Kai organizme pritrūksta geležies

Anemija, arba mažakraujystė, – tai liga, kai kraujyje per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) ir šiuose kūneliuose esančio baltymo hemoglobino. Pastarasis reikalingas ne tik kaip kraujo dažas, bet ir tam, kad iš plaučių į visą kūną išnešiotų deguonį. Jei nebūtų raudonųjų kraujo kūnelių, mes tiesiog uždustume.
 

Dažniausiai anemija vystosi iš lėto, ir žmogus gali ilgą laiką neįtarti, kad sveikatos sušlubavusi. Juk nuovargiu, sulėtėjusiu mąstymu ir pablogėjusia atmintimi skundžiasi daugelis. Ir tik dėl kokių nors priežasčių atlikus bendrą kraujo tyrimą, staiga supranta, dėl ko jaučiasi prastai.
Dažniausiai anemija išsivysto, kai trūksta hemoglobino sudedamosios dalies – geležies. Iš pradžių dėl to eritrocitų centras tampa peršviečiamas, patys eritrocitai pro mikroskopą atrodo lyg žiedai, tačiau eritrocitų ir hemoglobino kiekis normalus. Jau ši stadija lengvai diagnozuojama atlikus paprastą kraujo tyrimą. Tik vėliau mažėja hemoglobino kiekis, ir savijauta pablogėja.
 

 

Kada įtarti, kad sergate mažakraujyste?


Vystantis mažakraujystei, nukenčia bendra savijauta, grožis bei mąstymas ir emocijos. Atsiranda nuovargis, sumažėja darbingumas, pasidaro sunku susikaupti, vaikams – mokytis. Būdinga nuotaikų kaita, be abejo, dažniau nuotaika bloga, vargina nemiga. Todėl neretai žmogus net gali pagalvoti, kad serga depresija.
Oda ir gleivinė tampa blyški. Kadangi vieni iš mūsų esame šviesaus, kiti – tamsaus gymio, gydytojai dažniausiai įtaria anemiją pažvelgę į akių junginę, dengiančią apatinį voką, delnus ar nagų spalvą.
Kartais atsiranda neįprastų pojūčių. Ūžia, pulsuoja ausyse. Staiga atsikėlus iš lovos, pradeda raibuliuoti akyse.
Jaučiamas silpnumas net ir nesunkiai dirbant, kartais – raumenų mėšlungis naktį. Fiziškai dirbant greičiau uždūstama ir pradeda daužytis širdis, pablogėja imunitetas.
Be to, kai trūksta geležies, lūžta, sausėja plaukai. Skilinėja ir netenka blizgesio nagai. Oda tampa plona ir sausa. Pasikeičia skonis ir uoslė. Pavyzdžiui, anemija serganti nėščia moteris staiga pradeda norėti kreidos.
 

Kodėl pritrūksta geležies?


Dažniausiai geležies trūksta tam tikrais gyvenimo etapais: paauglystėje, nėštumo metu, t.y. tuomet, kai jos daug sunaudojama.
Mažakraujyste galite susirgti, jei dažnai laikysitės „stebuklingų“ dietų, valgysite nekokybišką maistą. Vegetarai taip pat dažnai serga šia liga, jei nevartoja specialių vitaminų, papildų. Ypač tai gresia vaikams.
Vaisiuose ir daržovėse geležies yra palyginti nedaug. Daugiau jos turi duonos gaminiai, grikiai, ryžiai, ankštiniai. Tačiau mums lengviausiai pasisavinama mėsoje esančios geležies forma. Ypač vertinga raudona mėsa – jautiena, veršiena.

Dar viena galima mitybos klaida – itin vienodi maisto produktai. Valgant daug riebių ir baltymingų pieno produktų, mėsos nebesinori. Būtent dėl to dažnai mažiems vaikams, atrodo, valgiems ir sveikiems, išsivysto mažakraujystė.
Dėl skrandžio ar žarnyno ligų (pvz., sumažėjus skrandžio rūgštingumui) geležis gali būti tiesiog blogai pasisavinama.
Galima nebespėti atnaujinti geležies atsargų dėl lėtinio nukraujavimo, pvz., moterims dėl gausių mėnesinių.
 

Ar visuomet kaltas geležies trūkumas?


Nemanykite, kad anemija visada rodo, kad trūksta geležies. Ji gali išsivystyti ir dėl B vitaminų, folio rūgšties stokos ar rimtos ligos. Išsiaiškinti priežastį gali būti gana sudėtinga. Tačiau geležies stoka – dažniausia mažakraujystės priežastis.
 

Ar pagydoma geležies stokos mažakraujystė?


Mažakraujystė gydoma ilgai, bet dažniausiai, jei nėra labai įsisenėjusi, gana nesudėtingai: vartojant geležies preparatų.
Pirmiausia reikia normalizuoti mitybą, bet geležies preparatai taip pat būtini.
Atsiminkite, kad mėsos geležis pasisavinama geriausiai. Mėsą valgant su daržovėmis, geležis pasisavinama dar geriau. Ne mėsos (esančios duonoje, žemuogėse, juoduosiuose serbentuose ar vitaminuose su geležimi) geležies pasisavinimą veikia daug įvairių sąlygų. Jis blogesnis, jei sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, itin pasunkėja geriant stiprią arbatą, valgant kiaušinius, sėlenas, daug kalcio turinčius produktus (pvz., varškę) ar kalcio papildus. Užtat geležies pasisavinimą labai palengvina vitaminas C ir baltymai. Todėl geležies preparatus galima užsigerti sultimis, bet niekada – pienu ar arbata.
Geriausia geležies preparatus gerti vieną dvi valandas prieš valgį. Kartu patartina vartoti folio rūgšties, vitaminų B1, B6, B12, ir, žinoma, C. Gydymo dozės ir trukmė priklauso nuo mažakraujystės sunkumo, bet kokiu atveju tai užsitęsia mėnesius.
Profilaktiškai geležies preparatų reikėtų vartoti nėščioms moterims antroje nėštumo pusėje, žindyvėms. Dažnai jie naudingi ir paaugliams, žmonėms, sergantiems atopiniu dermatitu, vegetarams.
 

Kiek geležies reikia vartoti?


Atsako VUL Santariškių klinikų Kaulų čiulpų transplantacijos skyriaus gydytoja hematologė Renata JUCAITIENĖ
Geležies preparato dozė esant geležies stokos mažakraujystei skiriama atsižvelgiant į žmogaus svorį. Paprastai skiriama 1–3 mg/ kg/parai elementinės geležies. Vaistus reikia gerti prieš valgį ar po valgių. Būtina užgerti vandeniu.
Paprastai gydymas užtrunka 2-3 mėnesius. Tačiau to negana. Svarbu atsiminti, kad negalima nustoti vartoti iškart, kai tik geležies kiekis normalizuojasi. Kad atsinaujintų atsargos, po to, kai geležies kiekis normalizuojasi, 3 mėnesius dar reikia gerti tą pačią dozę.
Renkantis geležies preparatą, reikia atkreipti dėmesį į geležies kiekį tabletėje. Jos turi būti tiek, kiek reikia žmogui. Tarkim, moteriai, sveriančiai 60 kg , skaičiuojant po 2 mg svorio kilogramui, per parą reikia apie 120 mg. Tad jai ir reikia parinkti tokius vaistus, kad tabletėje būtų 120 mg geležies, arba bent 60 mg ir gerti du kartus per dieną. Žmonės dažnai daro klaidą ir renkasi preparatus, kur mažiau geležies, nes tokią jie geriau toleruoja ar įsivaizduoja, kad geriau toleruoja. Tai neteisinga. Reikia vartoti reikalingą dozę, kurią gydytojas paskaičiuoja, ne mažesnę. Ne pats žmogus turi pasiskirti gydymą.

Pavyzdžiui, yra toks gydytojų dažnai skiriamas preparatas geležies II sulfatas, vaistinėse parduodamas Tardyferon pavadinimu. Mat vienoje jo tabletėje yra pakankama geležies dozė – 80 mg.
Žmonės neretai klausia – „gal neverta gerti vaistų? aš valgysiu jautieną, ir kraujas normalizuosis.“
Kad būtų aiškiau, kaip smarkiai klysta taip manantys, pateiksiu tokį pavyzdį. Sakykim, 2 tabletėse minėtojo dažnai skiriamo Tardyferon yra 160 mg geležies sulfato. Norint tokį pat kiekį gauti geležies pusiausvyrai atnaujinti, reiktų, pavyzdžiui, tris mėnesius kiekvieną dieną kasdien suvalgyti po 5,5 kg jautienos. Turbūt kiekvienam akivaizdu, kad tai realiai neįmanoma. Todėl, jei gydytojas paskyrė vaistų, jų reikia vartoti tiek ir tokiais kiekiais, kaip paskirta.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai