kineziterapiją, kurios įeina į reabilitacijos procedūrų kompleksą.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Skaitomiausi straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai